Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruoto Užimtumo tarnyboje, skundą dėl 2021 m. vasario 17 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5289-2021 (ROIK Nr. 21128125404, toliau – ir Skundžiamas nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. R. K. Institucijos 2021 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5289-2021 nubaustas 1000 eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas dėl karantino paskelbimo arba Nutarimas) laikotarpiu, t. y. 2021 m. sausio 30 d., apie 18:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išlipęs iš transporto priemonės „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei netoliese esant kitiems asmenims, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų.

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 Lietuvos Respublikos paskelbto karantino laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 00:00 val., iki 2021 m. balandžio 30 d., 24:00 val.) žodinis bylų nagrinėjimas organizuojamas tik išimtinais atvejais (pvz.: suėmimas), Pareiškėjui ir Institucijai pranešta dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, teisės išaiškintos, jie nepareiškė prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, Pareiškėjui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 630 str. 2 d.).

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

5. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo atmesti skundą ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kompetentingas pareigūnas, priėmė Skundžiamą nutarimą objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą, nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius, taip pat atsižvelgęs į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavęs, kad pastarojo kaltė dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, Pareiškėjui paskirta sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas pagal sankcijoje numatytos baudos vidurkį, dėl to Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo argumentai ir išaiškinimai

7. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Nagrinėjamu atveju R. K. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numato administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Tai yra blanketinė teisės norma nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstytos atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių, tai reiškia, kad atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog karantino metu buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatai ir tai sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

9. ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta fizinių asmenų pareiga pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Užkrečiamų ligų profilaktikos priemonės yra numatytos ŽULPKĮ 3 skyriuje, viena iš tokių priemonių yra 21 straipsnyje numatytas karantinas. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo pagrindu priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. sausio 27 d. redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. vasario 2 d., toliau – Nutarimas dėl karantino paskelbimo arba Nutarimas) 1 punktu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, o Nutarimo 2.1.5.2 punktas įpareigojo vyresnius nei 6 metų asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Šio reikalavimo išimtys buvo numatytos Nutarimo dėl karantino paskelbimo 2.1.5.2.1-2.1.5.2.6 punktuose, 2.1.5.2.5. punktas numatė, kad kaukes buvo leidžiama dėvėti už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų, Pareiškėjo skundo argumentų, Institucijos elektronine forma pateikto vaizdo įrašo (adresu https://wetransfer.com/downloads/14511a2538b6afd75d3bd724f7b5c6fb20210401072818/a9867f) matyti, kad R. K. 2021 m. sausio 30 d., apie 18:00 val., adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. gyvenamojoje vietovėje), išlipęs iš transporto priemonės „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei netoliese (mažiau nei 20 m atstumu) esant kitiems tuo metu jį filmavusiems asmenims, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas.

11. Visgi, Pareiškėjo nuomone, savo veiksmais jis nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai, kadangi tuo metu pastarasis buvo persirgęs COVID-19 (pateikė tai patvirtinančią 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Diagnostikos laboratorija“ (į. k. 300598351) pažymą). Be to, kaukės nedėvėjo tik kelias sekundes, lauke, o nuo jo iki filmuojančių asmenų buvo didesnis nei kelių metrų atstumas. Su šiais Pareiškėjo teiginiais teismas negali sutikti, kadangi, kaip jau buvo minėta, ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, dėl to atsakomybei pagal minėtą straipsnį atsirasti pakanka nustatyti, kad: 1) karantino metu buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatai; 2) tuo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju iš anksčiau nustatytų ir Pareiškėjo neginčytų aplinkybių bei aptarto reguliavimo matyti, kad Pareiškėjas karantino metu pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatus (konkrečiai: Nutarimo dėl karantino paskelbimo (2021 m. sausio 27 d. redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. vasario 2 d.) 2.1.5.2 punktą bei atitinkamai ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą), o Pareiškėjo teiginiai dėl visiško pavojaus išplisti COVID-19 ligai nebuvimo yra deklaratyvūs. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtina, kad persirgimas COVID-19 liga ar antikūnių turėjimas neabejotinai eliminuoja bet kokią galimybę išplatinti šią ligą kitiems asmenims (pastebėtina, kad tokių kategoriškų išvadų nėra ir oficialiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamos informacijos šaltinyje – internetiniame tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/). Tokiu būdu R. K. tiesiogine tyčia pažeisdamas Nutarimo dėl karantino paskelbimo (2021 m. sausio 27 d. redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. vasario 2 d.) 2.1.5.2 punktą bei atitinkamai ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiu būdu jo veiksmuose yra visi būtinieji ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai.

12. Skundu R. K. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo jis gailisi. Pastebėtina, kad teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais jis stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis administracinio nusižengimo tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan.

13. Nagrinėjamu atveju tiek iš skundo motyvų, tiek iš institucijos pateiktų duomenų matyti, kad R. K. viso proceso metu neigė vieną esminių ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių – t. y. jo veiksmais (neveikimu) sukeltą pavojų išplisti COVID-19 ligai. Be to, tiek Institucijai, tiek skunde teismui pastarasis davė tikrovės neatitinkančius parodymus (kad jis buvo išlipęs parūkyti, o rūkant kaukė buvo ties kaklo zona – šias aplinkybes paneigia teismui pateiktas vaizdo įrašas), be to, kritiškai vertintini jo parodymai dėl ketinimo užsidėti kaukę ir nesuspėjimo tai padaryti iki vaizdo įrašo pabaigos, kadangi iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipęs iš automobilio nesiėmė jokių veiksmų, rodančių, kad jis mėgina užsidėti ar dedasi veido kaukę, o vėliau, taip šios ir neužsidėjęs, jis grįžo į automobilį. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad R. K. ne tik nepripažino padaręs ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, bet ir kritiškai ir neigiamai savo veiksmų nevertina, taigi nesigaili dėl padaryto administracinio nusižengimo. Dėl to Skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

14. Pareiškėjas prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį ir pakeisti nuobaudą viešaisiais darbais. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 37 straipsnis numato, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. ANK 675 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, taip pat esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, visgi konkrečios bylos aplinkybės, t. y. kad pažeidimo trukmė buvo neilga (nesiekė minutės), byloje nėra duomenų, kad dėl jo elgesio atsirastų neigiamų padarinių, Pareiškėją apibūdinantys duomenys – tai, kad per praeitus metus jis administracine tvarka baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs, įvykio metu buvo dirbantis, tačiau vėliau atleistas ir dabartiniu metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, buvusių darboviečių charakterizuojamas teigiamai, teismui leidžia daryti išvadą, kad jo priešingas teisei elgesys buvo padarytas atsitiktinai, o ne sistemingai pažeidinėjant nustatytą reguliavimą ar dėl nusiteikimo prieš visuomenės interesus ir saugumą. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjas be pažymos, jog registruojasi Užimtumo tarnyboje, nepateikė teismui ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatytų įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad jo materialinė padėtis yra sunki, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti pasiekta paskyrus Pareiškėjui mažesnę už sankcijoje numatytą vidutinę baudą, kurios mokėjimas išdėstytinas (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Taigi, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Iš dalies tenkinti R. K. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5289-2021 (ROIK Nr. 21128125404) dalyje dėl R. K. paskirtos baudos dydžio ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje jam skirti 600 Eur dydžio baudą.

Pritaikius ANK 675 straipsnio 3 dalį, baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimčiai) mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.