- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-14
- Bylos Nr.
- 2K-542/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Viktoras Aidukas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- I. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Ž. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas I. Ž. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartis, kuria nuteistosios I. Ž. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ž. nuteista už tai, kad dirbdama uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB DK (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) direktore ir būdama visiškai materialiai atsakinga už pinigų, gautų vykdant pareigas, išsaugojimą, materialinių vertybių apskaitą, 2004 m. balandžio mėnesį pasisavino iš klientų bei agentų-vadybininkų surinktus ir UAB DK (duomenys neskelbtini) priklausančius 14845,3 Lt.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde I. Ž. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorė, savaip interpretuodama nurodomas aplinkybes, neigia, kad padarė nusikaltimą, ir nurodo, kad teismai, padarę esminius BPK pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai jos veikoje nustatė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismai, kasatorės nuomone, padarė šiuos BPK pažeidimus. Jos ir jos gynėjo prašymus skirti buhalterinę ekspertizę teismai atmetė be jokių motyvų ar argumentų. Taip buvo pažeisti kasatorės teisės į gynybą, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir kiti baudžiamojo proceso principai. Byloje nebuvo atliktas auditas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pasisakęs, kad ekspertizės skyrimas pažeistų įrodymų leistinumo ir proceso greitumo principus, šiuos principus taikė netinkamai. Teismai, nesilaikydami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, šioje byloje išnagrinėjo ne visas aplinkybes. Kasatorės nuomone, teismai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu (duomenys neskelbtini) filiale, jos išsilavinimu, R. A., V. M. parodymais, jų veiksmais. Teismai taip pat nevertino G. V. parodymų, apylinkės teismo išreikalautų pinigų priėmimo kvitų. Savo išvadų teismai negalėjo grįsti ikiteisminio tyrimo metu duotais kasatorės parodymais, kad ji pinigus paėmė, nes minėti parodymai turėjo būti patikrinti apklausiant teisme tyrėją, tačiau byloje tyrėja neapklausta. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų kasatorės gynėjo apeliacinio skundo argumentų. Kolegija nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su apylinkės teismo išreikalautų pinigų priėmimo kvitais, R. G. parodymais, taip pat dėl apelianto nurodyto fakto, kad UAB DK (duomenys neskelbtini) 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje leido drausti automobilius nurodant atgalines datas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
I. Ž. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pagrįstai, nes teismų išvados dėl jos veikos yra paremtos įrodymais, patvirtinančiais I. Ž. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Dėl I. Ž. veikos
Iš teismų sprendimuose aptartų rašytinių ir kitų įrodymų matyti, kad I. Ž., dirbdama draudimo kompanijos agentūros direktore, dalies įvykio metu iš klientų ir agentų-vadybininkų surinktų pinigų neperdavė pinigų savininkui – draudimo kompanijai. Šie pinigai I. Ž. buvo patikėti pagal pareigas. Tinkamai įvertinę minėtų įrodymų tarpusavio ryšį teismai padarė pagrįstą išvadą, kad I. Ž. šiuos pinigus pasisavino. Kasatorės priešingi teiginiai nėra pagrįsti, nes jie prieštarauja teismų išnagrinėtų įrodymų visetui. Pačios I. Ž. parodymai dėl pinigų trūkumo yra prieštaringi. I. Ž. kasacinio skundo argumentai dėl bylos aplinkybių nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dauguma minėtų argumentų motyvuotai paneigti teismų sprendimuose.
Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, atsako pagal BK 183 straipsnį. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turtas, kurį pasisavino I. Ž., jai buvo patikėtas pagal pareigas. Todėl I. Ž., nuteistai pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų
Kasatorės teiginiai, kad teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, nėra pagrįsti. Šioje byloje teismai savo išvadas grindė įrodymų visuma, o ne, kaip nurodo kasatorė, jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorės argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti įrodymai, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai vertindami įrodymus šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.
Prašymą skirti buhalterinę ekspertizę pirmosios instancijos teismas išsprendė laikydamasis BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas motyvus dėl minėto prašymo nurodė apeliacinėje nutartyje. Todėl laikytina, kad teismai, spręsdami prašymą dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo, esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius I. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios I. Ž. kasacinį skundą atmesti.