Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisejų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje naudojantis vaizdo konferencijos „ZOOM“ programa išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atsakovei Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos 2017 m. gruodžio 31 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 17LTVG2000IM11BA06 deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšų NPK 30:4:4 klasifikavimo, t. y., ar ši prekė turi būti klasifikuojama TARIC kodu 3105 20 10 50, ar, kaip teigia pareiškėja, TARIC kodu 3105 20 10 90. Taigi nuo šio klasifikavimo tiesiogiai priklauso pareiškėjai apskaičiuotinų mokėtinų galutinio antidempingo muito ir importo mokesčių, su šiais mokesčiais susijusių sumų dydis.

6. Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 31 d. įformino Vilniaus teritorinėje muitinėje elektroninę importo deklaraciją 17LTVG2000IM11BA06 iš Rusijos įmonės „Dorogobuzh“ importuotai prekei – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, kurias deklaravo TARIC 3105 20 10 90 kodu.

6.1. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi minėtoje importo deklaracijoje TARIC 3105 20 10 90 kodu deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumo patikrinimą, vadovaudamasi 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2016/1821, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (KN, 2016), nuostatomis, KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos 2018 m. kovo 5 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0419 nurodytus importuotos ginčo prekės tyrimo rezultatus, konstatavo, kad: mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamas KN 3105 20 10 subpozicijoje; kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P202 ir kalio kiekis, išreikštas K20, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės, klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, jog ginče aptariamos pareiškėjos 2017 m. gruodžio 31 d. importuotos prekės – sumaišytos sausos amonio nitrato trąšos NPK 30:4:4 turėjo būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu. Todėl, vadovaudamasi Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 999/2014, kuriuo Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių gamintojas yra bendrovė „Dorogobuž “ ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, yra nustatytas galutinis 42,83 Eur/1000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999), 2018 m. gegužės 11 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinus mokesčius – 5 482 Eur galutinio antidempingo muitą, 1 151 Eur importo PVM, 39 Eur muito delspinigius ir 663 Eur baudą.

6.2. Muitinės departamentas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1A-349 pareiškėjos skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. gegužės 11 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą.

9. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, nes įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, ginčijamų sprendimų turinius, proceso šalių argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pateiktus dokumentus, proceso šalių atstovų teismo posėdyje išdėstytus argumentus ginčo klausimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ginče aptariama pareiškėjos importuota prekė – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, atsakovo buvo teisingai klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50, dėl to pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiuoti mokėtini importo PVM bei galutinis antidempingo muitas ir su jais susijusios sumos.

12. Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas vadovaujantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, o prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – ir KN) buvo patvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Kombinuotoji nomenklatūra kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Todėl prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Šiuo atveju pareiškėja 2017 metais importavo amonio-nitrato trąšas, todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau — ir Reglamentas Nr.2016/1821), taip pat 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr.999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

14. Iš byloje esančios Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo rezultatų aiškiai matyti, kad tyrimui pateiktų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4. kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės, rekomenduojamas TARIC kodas yra 3105 20 10 50. Vadinasi Muitinės laboratorija, atliktų tyrimų pagrindu pagrįstai surašė 2018 m. kovo 12 d. prekės klasifikavimo aktą Nr. 18V0128 ir pažymėjo, kad tyrimui pateiktos amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4 yra pagamintos maišymo būdu sumaišius 75% amonio nitrato su 25% kompleksinių NPK trąšų, kurių sudėtyje yra amonio nitratas, kalio chloridas ir amonio fosfatas. Todėl šiais tyrimo rezultatais, pateiktais duomenimis, tikrinamų granuliuotų sumaišytų azoto, fosforo, kalio trąšų NPK 30:4:4, kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10% sauso bevandenio produkto masės, o sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 8 % masės, ir gabenamų nesupakuoto į pakuotės, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg, nustatytas TARIC kodas 3105 20 10 50.

16.1. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, nes įvertinus pareiškėjos pateiktos UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo išvados turinį, kuri pagal pareiškėjo užsakymą ištyrė trąšas NPK 30:4:4, matyti, kad tirtos trąšos yra pagamintos sumaišius apie 75 % amonio nitrato ir apie 25 % NPK 16:16:16 trąšų. Tirtose NPK 30:4:4 trąšose nustatytas amoniakinio azoto kiekis (14,84 %) nežymiai skiriasi nuo Muitinės laboratorijos nustatyto kiekio (15,3 %), o nurodytas bendras azoto kiekis (29,78 %) nežymiai skiriasi nuo nurodyto kiekio (30 %) muitinio įforminimo metu pateiktame kokybės sertifikate.

16.2. Taip pat šioje išvadoje NPK 30:4:4 trąšose nustatytas fosforo kiekio, išreikšto PO2O5 ir kalio kiekio, išreikšto K2O suma, atitinka Muitinės laboratorijos nustatytą 8 % kiekį. Taigi, minėti tyrimų rezultatai aiškiai patvirtina, kad tiriamos trąšos turi būti klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o NPK 16:16:16 trąšų, kurios sudaro apie 25 % bendros NPK 30:4:4 trąšų masės, sudėtyje nėra amonio nitrato, todėl amonio nitrato masės dalis NPK 30:4:4 trąšose yra apie 72 - 73 %. Tačiau pateiktoje gaminamos produkcijos charakteristikoje ir įmonės „Dorogobuzh“ rašte Nr. 11-745 aiškiai nurodyta, kad NPK 16:16:16 trąšų sudėtyje yra amonio nitrato.

16.3. Todėl pareiškėjos pateikti dokumentai, paaiškinimai, kita informacija patvirtina, kad duomenys apie NPK 16:16:16 trąšų sudėtį yra prieštaringi, nes bendrovės „Dorogobuzh“ pateiktoje produkcijos charakteristikoje nurodyta, kad NPK 16:16:16 trąšų sudėtyje yra amonio nitrato ir kalio nitrato, tuo tarpu bendrovės „Inspektorate Klaipėda“ išvadoje apie atliktus tyrimus, amonio ir kalio nitratas šių trąšų sudėtyje nėra nustatytas. Todėl Muitinės laboratorijos ir bendrovės „Inspektorate Klaipėda“ amoniakinio ir nitratinio azoto tyrimo rezultatai iš esmės atitinka, skirtumai nėra esminiai, neturi įtakos prekės klasifikavimui pagal TARIC kodą.

16.4. Teismas pažymi, kad muitinei turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie patvirtintų šios prekės atitiktį deklaruojamam kodui. Nagrinėjamu atveju įrodymai, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka deklaruojamam TARIC kodui keliamus reikalavimus, kad amonio nitratas jų sudėtyje sudaro mažiau kaip 80 % masės, nebuvo pateikti. Pareiškėja pateikė tik Rusijos bendrovės „Dorogobuzh“ kokybės sertifikatą apie importuotų trąšų sudėtį, t. y. azoto, fosforo, kalio kiekį. Pareiškėjai nepateikus patikimų įrodymų apie bendrovėje „Inspectorate Klaipėda“ ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros tirtų NPK 30:4:4 trąšų mėginius, kad šie trąšų mėginiai yra tos pačios NPK 30:4:4 trąšos, kurios 2017 m. gruodžio 31 d. buvo importuotos ir deklaruotos bendruoju dokumentu Nr. EID 17LTVG2000IM11BA06, nėra, todėl negalima šias išvadas laikyti patikimomis.

16.5. Pareiškėjos pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi. Reikia pažymėti, kad pati pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismo posėdyje tai patvirtino pareiškėjos atstovas, argumentuodamas, kad analogišku kodu tokias trąšas importavo kita bendrovė „Linas Agro“, todėl pareiškėja taip pat importavo šiuo KN kodu paminėtas trąšas.

16.6. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr.945/2005 aprašytą produktą, yra svarbu nustatyti ginčo prekės sudėtyje azoto kiekį, ginčo prekės sudėtyje esančio nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykį, ir ginčo prekės sudėtyje esančio fosforo ir (arba) kalio kiekį. Tuo tarpu tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas, kaip teigia pareiškėja, ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimui. Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuota prekė turi būti klasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu, jai turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas.

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

18. Teismas, motyvuodamas šiame mokestiniame ginče taikytinų Europos Sąjungos teisės aktus, pažymi, kad sprendžiant šį ginčą yra aktualios tiek Reglamento Nr. 945/2005, tiek ir Reglamento Nr. 999/2014 nuostatos, tai aiškiai pažymėjo ESTT savo byloje Nr. C-117/19, nagrinėdamas Komisijos prašymą dėl AB „Linas Agro“ importuotų trašų, todėl pareiškėjos skunde ir jos atstovo teismo posėdyje išdėstyti argumentai tvirtinant, jog sprendžiant šį ginčą taikytinos tik Reglamento Nr. 999/2014 nuostatos, o atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Reglamentu Nr. 945/2005, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovė nežinojo kaip imti trąšų mėginius, nes Europos Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnio d punkte yra nustatyta, kad tikrindama priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali imti prekių pavyzdžius analizei arba detaliam patikrinimui. Paminėtų prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės detaliai reglamentuoja muitinės pareigūnų veiksmus administruojant prekių mėginius (pavyzdžius) Lietuvos Respublikos muitinėje. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Muitinės laboratorija neturi įgaliojimų tirti ginčo prekes, yra neteisingas. Muitinės laboratorijos tyrimai buvo atlikti taikant Europos Bendrijos Komisijos reglamentų reikalavimų ir tyrimo metodikos, turinčių įtakos tyrimų rezultatams, jie nurodyti Muitinės laboratorijos 2018 m. kovo 5 d. tyrimo protokole Nr.l8MLT0419.

21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.