Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-20 · Byla Nr. TS-8-865/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
TS-8-865/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-8-865/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-228 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir –Komisija) nustatė, kad L. Z. nuteistas 2019 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 d., skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas skirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių ir 29 d. laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė - 8 mėn. 29 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas trejus metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones. Nustatyta, kad L. Z. bausmės pradžia: 2019 m. rugpjūčio 28 d. Bausmės pabaiga: 2020 m. gegužės 26 d. 1/3 bausmės atliko 2019 m. lapkričio 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 7 dienai – 6 mėnesiai ir 19 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. 59-228 nutarimu (toliau ir – Nutarimas), nutarta netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Vadovaujantis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus pataisos namuose ir 2019 m. lapkričio 7 d. protokolu Nr. 58-48 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė, kad L. Z. yra pristatomas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Anksčiau teistas 4 kartus. L. Z. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atlieka antrą kartą. Pirmą kartą nuteistas 31 m. amžiaus. Dėl įvykdytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta, veiksmų neneigia, gailisi ir prisiima atsakomybę. Nusikaltimai, lyginant su praeitimi, nesunkėja, išlieka to paties pobūdžio. Nusikalstamam elgesiui yra būdingas modelis - kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, būnant neblaiviam. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje minima, kad nuteistasis yra pripažintas recidyvistu. Už nusikalstamų veikų įvykdymą nuteistajam dažnai būdavo skiriamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskirtus įpareigojimus nuteistasis nebuvo linkęs vykdyti atsakingai: toliau vartojo psichiką veikiančias medžiagas, vairavo automobilį, nebuvo nustatytu laiku namuose ir pan.

Nutarime nurodyta, jog nuteistojo L. Z. prieš tai vestas gyvenimo stilius dviprasmiškas. Nuteistasis neleisdavo laiko su kitais asmenimis, kurie galėdavo jį neigiamai paveikti. Dauguma laiko buvo praleidžiama dirbant su automobiliais arba būnant vienam ir vartojant alkoholį, kas ir yra tiesiogiai susiję su L. Z. nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis žino, kad būtent toks jo elgesys buvo probleminis, tačiau tuo metu nematė kito pasirinkimo. Šiuo metu nuteistasis, žino ko derėtų vengti ir kokia veikla užsiimti, kuri nebūtų susijusi su galimu nusikalstamu elgesiu. Ši sritis nėra rezultatyvi, tačiau planuojant priežiūrą ar bausmę, verta įtraukti. Apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta. Nuteistojo teigimu, niekada nėra vartojęs minėtų medžiagų. Daugumoje nusikalstamas elgesys pasireiškė, nuteistajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Nuteistasis neneigia turintis vartojimo problemų, apibūdina save, kaip priklausomą asmenį ir anot, šią problemą suvokė dar būnant laisvėje, tačiau nepripažino jos ir gėdijosi. Anksčiau dėjo tam tikras pastangas norint susidoroti su šia problema, tačiau šiuo metu nuteistojo motyvacija yra stipri. Yra atvirų AA susitikimų pirmininkas. Anot, AA neatsisakys ir laisvėje, supranta poreikį nuolatiniams susitikimams. Anksčiau nesėkmingai kodavosi bei kartais pasiprašydavo į psichiatrijos skyrių ligoninėje, siekiant atsistatyti. Iš to galima prieiti išvadą, kad nors ir šiuo metu nuteistasis itin motyvuotas pokyčiams šioje srityje, vis tik atsižvelgtina į ankstesnės intervencijos ne sėkmingumą. Ši sritis įvertinus, yra nerezultatyvi, tačiau tiesiogiai susijusi su nusikalstamu elgesiu ir reikalaujanti intensyvios intervencijos. L. Z. nepasižymi kasdienio funkcionavimo trikdžiais. Išsakė, kad buvo gydomas psichiatro dėl alkoholio vartojimo problemų, kreipėsi pats. Puikiai skiria įvairius bendravimo lygius, socialinis tinklas pakankamas, turi pažįstamų su kuriais noriai bendrauja. Atsiribojimas ar socialinė izoliacija nestebima. Dažnai vyrauja perdėtas gėdos jausmas, kas neigiamai įtakoja pasitikėjimo savimi lygį. Teigia, save nuvertinantis dėl alkoholio vartojimo sąlygotų praradimų. Suicidinio elgesio istorijos nėra, nuteistasis neremia tokio elgesio. Apibendrinant, L. Z. emocinės gerovės sritis nėra susijusi su nusikalstamu elgesiu. Visgi, planuojant priemones, atkreiptinas dėmesys į pažemintą pasitikėjimo savimi lygį. Nuteistojo tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai pakankami. Geba atsiskleisti, įsitraukti į pokalbį bei jį palaikyti. Būdingas nuolaidžiaujantis bendravimo stilius. L. Z. puikiai geba įvardinti turimus sunkumus įvairiose gyvenimiškose srityse bei tuos elgesio sunkumus, kurie tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis įvardijo, kad didžiausi sunkumai yra susiję su alkoholio vartojimu, jo impulsyvūs veiksmai bei tų pačių klaidų kartojimas. Taip pat nuteistasis atpažįsta ir kaip kiti asmenys yra susiję su šių problemų atsiradimu. Iš ties nusikalstamam elgesiui yra būdingas veikimas, neapsvarstant galimų pasekmių (vairavimas neblaiviam) ir daugkartinis tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinus anksčiau turėtų teistumų. Nuteistasis virš 4 kartų vairavo būnant neblaiviam. Pastebėta, kad nuteistasis iš dalies geba įvertinti tam tikras galimas pasekmes, ypač būnant blaiviam, tačiau labiau orientuojasi į trumpalaikius sprendimus ar greitesnį ir lengvesnį rezultatą. Pastebimi sunkumai sprendžiant problemas, šie įgūdžiai menki ir tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu. L. Z. nespręsdavo savo turimų problemų tiesiogiai (pvz.: po išsiskyrimo, konflikto ar skaudžios netekties vartojo alkoholį ar jausdamas gėdos jausmą), negebėjo rasti alternatyvų savo elgesiui (kiekvieną kartą būdamas neblaivus, sėsdavo už vairo). Bandant išspręsti sunkumus, kai kurią informaciją sureikšmina, tikėdamasis lengvesnio sprendimo (užsikodavimas, vardo ir pavardės pakeitimo). Pabrėžiama, kad nuteistasis neturi smurto panaudojimo patirties, nei siekiant tikslo, nei būnant piktam. Nuteistasis daugumoje socialinių situacijų pasirenka atsitraukimą, kaip veikimo strategiją. Taip pat pasižymi gerais ateities planavimo įgūdžiais, šiai dienai nuteistasis yra nusiteikęs dalyvauti ir siekti intervencijos alkoholio vartojimo srityje, atsiskaityti su antstoliais (žino, kaip tai padaryti bei įvardija konkrečius žingsnius), susikurti abipusiai palaikančius santykius bei realizuoti save darbinėje sferoje. Nors ir nuteistasis gali vertinti stereotipiškai, remiantis savo tiesioginiu patyrimu (gėdos jausmas prieš visuomenę, dėl turimų alk. sunkumų ir su tuo susijusių praradimų), visgi kitų požiūrį geba atskirti nuo savo asmeninių jausmų. Sunkumų dėl santykių formavimo su kitais nepatiria, yra pakankamai jautrus kitų jausmams. Apibendrinant, labiausiai su L. Z. nusikalstamu elgesiu yra susiję menki problemų sprendimo įgūdžiai bei impulsyvūs veiksmai. Esant alkoholio vartojimui ir intervencijos nepriėmimui šioje srityje, galima neigiama dinamika ir kitų kriminogeninių poreikių negatyvi raiška. Nors ši sritis nėra rezultatyvi, atkreiptinas dėmesys į išskirtus kriminogeninius poreikius planuojant korekcines priemones. Apskritai nuteistasis supranta įstatymo normą, itin priima bendrai visuomenėje priimtinas normas. Savo nusikalstamo elgesio nelinkęs pateisinti ar lyginti su kitų netinkamais veiksmais. Nors ir reiškia požiūrį, kad privalo varžyti savo elgesį, tačiau daugybę kartų nesilaikė jam keliamų reikalavimų, ko pasėkoje buvo naikinamas bausmių vykdymo atidėjimas. Bendrai į laisvės apribojimą nusiteikęs palankiai, traktuoja, kaip skaudžią pamoką. Personalo atžvilgiu pagarbus, gražiai atsiliepia ir apie teisingumo sistemą ir probatorių atliekamą darbą bei svarbą. Itin motyvuotas asmeniniams pokyčiams, kurių siekia jau šiuo metu, nenorėdamas beprasmiškai praleisti laiką. Apibendrinant, L. Z. nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su nusikalstamu elgesiu, tačiau atkreiptinas dėmesys į keliamų reikalavimų nesilaikymą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Pataisos įstaigoje nebuvo skatintas ar baustas. Nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis baigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais, reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) lankė atvirus AA susitikimus bei buvo jų pirmininkas. Nuteistasis pradėjo dalyvauti intervencinėje programoje, dailės terapijoje - „R.A.K.T.A.S.“, tačiau dalyvavimas nutrūko dėl nuteistojo perkėlimo atlikti tolimesnę bausmę kitomis sąlygomis. Nutarime nurodyta, jog nuteistojo teigimu, jis turi sūnų, kurio susilaukė su buvusia žmona. Santykiai yra palaikomi. Duomenų, kad nuteistajam būtų priteistas sūnaus išlaikymas gauta nebuvo. Nuteistojo oficialus statusas buvimo laisvėje metu - bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Didžiąją savo gyvenimo dalį, anot L. Z., jis dirbo, tačiau dažniausiai neoficialiai, kadangi siekdavo išvengti antstolių išieškomų skolų. Nuteistasis oficialiai nepatvirtino savo galimybės įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiuo metu nuteistasis išreiškia motyvaciją save realizuoti darbinėje veikloje. Yra motyvuotas darbui ir yra patenkintas turimais įgūdžiais ir gebėjimais dirbti su automobiliais. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įstaigoje yra įdarbintas, jo prašymu, kadangi nori paskirtą bausmę atlikti prasmingai leidžiant laiką. Nuo 2019 m. birželio 11 d. įdarbintas pataisos įstaigoje tvarkiniu, o nuo 2019 m. spalio 2 d. paskirtas į (duomenys neskelbtini) (įvairių pagalbinių statybos darbų paslaugos). Dėl nuteistojo darbo kokybės nusiskundimų nėra gauta. Šiuo metu, teigia nebebijantis dirbti oficialiai, suprato galimybes ir galimas išeitis. Vienas iš tikslų ateityje - darbas. Anksčiau ne kartą buvo įpareigotas įsidarbinti, dirbo įvairiose srityse. Kituose darbuose ilgai neišdirbdavo. Turi įgijęs profesinį išsilavinimą, spec. vidurinį - elektriko profesiją, tačiau pagal specialybę nedirbo. Sunkumų, susijusių su skaitymo, rašymo ar skaičiavimo įgūdžiais, neturi. Apibendrinant, galima teigti, kad nuteistasis stokoja oficialios darbinės patirties, tačiau yra pakankamai motyvuotas save realizuoti darbo rinkoje, tai patvirtindamas įsidarbinimu pataisos įstaigoje. Siekiant nusikalstamo elgesio rizikos prevencijos, svarbus nuteistojo užimtumas prasminga veikla, t. y. įsitvirtinimas darbinėje veikloje laisvėje. L. Z. teigimu, jis, būdamas laisvėje, pragyvendavo iš savo uždirbamų pajamų. Pripažįsta, kad neoficialūs darbai buvo susiję su prastesne finansine padėtimi dėl turimų įsiskolinimų. Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. pažyma L. Z. yra skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 1541,80 Eur. Iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuota 30,18 Eur. Nuteistojo teigimu, jis turi konkretų planą kaip atsiskaityti pilnai su turimomis skolomis, išėjus į laisvę. Jau yra apgalvojęs turimas galimybes. Kitų sunkiai įvykdomų įsipareigojimų neturi, siekia turėti nuolatinį pajamų šaltinį. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis šiuo metu savanoriškai įsiskolinimų nedengia, kas gali suponuoti prielaidą apie nepakankamus lėšų tvarkymo įgūdžius, prioritetizuojant savo poreikių nevaržymą. Artimus socialinius ryšius palaiko su mama, seserimi. Santykius apibūdina, kaip itin gerus, palaikančius. Pabrėžia, kad finansinės paramos iš artimųjų nepriima, nes tai jam nepriimtina. Taip pat bendrauja su buvusia žmona bei sūnumi. Anot L. Z. santykiai su sūnumi būtų dar geresni, jei jis nevartotų. Artimieji nuo jo neatsiriboja, parama pakankama ir prieinama. Nuteistasis susidomėjęs artimųjų nuomone apie jį bei santykių gerinimu, pastangomis vardan jų. Su sugyventine santykių nebepalaiko. Jaučiasi vienišas, tačiau tikisi, kad pasikeitus savo elgesį bei vartojimo įpročius, galės susikurti santykius, grįstus pagarba, palaikymu bei rūpesčiu. Ankstesnius santykius identifikuoja, kaip jam žalingus, tačiau negebėdavo atsitraukti, net ir matant problemas. Supranta, kad buvę santykiai įtakojo jo nusikalstamą elgesį, pasirinko netinkamą partnerę, turinčią žalingų įpročių, tuo savęs neapsaugodamas nuo galimos rizikos. Nuteistasis didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno pas mamą. Tik gyvendamas kartu su sugyventine, gyveno kitu adresu. Kitų persikėlimų ar adresų keitimo atvejų neįvardina. Gyvenamoji vieta daugumoje buvo pastovi. Šiuo metu nuteistasis turi galimybę, anot jo, grįžti gyventi pas mamą. 2019 m. spalio 3 d. buvo gautas raštas Nr 1S-6077 iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kuriame nurodoma, kad nuteistojo mama S. D. sutinka priimti gyventi nuteistąjį, adresu (duomenys neskelbtini) ir neprieštarauja, kad jos namuose būtų įrengta elektroninio stebėjimo įranga. Remiantis turima informacija, nėra pagrindo manyti, kad gyvenimo sąlygos, susijusios su pastovumu yra tiesiogiai susijusios su nusikalstamu, L. Z., elgesiu. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei — 51 balas, iš jų 20 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 31 balai - dinaminiai (yra galimybė mažinti). Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką — 51 balus, į tai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra pakankamai trumpa ir jis atliko nedidelę jos dalį, vis dėlto yra stebima nuteistojo motyvacija siekti tam tikrų pozityvių pokyčių savo nusikalstamo elgesio rizikos valdyme — sprendžiant alkoholio vartojimo problemas, taip pat kaupiant darbinę patirtį. Siekiant ženklesnių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių yra svarbus tęstinis intervencinių priemonių taikymas ir psichokorekcinis darbas su nuteistuoju po paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgus į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 51 balą, turimus 4 ankstesnius teistumus, 2 kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę, amžių pirmo teistumo metu - 31 m., nusikalstamam elgesiui būdingą modelį - kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas būnant neblaiviam, gyvenimo stilių ir draugus — dauguma laiko buvo praleidžiama dirbant vienam ir vartojant alkoholį, nusikalstamas elgesys pasireiškė nuteistajam būnant apsvaigus nuo alkoholio, emocinę gerovę - save nuvertina dėl alkoholio vartojimo sąlygotų praradimų, mąstymą ir elgesį - nusikalstamam elgesiui būdingas veikimas neapsvarstant galimų pasekmių, daugkartinis tų pačių klaidų kartojimas neįvertinus anksčiau turėtų teistumų, išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti - dirbo dažniausiai neoficialiai, siekdavo išvengti antstolių išieškomų skolų, ryšius - buvę santykiai įtakojo jo nusikalstamą elgesį, pasirinko netinkamą partnerę, turinčią žalingų įpročių, bei aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog L. Z. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą kaip prieštaraujanti BVK 157 straipsnio nustatytiems lygtinio paleidimo nagrinėjimo terminams. Nurodo, kad bausmės atlikimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 28 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 26 d., 1/3 bausmės sueis 2019 m. lapkričio 27 d., BVK 157 str. 2 d. 1 p. nustatytas būtinas atlikti 4 mėn. laisvės atėmimo terminas sueis 2019 m. gruodžio 27 d. Papildomai nurodo, kad 2019 m. rugsėjo mėn. pateikė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad Komisijos posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 7 d. 2019 m. lapkričio 13 d. Komisija, vadovaudamasi BVK 157 str. 2 d. l p., priėmė nutarimą Nr. 59-228 netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuteistasis L. Z. savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsižvelgiant į BVK nustatytas sąlygas dėl prašymų teikimo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir šio prašymo nagrinėjimą yra akivaizdu, kad prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jis turėjo teikti nuo 2019 m. lapkričio 28 d., o Komisija jo prašymą nagrinėti nuo 2019 m. gruodžio 28 d. iki 2019 sausio 28 d. Jam per anksti (2019 m. rugsėjo mėn.) pateikus Komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN) administracija turėjo priimti nutarimą jo prašymą atmesti ir šiuo nutarimu išaiškinti šio prašymo pateikimo sąlygas arba nutarimu atidėti prašymo nagrinėjimą nustatant kitą Komisijos posėdžio datą, atitinkančią BVK 157 str. 2 d. l p. reikalavimus, tai yra ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 28 d. Skundžiamu atveju Vilniaus PN administracija teikdama Komisijai jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su surinkta socialinio tyrimo medžiaga nesilaikė BVK 157 str. 1 d. ir 2 d. l p. nuostatų ir anksčiau nustatyto, šio tipo prašymams, nagrinėjimo laiko teikė Komisijai nagrinėti jo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisijos pirmininko pavaduotojas priėmė neteisėtai teikiamą jo prašymą dėl lygtinio paleidimo ir 2019 m. lapkričio 7 d. posėdyje Komisija anksčiau BVK 157 str. 2 d. l p. nustatyto termino - 1 mėn. ir 21 diena, neteisėtai išnagrinėjo jo prašymą. Nurodo, kad dėl nepateisinamo skubėjimo kuo greičiau surinkti socialinio tyrimo medžiagą ir neteisėtai išnagrinėti jo prašymą, buvo nepilnai surinkta ir įvertinta socialinio tyrimo medžiaga. Tai yra prie tyrimo medžiagos nebuvo prijungta Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūno 2019 m. lapkričio 6 d. išduota pažyma Nr. VIASD-156 apie įsipareigojimą įdarbinti jį seniūnijos komunalinio ūkio darbininko pareigose, todėl nebuvo aptarta socialinio tyrimo išvadoje. Ši pažyma elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 6 d. ryte buvo pateikta Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistui (11 būrio viršininkui) E. B., kuris žadėjo šią pažymą pateikti Komisijos posėdžio metu, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūno 2019 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. VIASD-156 Komisijai nebuvo pateikta. Šio neveikimo pasekmėje Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. priimtame nutarime pažymėjo, kad „Nuteistasis oficialiai nepatvirtino savo galimybės įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos.“, taip pat, socialinio tyrimo medžiagoje nebuvo pažymėti ir įvertinti jo 2019 m. spalio mėn. įstaigoje savanoriškai atlikti gerbuvio darbai, apie kuriuos žinojo Vilniaus PN specialistas E. B.. Pilnai nesurinkus socialinės medžiagos buvo nepilnai įvertinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, tai yra nebuvo teisingai ir pilnai paskaičiuoti OASys metodikos dinaminiai balai, kurie skundžiamu atveju turėjo mažėti.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų gali nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo Nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, kad Nutarimas yra priimtas netinkamai įvertinus BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytas formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad nuteistojo L. Z. bausmės atlikimo pradžia – 2019 m. rugpjūčio 28 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 26 d., 1/3 jam skirtos bausmės atlikta 2019 m. lapkričio 27 d., tačiau BVK 157 str. 2 d. 1 p. nustatytas būtinas atlikti 4 mėn. laisvės atėmimo terminas suėjo tik 2019 m. gruodžio 27 d. Be to, nustatyta, kad Komisijos posėdis įvyko 2019 m. lapkričio 7 d., o 2019 m. lapkričio 13 d. Komisija, vadovaudamasi BVK 157 str. 2 d. l p., priėmė nutarimą Nr. 59-228 netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo. Atsižvelgus į tai, Komisijos posėdžio data dėl lygtinio paleidimo taikymo L. Z. turėjo būti nustatyta ne ankščiau nei 2019 m. gruodžio 28 d. (BVK 157 str. 2 d. l p.).

Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra priimtas kai nuteistasis L. Z. neatitiko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų, o būtent jo pateiktas prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo išnagrinėtas Komisijos posėdyje, kuris įvyko 2019 m. lapkričio 7 d., o 2019 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam L. Z. lygtinio paleidimo, t.y. šis sprendimas buvo priimtas kai jis realiai nebuvo atlikęs 1/3 jam skirtos laisvės atėmimo bausmės ir tuo pačiu neatlikus 4 mėn. jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl esant tokiai situacijai nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymui svarbi informacija objektyviai neatspindėjo dabartinės nuteistojo L. Z. situacijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas negali atmesti nuteistojo skundo todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nuteistojo L. Z. skundas tenkintinas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti nuteistojo lygtinio paleidimo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu, teismas,-

nutaria:

Nuteistojo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-228, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, patenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-228 ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti prašymą dėl nuteistojo L. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė