- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-961/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- Z. Č.
- Trečiasis asmuo
- Plungės rajono
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, civilinėje byloje Nr. 2-1347-368/2010 pagal ieškovo Z. Č. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Gvidonas“, tretieji asmenys Plungės rajono 2 – ojo notarų biuro notarė G. D., akcinė bendrovė ,,Swedbank“, D. V., L. B., M. Č., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. priėmė Z. Č. ieškinį, kuriuo ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 29 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančių apartamentų/butų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1-9).
2010 m. lapkričio 4 d. ieškovas padavė teismui patikslintą ieškinį atsakovams BUAB ,,Gvidonas“, T. M., U. S., AB ,,Swedbank“, tretieji asmenys Plungės rajono 2 – ojo notarų biuro notarė G. D., D. V., L. B., M. Č. dėl pirkimo – pardavimo sutarties, hipotekos lakšto bei taikos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (t. 3, b. l. 21 – 33).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi (t. 3, b. l. 43 - 45) konstatavo, kad patikslintas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 135 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis ir prie ieškinio nėra pridėta dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis sumokėtas, patikslintas ieškinys neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos CPK 113 str. 2 d., 3 d., 135 str., 804 str. 2 d.), taip pat neteisingai nurodyta ieškinio suma bei nustatė ieškovui terminą pašalinti nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus iki 2010 m. lapkričio 22 d., Šiaulių apygardos teismui pateikiant įrodymus apie likusios žyminio mokesčio dalies (8 384 Lt) sumokėjimą.
2010 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškovo 2010 m. lapkričio 19 d. prašymas pratęsti procesinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2010 m. gruodžio 22 d. (t. 3, b. l. 57 – 58). Šį prašymą ieškovas grindė tuo, kad dokumentų vertimas užtruks iki 2010 m. gruodžio 20 d., taip pat ieškovas nurodė, jog patikslintame ieškinyje yra teisingai nurodoma ieškinio suma, bei tai, kad jis sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi buvo atleistas nuo žyminio mokesčio dalies, t. y. 8 361 Lt, todėl nėra pagrindo papildomai mokėti žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi (t. 3, b. l. 60) pratęstas procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2010 m. gruodžio 22 d.
2010 m. gruodžio 22 d. ieškovas padavė teismui patikslintą ieškinį (t. 4, b. l. 5–17) atsakovams BUAB ,,Gvidonas“, T. M., U. S., AB ,,Swedbank“, tretieji asmenys Plungės rajono 2 – ojo notarų biuro notarė G. D., D. V., L. B., M. Č. dėl pirkimo – pardavimo sutarties, hipotekos lakšto bei taikos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi (t. 4, b. l. 239 - 242) patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui ( CPK 115 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad patikslintame ieškinyje neteisingai nurodyta ieškinio suma, o ieškovo 2010 m. lapkričio 22 d. gautame prašyme nurodytus argumentus dėl teisingai apskaičiuotos patikslinto ieškinio sumos atmetė, kaip nepagrįstus. Pasisakydamas dėl mokėtino žyminio mokesčio, teismas nurodė, kad 2010 m. spalio 4 d. nutartimi teismas atleido ieškovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, pareiškiant ieškinį, mokėjimo, tačiau, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo ir galimybės iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už pradinį ir patikslintą ieškinius sumokėjimo, ir įpareigojo ieškovą iki 2010 m. lapkričio 22 d. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Teismas nustatė, kad iki 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatyto termino ieškovas nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies ir nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, todėl patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas Z. Č. atskiruoju skundu (t. 5, b. l. 3-6) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškinio suma apskaičiuota teisingai. Iš patikslintame ieškinyje pateikto ieškinio skaičiavimo matyti, kad reikalaujama priteisti tik ¼ kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis), todėl ir ieškinio suma skaičiuotina nuo ¼ kiemo aikštelės dalies.
2. Ieškovas yra tinkamai įvykdęs pareigą sumokėti žyminį mokestį. Patikslintu ieškiniu nauji turtiniai reikalavimai nėra reiškiami, dėl to nesikeičia ir mokėtinas žyminis mokestis. Ieškinio suma yra 466 142,5 Lt, žyminį mokestį sudaro 8 661 Lt, ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio ir 2010 m. spalio 4 d. teismo nutartimi buvo atleistas nuo šią sumą viršijančios žyminio mokesčio dalies, t. y. 8361 Lt, mokėjimo. Ši nutartis nebuvo panaikinta, yra įsiteisėjusi ir tebegaliojanti, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo iš naujo spręsti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą ir konstatuoti pagrindo tam nebuvimą.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB ,,Gvidonas“ administratorius UAB ,,Jonvita“ 2011 m. sausio 26 d. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą (t. 5, b. l. 18 – 19) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, nurodo, jog su skundžiama nutartimi joje išdėstytais motyvais pilnai sutinka, nutartis priimta teisėtai ir atitinka Civilinio proceso kodekso nuostatas.
Tretysis asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 5, b. l. 11 – 14) prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas pradiniu ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 29 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, patikslintu ieškiniu ieškovas siekia nuginčyti vėlesnius atsakovo UAB ,,Gvidonas“ atliktus ginčo turto perleidimo sandorius. Kadangi ieškovo patikslinti reikalavimai pareikšti dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, šie reikalavimai turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal sandorių sumą. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo tvirtinti, jog ieškovo turtinė padėtis bloga ir, kad jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį, kadangi byloje AB ,,Swedbank“ pateikta sąskaitos išrašo kopija patvirtina, jog ieškovas tiesiogiai gavo į savo sąskaitą virš 1,7 mln. Lt. Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia naujus reikalavimus naujiems atsakovams – T. M., U. S., AB ,,Swedbank“, siekdamas nuginčyti turto perleidimą T. M. ir U. S. Tačiau turtas minėtiems asmenims perleistas Šiaulių apygardos teismo patvirtintų taikos sutarčių, kurios yra įsiteisėjusios, pagrindu, todėl patikslintą ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti dar ir CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio turinio nustatymu ir trūkumų šalinimo institutu, dėl ko priėmė juridiškai nepagrįstą nutartį. Skundžiama nutartis naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo 2010 m. gruodžio 21 d. patikslinto ieškinio priėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui), ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui) bei įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.
Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ar turiniui keliamų reikalavimų, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad ieškovas pilnai neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, t. y. nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies ir nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų. Taigi, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi dėl patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimo pirmosios instancijos teismas įvardino du ieškinio trūkumus – neteisingai nurodyta ieškinio suma bei nesumokėta žyminio mokesčio dalis.
Dėl ieškinio sumos ir žyminio mokesčio dydžio. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškinio sumai nustatyti taikoma CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, numatanti, kad bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Įstatymas reikalauja, kad ieškinio sumą nurodytų ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 str. 2 d.). 2010 m. lapkričio 4 d. paduotu patikslintu 466 142,50 Lt sumos ieškiniu atsakovams BUAB ,,Gvidonas“, T. M., U. S., AB ,,Swedbank“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties, hipotekos lakšto bei taikos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ieškovas padidino pradinio ieškinio reikalavimus ginčijamų sandorių dalyje ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 29 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančiu 2007 m. liepos 23 d. hipotekos lakštą Nr. 03120070010546 su visais vėlesniais pakeitimais; 3) pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 23 d. hipotekos lakšto Nr. 03120070010549 dalį, kuria įkeista žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos teisė; 4) pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 18 d. taikos sutartį tarp BUAB „Gvidonas“, AB „Swedbank“ ir T. M.; 5) pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 18 d. taikos sutartį tarp BUAB „Gvidonas“, AB „Swedbank“ ir U. S.; 6) taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovų ieškovo naudai ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančių apartamentų/butų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 21 – 33). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje dėl patikslinto ieškinio trūkumų pašalinimo konstatavo, kad ieškovas neteisingai nurodė ieškinio sumą, ir pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą bendrą nekilnojamųjų daiktų pirkimo kainą, ieškovo nurodomą negautą jos dalį, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatė 468 400 Lt ieškinio sumą ir 8 684 Lt žyminio mokesčio dydį. Šalinant patikslinto ieškinio trūkumus, 2010 m. gruodžio 22 d. paduotame patikslintame ieškinyje restitucijos taikymo reikalavimo dalyje ieškovas prašo priteisti jam ne ½, o ¼ dalį kiemo aikštelės (t. 4, b. l. 5-17), todėl atlikus reikalaujamų priteisti turto objektų dalių vertės paskaičiavimus pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriuo remiasi ieškovas ir teismas, nurodytą ginčo nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, pripažintina, kad ieškovo nurodyta 466 142,50 Lt ieškinio suma yra teisinga. Žyminio mokesčio dydis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą tokiu atveju yra 8 661 Lt. Toks už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis, paskaičiuotas nuo 466 142,50 Lt ieškinio sumos, buvo pripažintas ir 2010 m. spalio 4 d. nutartimi, kuria teismas atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (t. 1, b. l. 165-167). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo nurodytos ieškinio sumos neteisingumą, nenustatė aiškaus jos neatitikimo tikrajai išreikalautino turto vertei, o neįsigilinęs į vieno iš išreikalautinų daiktų prašomos priteisti dalies dydį, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi nepagrįstai nustatė didesnę ieškinio sumą ir didesnį žyminį mokestį, nei buvo nustatyta ankstesne nutartimi.
Dėl reikalavimo sumokėti visą žyminį mokestį. Trūkumu, sąlygojusiu patikslino ieškinio grąžinimą, buvo viso žyminio mokesčio nesumokėjimas. 2010 m. spalio 4 d. nutartimi teismas atleido ieškovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (8 361 Lt) pareiškiant ieškinį mokėjimo. Ši teismo nutartis nebuvo panaikinta, yra įsiteisėjusi ir tebegalioja, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo spręsti ieškovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą ir įpareigoti ieškovą sumokėti visą mokestį už ieškinį. Patikslintu ieškiniu išreikalaujamo turto mastas ir jo vertė, apsprendžianti ieškinio sumą, nuo kurios turiniuose ginčuose skaičiuojamas žyminis mokestis, nepasikeitė, todėl žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį suma taip pat nepakito.
Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ydingai realizavo jam suteiktą diskrecijos teisę, netinkamai įvertino ieškovo patikslintame ieškinyje reiškiamų reikalavimų turinį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra tinkamai įvykdęs pareigą sumokėti žyminį mokestį, todėl netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priimti ieškinį kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pats jo negali priimti. Dėl išvardintų procesinių pažeidimų skundžiama nutartis panaikinama, o klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Iš naujo spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti faktą, kad patikslintu ieškiniu ginčijamos taikos sutartys yra patvirtintos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, ir nustatyti šių reikalavimų priėmimo ir nagrinėjimo galimybę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.