Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-685-984/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
1-685-984/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48108-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
R. R., J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-685-984/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48108-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamiesiems R. R. ir J. R. (J. R.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį, ir

J. R., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, pagal BK 284 straipsnį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ant kelio šalia savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia kumščiu sudavė D. P. (D. P.) į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. R. ir J. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 20 val., bendrininkaudami, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, tai yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, smurtavo prieš M. Š. (M. Š.), demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: R. R. pastūmė M. Š. ir kumščiais tyčia sudavė 10 kartų jam į pečius ir rankas bei J. R. kumščiais tyčia sudavė 2 kartus į rankas, tuomet R. R. M. Š. nugriovė ant grindų ir R. R. gulinčiam M. Š. kumščiais tyčia sudavė 4 kartus į pečius ir rankas bei J. R. kumščiais tyčia sudavė 3 kartus į rankas, po to visiems išėjus į kiemą, prie to paties namo laiptinės, R. R. kumščiais tyčia sudavė 2 kartus M. Š. į rankas ir nugriovė jį ant žemės bei gulinčiam 3 kartus tyčia kumščiais sudavė į šonus. Tokiais veiksmais R. R. ir J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis R. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną buvo namuose, kai atbėgusi į namus išsigandusi ir verkdama dukra nurodė, kad M. ir D. paėmė iš lauke stovėjusio stiklainio 1 eurą. Dėl to nesusilaikė, pribėgęs sudavė D. P. nestipriai 1 kartą į veidą. Po to nuėjo pas M. Š., norėdamas pasiaiškinti dėl paimto euro ir laiptinėje pastūmė jį su pilvu, o M. Š. panaudojo elektrošoką. Abu susimušė. M. Š. sudavė į veidą, bet nepamena, kiek kartų. Abiems nugriuvus ant laiptų, dar porą kartų jam sudavė. Po to abu nuėjo į lauką aiškintis. Negali paaiškinti, kodėl kartu su pasikvietė ir brolį. Nurodė, kad brolis mėgino juos išskirti. Pripažino, kad buvo išgėręs skardinę alaus. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Nurodė, kad dirba, gauna apie 630 eurų darbo užmokestį. Šeimoje augina 3 vaikus (14, 7 ir 2 metų). Sutuoktinė nedirba. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Kaltinamasis J. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną buvo namuose, žiūrėjo televizorių, išgėrė porą stiklinių alaus. Paskambino brolis ir pakvietė ateiti prie parduotuvės. Atėjus, brolis parodė eiti prie namo. Broliui nubėgus, pats irgi užėjo į laiptinę ir pamatė, kad brolis mušasi su M. Š.. Pradėjo juos skirti, matė, kad broliui į galvą sudavė teleskopine lazda, todėl tą lazdą atėmė ir sulaužė. Broliui su M. Š. nuėjus aiškintis į lauką, pats nunešė minėtą lazdą į viršų ir atidavė. Išėjęs į lauką, vėl pamatė muštynes. Pribėgęs pradėjo juos skirti ir A. P.. Po to visi išsiskirstė. Teigė, kad nematė, kas pradėjo muštynes. Smūgių neskaičiavo. Nurodė, kad tik norėjo besimušančius išskirti, nenorėjo padėti broliui muštis. Neneigia, kad sudavė M. Š.. Nurodė, kad nedirba, registruojasi Darbo biržoje. Mėgins dirbti pagal verslo liudijimą, todėl prašė papildomai neskirti nemokamų viešųjų darbų. Gyvena su sutuoktine, kuri dirba, augina 14 metų dukrą, kita dukra ištekėjusi. Nurodė, kad gailisi, jog sudavė nukentėjusiajam.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę kaltinime nurodytus veiksmus, bylos aplinkybės aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, proceso dalyviai sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai dėl abiejų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 11d. vakare, apie 19 val., jam būnant savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), atbėgo dukra ir nurodė, kad vaikinai iš stiklainio, stovinčio prie įvažiavimo į sodybą, išėmė eurą. Tuščią stiklainį pienui palieka šalia įvažiavimo į sodybą. Į stiklainį įdeda 1 eurą sumokėjimui už įpiltą (perkamą) pieną. Buvo neblaivas. Supyko dėl tokio vaikinų elgesio ir išėjo ant kelio. Matė ant kelio netoli jo sodybos du vaikinus, kuriuos pažįsta iš matymo, ėjusius (duomenys neskelbtini) parduotuvės kryptimi. Prie jų pribėgęs, paklausė, kodėl taip reikėjo daryti ir sudavė kumščiu 1 kartą D. P. per veidą. Nežino, ar jis jam numetė jo 1 eurą. Net nežinojo, kuris iš vaikinų tą eurą iš stiklainio išėmė. Vėliau sužinojo, kad tai padarė D. P.. Nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė ir D. P. sudavė smūgį. Po to, grįžo į namus, paskambino savo broliui J. R.. Norėjo nueiti ir su vaikinais pasikalbėti, kad daugiau jie taip nesielgtų. Neplanavo muštis. Brolį pasikvietė, nes nežinojo, keliese suras tuos vaikinus. Nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) pradžioje, kur gyvena M. Š.. Prie to namo atėjo ir jo brolis J. R., kuriam papasakojo, kas prieš tai atsitiko, ir kad nori su vaikinais pasikalbėti. Brolis galimai buvo neblaivus, bet dabar to tiksliai nepamena. Abu įėjo į namo laiptinę. Aikštelėje prie S. buto buvo M. Š., D. P., galimai ir S. Priėjo prie M. Š. ir pilvu įsirėmė jam į pilvą, galbūt šiek tiek jį taip pastumdamas. Taip elgdamasis, paklausė, kodėl jie taip pasielgė ir tuomet M. Š. iš kišenės išsitraukė elektrošoko prietaisą ir jam (R. R.) juo palietė kairiąją ranką, nukrėsdamas jį elektros srove. Po to jam kumščiu sudavė į veidą. Kiek jam ir į kurias kūno vietas sudavė smūgių, nežino. M. Š. jam irgi kumščiais smūgiavo ir kratė jį elektrošoko prietaisu. Abu stumdėsi. Nepamena, kaip nugriuvo ant grindų. Gulėdami irgi vienas kitam smūgiavo. Kai ant grindų grumdamiesi voliojosi, elektrošoko prietaisą iš M. Š. atėmė. Jo brolis tiek jiems stovint ir grumiantis su M. Š., tiek ir nugriuvus, mėgino juos atskirti. Nematė, ar jis sudavė M. Š.. Po to, kai juos besivoliojančius atskyrė brolis, M. Š. atsikėlė ir laiptais užlipo aukštyn. Nežino, iš kažkur paėmė teleskopinę lazdą, kuria jam (R. R.) vieną kartą sudavė per galvą. Po to jie dar grūmėsi, stumdėsi. Pats iš jo atiminėjo tą lazdą. Vėl abu nugriuvo. Tada brolis iš M. Š. lazdą atėmė. Vėliau M. Š. pasiūlė normaliai pasikalbėti, išėjus į kiemą ir jie abu išėjo į kiemą. Pokalbio metu M. Š. vėl jam elektrošoko prietaisu palietė prie kaklo, nukrėtė elektros srove. Nežino, ar tai buvo tas pats elektrošoko prietaisas, kurį jis prieš tai turėjo. Po to jie vėl pradėjo grumtis. Jam 2 kartus kumščiu sudavė, tačiau į kurią kūno vietą, nežino. Jis sudavė per kojas ir jie abu nugriuvo. Juos atskyrė vieną nuo kito J. R. ir A. P.. Tuo ir pasibaigė muštynės. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taip pat pripažįsta, kad M. Š. suduodamas smūgius, jam sukėlė fizinį skausmą. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų gailisi, M. Š. ir D. P. atsiprašys už savo veiksmus (2 t., b. l. 24-25).

Kaltinamasis J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, vakare jam telefonu paskambino brolis R. R. ir paklausė, ar jis yra blaivus. Broliui nurodė, kad yra išgėręs 3-4 stiklines alaus. Brolis paprašė, kad jis ateitų prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, bet nepaaiškino, kodėl kviečia. Iš karto ėjo link parduotuvės. Pamatęs jį, brolis sparčiai ėjo nuo parduotuvės link dviaukščio daugiabučio namo. Pats ėjo į tą namą broliui iš paskos. Laiptinėje buvo keli žmonės ir P. su M. Š.. Ant laiptų (ties laiptų viduriu), brolis ir M. Š. buvo rankomis susikibę, stumdėsi. Nematė, kuris pradėjo stumdytis. Matė, kad jie kumščiais vienas kitam smūgiavo. Po 5 kartus tikrai sudavė vienas kitam į kūną. Kai pats įėjo į laiptinę, M. Š. rankoje jau laikė teleskopinę lazdą. Pats nebuvo nusiteikęs muštis, o norėjo juos atskirti. Matė, kad M. Š. jo broliui rankoje laikoma teleskopine lazda sudavė 1 kartą per galvą. Pripuolė prie jo ir iš rankų ištraukė lazdą. Dar traukdamas lazdą, ją sulaužė (į dvi dalis). Jam traukiant lazdą, visi trys nugriuvo ir laiptais nusirideno žemyn ant aikštelės. Pats iš karto atsistojo, o tie du dar voliojosi ant grindų, grūmėsi. Grumdamiesi kumščiais jie vienas kitam vėl sudavė po kelis kartus į įvairias kūno vietas. Rankose jie jokių daiktų neturėjo. Nematė tuo metu elektrošoko prietaiso. Nurodė broliui ir M. Š., kad eitų aiškintis į lauką ir jie abu išėjo iš namo. Pats dar liko name ir kalbėjo su S. Nurodė, kad šio įvykio metu, gindamas brolį ir norėdamas atskirti brolį ir M. Š., jis tikėtina sudavė M. Š. kumščiais, tačiau nepamena, kiek kartų ir į kurias kūno vietas. Kai išėjo iš laiptinės, brolis ir M. Š. buvo už namo kampo, buvo tamsu. Matė, kad brolis ir M. Š. stovėjo vienas prieš kitą ir kalbėjosi, nesimušė, nesistumdė. Nurodė jiems, kad paspaustų vienas kitam ranką ir susitaikytų. Tačiau taikytis jie nenorėjo. Praėjus minutei, ar ilgiau po to, kai jis (J. R.) išėjo iš laiptinės, stovėjo ir kalbėjo su S. ir P., vėl pastebėjo, kad jo brolis ir M. Š. jau atsirado kitoje vietoje ir abu gulėjo ant žemės. Pripuolė prie jų. Tuo metu brolis buvo ant M. Š. užsėdęs. Jie grūmėsi, vartėsi, vienas kitam smūgiavo kumščiais. Kiek kartų ir į kurias vietas vienas kitam jie sudavė, nežino. Dar pamatė, kad M. Š. rankoje laikomu elektrošoko prietaisu vis paliečia brolį (nukrečia srove), kelis kartus. Jie taip vartėsi, mušėsi apie porą minučių. Pats ir A. P. pripuolė prie jų, atėminėjo elektrošoko prietaisą. Tuo metu, kai atiminėjo elektrošoko prietaisą, M. Š. buvo užsėdęs ant brolio. M. Š. su kita ranka dar mosikavo, brolis irgi kumščiais mosikavo. Kai jie atėmė elektrošoko prietaisą, tuomet brolis su M. Š. atsikėlė. Pats atsistojo tarp jų, kad daugiau nesimuštų. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, M. Š. atsiprašys už savo veiksmus jo atžvilgiu (2 t., b. l. 43-45, 59-61).

Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. su M. Š. eidami (duomenys neskelbtini) kaimu, ant kelio pamatė stovintį trilitrinį stiklainį, kuriame buvo 1 euras. Pats pasiėmė tą eurą ir ėjo namo, o stiklainį paliko. Eidami išgirdo, kad kažkas šaukia. Vėliau sužinojo, kad tai buvo R. R.. Ištraukė tą eurą iš kišenės, nes norėjo atiduoti. Ištraukęs iš kišenės eurą, pamanė, kad pribėgs ir atiduos, bet R. R. iš karto trenkė kumščiu, į žandikaulį. Pajuto skausmą, truputį patino. R. R.mėgino trenkti M. Š., bet šis pasitraukė ir jam nepataikė. Jie bėgo namo, o R. R. iš paskos. Pats ir M. Š. nuėjo namo pas M. Š. ir sėdėjo. Paskui jie išėjo ir iš karto į laiptinę įbėgo R. R. su savo broliu J. R.. Tada jie pradėjo mušti M. Š., kuriam kojomis spyrė porą kartų, pataikė į šonkaulius. R. R. brolis M. Š. tik porą kartų sudavė. Pats šalia stovėjo ir viską matė. Jo (D. P.) jie nemušė. Neskaičiavo, kiek kartų M. Š. sudavė, bet gal po 5 smūgius. J. R. gal 5 kartus sudavė, o kitas gal 12. M. Š. smūgiai buvo suduoti stovint, sėdint ir gulint. Muštynės truko gal 10 minučių. Iš pradžių muštynės vyko laiptinėje. Tada išbėgo M. Š. giminaitė ir juos išskyrė. Kai išėjo į lauką pašnekėti, R. R. vėl pradėjo muštis. R. R. M. Š. parvertė ant žemės, paskui išsiaiškino ir R. R. su broliu išėjo namo. Ant M. Š. mėlynių nesimatė, bet jam buvo supjaustyta alkūnė. Iš alkūnės bėgo kraujas. M. Š. muštynėse mėgino panaudoti teleskopinę lazdą, bet ji subyrėjo (1 t., b. l. 63-65).

Nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nežino, apie 18-19 val., su D. P. ėjo (duomenys neskelbtini) kaimu. Praeinant pro namus, šalia kelio, netoli sodybos, stovėjo tuščias 3 litrų stiklainis su jame įdėtu 1 euru. D. P. pakėlė stiklainį, išėmė 1 eurą ir stiklainį pastatė atgal. Po to Plento gatve jie ėjo link namų ir kai buvo nuėję maždaug 100 metrų, bet dar nebuvo priėję autobusų stotelės, pamatė iš paskos atbėgantį rankomis mojuojantį, šaukiantį vyrą, kuris pribėgęs dešine ranka kumščiu sudavė 1 kartą D. P. į veidą. Po to jis dar kartą užsimojo suduoti M. Š. į veidą, bet M. Š. pasitraukė ir vyras jam nepataikė. Po D. P. suduoto smūgio, D. P. metė tam vyrui 1 eurą ir nubėgo. Minėtas vyras buvo neblaivus ir grįžo atgal. Pats su D. P. grįžo pas S. J. į namus ((duomenys neskelbtini)). Bute jis, S. ir D. P. pasėdėjo kokias 5 minutes ir visi trys išėjo į laiptinę parūkyti. Rūkydami, S. papasakojo apie tai, kas prieš tai įvyko. D. P. nurodė, kad jam skauda tą vietą, kur sudavė. Ant veido matėsi patinimas. Stovint laiptinėje, į laiptinę įbėgo du vyrai, kurie laiptais užlipo iki jų. Tai buvo tas pats R. R. ir jo brolis J. R.. Kadangi jis (M. Š.) stovėjo pirmas, prie jo pripuolė R. R., kuriam nurodė, aiškintis eiti į kiemą. Jiems lipant laiptais žemyn, iki sekančios aikštelės, R. R. jį įspraudė į kampą ir pradėjo mušti kumščiais, smūgiavo į galvą. Dengėsi rankomis, todėl visi smūgiai buvo suduoti į rankas. Jis sudavė 5-10 smūgių. Nematė, ką darė R. R. brolis. Po šių smūgių pavykus ištrūkti, nubėgo į butą ir iš ten paėmė elektrošoko prietaisą ir teleskopinę lazdą. Teleskopine lazda norėjo išgąsdinti R. R., kad jis daugiau prie jo nelįstų. Ja mušti nesiruošė. Užsimojo lazda, norėdamas ja suduoti, tačiau ji subyrėjo į atskiras dalis ir jis lazdą numetė ant grindų. Kadangi R. R. vėl puolė, jis iš kišenės išsitraukė elektrošoko prietaisą ir juo (srove) 1 kartą nukrėtė R. R.. Kai antrą kartą dar mėgino nukrėsti srove, nepataikė. Tuomet prie jo (M. Š.) pribėgo dar ir R. R. brolis ir jie dviese M. Š. nugriovė ant laiptų. R. R. broliui liepė atimti elektrošoko prietaisą, bet M. Š. jį laikė tvirtai rankoje. R. R. brolis elektrošoko prietaisą traukė iš rankų, bet M. Š. nepaleido ir jam nepavyko atimti. Paskui elektrošoko prietaisą M. Š. padavė kažkam iš savų. Gulinčiam jam R. R. kumščiu užsimojo 2 kartus suduoti į veidą, bet M. Š. kojomis sulaikė jo abu smūgius. Po to abu apsiramino. R. R. su broliu išėjo iš namo. Pats irgi išėjo į kiemą. Kieme R. R. vėl kažką jam kalbėjo. Vėliau jis M. Š. nugriovė ir kumščiu sudavė jam kokius 3 kartus į dešinįjį šoną. Pats irgi mėgino R. R. suduoti, bet nepavyko. Tuomet kažkas R. R. nuo M. Š. atitraukė ir muštynės baigėsi. Viso šio įvykio metu pats R. R. nesudavė nei vieno smūgio, tik elektrošoko prietaisu jam vieną kartą sudavė į pilvą. Visų muštynių metu D. P. stovėjo, M. Š. negynė. Po šio įvykio jam buvo nubrozdinimai ant dešiniosios alkūnės, ant nugaros, ant abiejų kelių. Tose vietose (rankos ir dešinysis šonas), į kurias buvo suduoti smūgiai, sužalojimų nesimatė, bet skaudėjo. D. P. jam nurodė, kad laiptinėje J. R. jam (M. Š.) sudavė. Įvykio metu rankomis M. Š. dengėsi galvą, tai galėjo ir nepamatyti, kas muša (1 t., b. l. 93-95, 101-103).

Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. P. yra jos sugyventinio M. Š. draugas. 2017 m. rugsėjį, tikslios datos nepamena, vakare, apie 18-19 val. M. ir D. atėjo į jos butą. Visi trys išėjo į laiptinę parūkyti. Rūkydami jie pasakojo, kad ėjo pro R. R. namą. Prie sodybos stovėjo stiklainis su jame įdėtu 1 euru. D. P. paėmė iš stiklainio eurą. Tuomet iš sodybos prie jų atbėgo R. R. ir pradėjo ant jų šaukti. D. P. numetė jam tą eurą. Tuomet R. R. sudavė D. P. 1 kartą. Rūkydami jie išgirdo, kad prie namo atvažiavo automobilis ir į namą įbėgo R. ir J. R.. Jie įbėgo keikdamiesi, abu buvo girti. Prie M. Š. pribėgo R. R. ir kumščiu smogė jam į veidą ar galvą. Po smūgio M. Š. jam atgal irgi smogė į veidą. Tuomet pradėjo jie vienas kitam smūgiuoti, susikibo rankomis į drabužius, tampėsi. Laiptais bėgiojo vienas paskui kitą, paskui R. R. nugriovė M. Š.. Iki nugriuvimo R. R. smūgiavo M. Š. kokius 6 kartus į veidą, galvą, viršutinę kūno dalį. Nugriuvusiam M. Š. R. R. dar kokius 3-4 kartus sudavė į viršutinį kūno dalį, galvą, veidą. Tiesiog jis užsėdo M. Š. ir taip jam smūgiavo. J. R. irgi porą kartų dar iki M. Š. nugriuvimo jam smūgiavo. M. Š. muštynių metu iš kelnių išsitraukė elektrošoko prietaisą ir juo kokius 3 kartus šovė R. R., bet pataikė tik 2 kartus. Muštynių metu D. P. M. Š. padavė teleskopinę lazdą. Tačiau, kai M. Š. užsimojo ja norėdamas suduoti, ji subyrėjo į atskiras dalis. Vėliau visi išėjo į kiemą. R. R. ir M. Š. nuėjo už namo kampo. Jie ten kalbėjosi, nesimušė. Paskui jie atsirado kitoje kiemo vietoje. Ten R. R. vėl puolė M. Š. kumščiais. Jis gal porą kartų smūgiavo kumščiu M. Š. į viršutinę kūno dalį. Po to jie nugriuvo ir susikibę rankomis voliojosi ant žemės vis vienas ant kito užsėsdami. Gulinčiam M. Š. R. R. irgi porą kartų sudavė kumščiais į viršutinę kūno dalį. Po to visi kieme buvę juos vieną nuo kito atitraukė (1 t., b. l. 115-122).

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, po 20 val., ėjo pas savo motiną S. J. į svečius. Įeidama į namą, iš kiemo pusės išgirdo automobilio durų trinktelėjimą ir tuomet į namą įbėgo R. ir J. R.. Įbėgdamas R. R. kažką šaukė. Tuo pat metu iš viršaus laiptais žemyn lipo M. Š.. Jis su R. R. susitiko ant laiptų tarp pirmojo aukšto ir pusantrojo aukšto. R. R. pribėgo prie M. Š. ir rankomis įsikibo jam į drabužių atlapus. R. R. jam kumščiu kokius 3 kartus sudavė į galvą (veidą) ar į pečius. J. tuo metu stovėjo toliau nuo jų, kažką irgi kalbėjo. Matė, kad ir M. Š. gindamasis nuo R. R. smūgių, šiam sudavė vieną smūgį į veidą ar petį. M. Š. jokių daiktų rankose neturėjo. Pati išsigando dėl vaikų ir išėjo. Nežino, kas vyko toliau. Broliai R. buvo neblaivūs, o M. Š. buvo blaivus (1 t., b. l. 126-127).

Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Š. yra jos dukters S. sugyventinis. D. P. yra M. Š. draugas, kuris dažnai ateina pas M. į svečius. 2017 m. rugsėjį, tikslios datos nepamena, į jos butą įbėgo M. Š.. Jam iš paskos į butą įbėgo R. R.. Ji suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas ir pradėjo šaukti. R. R. išvarė iš buto. Ko M. Š. įbėgo į butą ir ar ką nors jis iš buto pasiėmė, nežino. Bute niekas nesimušė. Į laiptinę ji nėjo, bet iš triukšmo suprato, kad ten vyksta muštynės. Po to per langą matė, kad M. Š. ir R. R. bėgiojo kieme (1 t., b. l. 131-134).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. vakare buvo pas S. J. bute. Į butą grįžus M. (pavardės nežino), abu išėjo į laiptinę parūkyti. Į laiptinę atbėgo broliai J. ir R. R.. R. R. pripuolė prie M., jie dėl kažko pradėjo pyktis. Jie pradėjo stumdytis ir R. R. nugriovė M. Š.. Tuomet gulėdami ant žemės, jie pradėjo voliotis ir kumščiuoti, mosikuoti rankomis. J. stovėjo, nesikišo. Laiptinėje jokiais daiktais jie nesimušė, nesmūgiavo. Tuomet jis juos vieną nuo kito atitraukė ir R. R. M. Š. pasiūlė eiti išsiaiškinti santykių į kiemą. Tuomet M.įbėgo į butą. Nematė, ką iš ten pasiėmė. Tuomet M. ir R., išėję į kiemą, toliau pykosi. Matė, kad M. konflikto metu, išėmęs iš kišenės, R. papurškė dujų į veidą, paskui M. išsitraukė sudedamą peilį ir juo mosikavo, šaukdamas, kad įdurs. Tačiau A. P. iš jo peilį atėmė. Paskui jie stumdydamiesi nugriuvo. Gulėdami jie vienas kitam kumščiais smūgiavo. Sudavė gal po porą kartų į veidą vienas kitam. Tuomet M. iš kišenės išsitraukė elektrošoko prietaisą ir juo porą kartų nukrėtė R. A. P. elektrošokerį atėmė. Tuomet jis su J. (vieną nuo kito atitraukdamas) juos atskyrė. M.išsitraukė teleskopinę lazdą, kai ja užsimojo, lazda subyrėjo į atskiras dalis. A. P. lazdą iš jo rankų atėmė. Po to A. P. išėjo (1 t., b. l. 138-139).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. G. 2017 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos nustatytos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 29).

Iš D. P. buvo paimta teleskopinė lazda, prožektorius-elektrošokas. Daiktai apžiūrėti, duomenys fiksuoti specialisto išvadoje (1 t., b. l. 30, 34-37).

2017 m. rugsėjo 11 d., 21.24 val. R. R. nustatytas 0,84 prom. girtumas (1 t., b. l. 53).

Veikų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

R. R. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ant kelio šalia savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia kumščiu sudavė D. P. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Be to, R. R. ir J. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 20 val., bendrininkaudami, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, tai yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje be jokios priežasties dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu, smurtavo prieš M. Š., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: R. R. pastūmė M. Š. ir kumščiais tyčia sudavė 10 kartų jam į pečius ir rankas bei J. R. kumščiais tyčia sudavė 2 kartus į rankas, tuomet R. R. M. Š. nugriovė ant grindų ir R. R. gulinčiam M. Š. kumščiais tyčia sudavė 4 kartus į pečius ir rankas bei J. R. kumščiais tyčia sudavė 3 kartus į rankas, po to visiems išėjus į kiemą, prie to paties namo laiptinės R. R. kumščiais tyčia sudavė 2 kartus M. Š. į rankas ir nugriovė jį ant žemės bei gulinčiam 3 kartus tyčia kumščiais sudavė į šonus.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų prisipažinimu teismo posėdžio metu, kaltinamųjų prisipažinimais ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 24-25, 43-45, 59-61), nukentėjusiųjų D. P. ir M. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63-65, 93-95, 101-103), liudytojų S. J., J. J., S. J., A. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115-122, 126-127, 131-134, 138-139), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 29), alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad R. R. nustatytas 0,84 prom. girtumas (1 t., b. l. 53). Taigi, kaltinamojo R. R. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčia, kvalifikuotinos teisingai, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį. Kaltinamojo J. R. nusikalstama veika taip pat baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina teisingai, pagal BK 284 straipsnį. Nors byloje nėra rašytinio įrodymų, patvirtinančių nusikaltimo metu, jį buvus neblaiviu, tačiau kaltinamasis J. R. pripažino šią aplinkybę.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininkų asmenybes. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Įstatymas priskiria jas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes.

R. R. neteistas (2 t., b. l. 1), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 2), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 5, 6), dirba (2 t., b. l. 7). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. R. iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiųjų atsiprašė. Tačiau nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, bendrininkų grupėje (dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos), o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 30 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Pagal BK 63 straipsnio 3 dalį, bausmės subendrintinos visiškai sudedant ir skirtina galutinė bausmė – 30 MGL dydžio bauda ir laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokuroras kaltinamajam taip pat prašė skirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau teismas šio įpareigojimo neskiria, kadangi kaltinamasis dirba ir augina 3 nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. R. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Nustatant baudos dydį pinigine išraiška, teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį.

J. R. neteistas (2 t., b. l. 28), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 29), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 32, 33), nedirba (2 t., b. l. 35), registruotas Darbo biržoje (2 t., b. l. 34). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad J. R. iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, bendrininkų grupėje, o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. R. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prožektorių-elektrošoką, kuriuos saugo M. Š. (b. l. 49), grąžinti M. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302, 304 – 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą.

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti visiškai sudedant ir R. R. skirti galutinę bausmę – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. R. skirti – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. R. skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prožektorių-elektrošoką grąžinti M. Š..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė