Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. Č. prašymą dėl kreditoriaus pasikeitimo bankrutavusios B. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau TŪB) „Emo“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios B. TŪB „Emo“ bankroto administratorė prašo: 1) netenkinti pareiškėjos prašymo dėl prievolės sumokėti 3 560,87 Eur pabaigos; 2) pakeisti kreditorių RAB „Šiaulių autoservisas“ dėl 5623,69 Eur finansinio reikalavimo nauju kreditoriumi – D. Č.; 3) patvirtinti patikslintą RAB „Šiaulių autoservisas“ 12 106,95 Eur finansinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą B. TŪB „Emo“ (civilinė byla Nr. B2-114-368/2016).

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-226-368/2015 (šiuo metu civilinė byla Nr. B2-114-368/2016) buvo sumažinti RAB „Šiaulių autoservisas“ finansiniai reikalavimai iki 12 106,95 Eur.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

CPK 176 straipsnio nuostatomis įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos, konkrečius kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kadangi kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai ir proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Pagal CK 3.113 straipsnį tuo atveju, kai kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto.

Bankroto administratorius informavo, kad 63 327,38 E. B. TŪB „Emo“ skolos susidarė iki 2010-11-15 (tikrojo nario A. Č. išstojimo iš bendrijos data), ir iš 51 880 Eur pajamų, gautų pardavus pareiškėjos turtą, visiškai patenkinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai, kuriems patenkinti skirta 27 072,52 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis). Iš likusios 24 807,48 Eur sumos administratorius planuoja tenkinti antros eilės kreditorinius reikalavimus ir dengti administravimo išlaidas.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad lėšų, gautų realizavus pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, nepakako padengti kreditoriniams reikalavimams, atsiradusiems iki tikrojo nario A. Č. išstojimo iš B.TŪB „Emo“. Taip pat nebuvo padengtos administravimo išlaidos. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko (savininkų) parduoto turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, kai šis turtas yra parduotas įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi leista nukreipti išieškojimą visa 60584,73 Eur apimtimi į nutartyje nurodytą D. Č. turtą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 26 straipsnio pirmos dalies nuostatas kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Bylos duomenimis, 2015-09-08 pagal reikalavimo perleidimo sutartį RAB „Šiaulių autoservisas“ perleido D. Č. 5 623,69 Eur finansinį reikalavimą B. TŪB „Emo“ atžvilgiu, todėl D. Č. įtrauktina į B. TŪB „Emo“ kreditorių sąrašą su 5623,69 Eur finansiniu reikalavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos prašymo dalį pripažinti, kad D. Č. prievolė sumokėti 3560,87 Eur skolą bankrutavusios B. TŪB „Emo“ baigėsi, atmesti.

Įtraukti į bankrutavusios B. TŪB „Emo“ D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su 5 623,69 Eur finansiniu reikalavimu.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.