Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jalniauskas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąją bylą, kurioje

R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, 2 grupės invalidas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas;

kaltinamas pagal LR BK 184 str.2d., 300 str. 3d.;

K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktore, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama pagal LR BK 300 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. yra kaltinamas tuo, kad iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: būdamas nuo 2003-06-02 iki 2008-12-18 direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), 2007-12-29 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią „Paskolos davėjas“ - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. K., perdavė jam kaip „Paskolos gavėjui“ paskolos sumą pinigais - 840 000 (aštuonis šimtus keturiasdešimt tūkstančių) litų vienerių metų terminui, o jis, R. K., įsipareigojo už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos sutarties grąžinimo mokėti 0,2 % dydžio palūkanas, tačiau per nustatytą laiką paskolos negrąžino, o kaip grąžinimo faktą patvirtinantį dokumentą pateikė suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270 ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusius UAB “(duomenys neskelbtini)” pinigus, sumoje 840 000 Lt, padarydamas BUAB “(duomenys neskelbtini)” didelę 840 000 Lt turtinę žalą.

Be to, jis kaltinamas ir tuo, kad suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, padarydamas didelę žalą, o būtent: turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudojus iššvaistyti UAB “(duomenys neskelbtini)” didelės vertės svetimą turtą – pinigus sumoje 840 000 Lt, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, bendrininkaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke K. K., atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270, kuriuo R. K. 2008 m. lapkričio 05 d. tariamai grąžina paskolą - pinigus sumoje 840 000 Lt, ir tariamą grąžinimo faktą patvirtino savo ir vyr. finansininkės K. K. parašais, tokiu būdu pagamino šį netikrą dokumentą bei panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, 2009-08-17 pateikdamas jį BUAB “(duomenys neskelbtini)” administratoriui UAB “ (duomenys neskelbtini)” įgaliotam asmeniui A. P. ir Lietuvos apeliaciniam teismui, turėdamas tikslą UAB “(duomenys neskelbtini)” negrąžinti 840 000 Lt paskolos, tuo padarydamas BUAB “(duomenys neskelbtini)” didelę turtinę žalą.

K. K. kaltinama tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje bendrininkaudama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. K., atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270, kuriuo R. K. 2008 m. lapkričio 05 d. tariamai grąžina paskolą - pinigus sumoje 840 000 Lt, ir tariamą grąžinimo faktą patvirtino savo ir direktoriaus R. K. parašais, tokiu būdu pagamino šį netikrą dokumentą, tuo padarydama BUAB “(duomenys neskelbtini)” didelę turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Iš kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo matyti, jog kaltinamajame akte R. K. nusikalstama veika numatyta LR BK 184 str. 2d. inkriminuojama dėl to, jog jis kaltinamas iššvaistęs jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Teismas, susipažinęs su kaltinamuoju aktu, daro išvadą, jog kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie suvaržo kaltinamojo bei kitų proceso dalyvių teises ir trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduodama prokurorui (LR BPK 234 str. 2d.) .

LR BPK 218 str. 1 d., 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas t.y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 str. 5 p. reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu, turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formaliųjų jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p., svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl toje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir dėl joje nurodytų veikų. LR BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimams. LR BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) kuomet šis pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, dėl jų gali būti neaišku, kokias veikos aplinkybes prokuroras laiko nustatytomis, ar kaip prokuroras kvalifikuoja veiką ir pan.

Kaip jau minėta, R. K. yra kaltinamas LR BK 184 str. 2d. numatyta nusikalstama veika t.y. jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymu. Teismų praktikoje turto iššvaistymu pripažįstami veiksmai, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Turto pasisavinimu laikomi veiksmai, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iššvaistymas baigtu laikomas nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Kaltinime R. K. iš esmės nurodomos sunkesnės - LR BK 183 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės t.y. nurodoma, jog kaltinamasis 2007-12-29 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią gavo 840 000 litų vienerių metų terminui, įsipareigojo už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos sutarties grąžinimo mokėti 0,2 % dydžio palūkanas, tačiau per nustatytą laiką paskolos negrąžino, o kaip grąžinimo faktą patvirtinantį dokumentą pateikė suklastotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį KSE 08/0270 .

Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 184 str. 2d., kaltinime turėjo būti nurodytos itin svarbios veikos kvalifikavimui aplinkybės t.y. turto iššvaistymo-perleidimo (pardavimo, padovanojimo, kitokio perleidimo) tretiesiems asmenims aplinkybės, nurodant, kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis jo žinioje buvusį svetimą turtą perleido. Šios aplinkybės R. K. pateiktame kaltinime nėra nurodytos. Teismas konstatuoja, jog nenurodymas kaltinamajame akte paminėtų itin svarbių ir veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, laikytinas kaltinamojo akto trūkumu, kuris neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, suvaržo įstatymų garantuotas kaltinamojo teises - LR BPK 22 str. 3d. numatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo. Tai laikytina esminiu paminėtų baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu, suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises bei trukdančių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (LR BPK 369 str. 3d.).

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą teisme, ji perduodama prokurorui nurodytų esminių BPK pažeidimų pašalinimui ir surašymui kaltinamojo akto, atitinkančio LR BPK 219 str. reikalavimus.

Vadovaudamasis LR BPK 232 str. 3p., 234 str. 2d., 439-440 str. teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą, kurioje R. K. kaltinamas pagal LR BK 184 str. 2d., 300 str. 3d., o K. K. kaltinama pagal LR BK 300 str. 3d.- perduoti prokurorui.

Ši nutartis per 7dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.