- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e1-3005-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00036-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- K. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:
1) Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – galutine 158 MGL dydžio bauda; Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta bauda sumažinta ir paskirta galutinė 98 MGL dydžio bauda; Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi likusi nesumokėta bauda pakeista 40 parų areštu;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas per 2 mėnesius sumokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
3) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį – galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio bauda (šioje dalyje teismo nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas; be kita ko, ši teismo nuosprendžio dalis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi palikta nepakeista),
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. laikotarpį, o būtent:
jis, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. kartu su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00071-19, iš kurio buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00036-22 K. P. atžvilgiu, būdami (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniai vadovai, turėdami teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. vykdydami veiklą, įdarbinę 27 darbuotojus, pažeisdami Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio dalį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 4 dalį „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, išmokėjo jiems tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio atlyginimą, ir, siekdami išvengti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) mokesčių, dalies tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą, o pagal FAĮ 21 straipsnio 2 dalį būdami atsakingi už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, siekdami išvengti Sodros mokesčių, kartu su asmenimis Nr. 1 ir 2, paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 m. laikotarpį, dėl ko negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. laikotarpį.
Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat K. P. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. laikotarpį, o būtent:
jis, nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. spalio 5 d., kartu su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00071-19, iš kurio buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00036-22 K. P. atžvilgiu, būdami (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniai vadovai, turėdami teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. spalio 5 d. įdarbinę 48 darbuotojus, nesumokėję į Sodros biudžetą 10739,02 Eur privalomų sumokėti Sodros mokesčių, ir pagal FAĮ 21 straipsnio 2 dalį būdami atsakingi už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, siekdami išvengti Sodros mokesčių, kartu su asmenimis Nr. 1 ir 2 paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 m. laikotarpį, dėl ko negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. laikotarpį.
Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 21 d. apklaustas įtariamasis K. P. parodė, kad iš pranešime apie įtarimą minimų fizinių asmenų jam yra žinomas asmuo Nr. 1, asmuo Nr. 2, taip pat S. K., A. L., I. Š., o iš juridinių asmenų – (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, kiek pamena, nuo įmonės įsteigimo, tikslaus laikotarpio neatsimena. Maždaug 2015–2016 m. asmuo Nr. 2 paprašė laikinai pabūti šios įmonės direktoriumi. Šis jam pažadėjo kas mėnesį mokėti minimalų darbo užmokestį, mokėdavo grynais pinigais. Apie 3–4 mėnesius atlyginimas nevėluodavo ir buvo mokamas stabiliai, vėliau vėluodavo sumokėti jam darbo užmokestį. Kaip pats asmuo Nr. 2 paaiškino, šis paprašė jo tapti (duomenys neskelbtini) direktoriumi dėl to, kad jis (asmuo Nr. 2) jau yra kažkokios įmonės, pavadinimo neatsimena, direktorius, todėl būti dviejų įmonių direktoriumi jam nepavyksta. Asmuo Nr. 2 jam taip pat pažadėjo, kad įmonės buhalterija bus tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Prašydamas, kad jis taptų šios įmonės direktoriumi, asmuo Nr. 2 jam nieko neminėjo apie jokias nusikalstamas veikas. Asmuo Nr. 2 jam pasakė, kad įmonė vykdo statybų veiklą. Asmuo Nr. 2 jam pateikdavo (duomenys neskelbtini) dokumentus, kad jis juos pasirašytų, tai buvo sąskaitos faktūros dėl statybos darbų, galimai darbų atlikimo sutartys. Negali pasakyti, su kokiomis bendrovėmis (duomenys neskelbtini) turėjo sandorių, neatsimena. Pasirašydavo visus dokumentus, kuriuos jam pateikdavo asmuo Nr. 2. Tvarkyti buhalterinę apskaitą jam padėdavo asmuo Nr. 2, dokumentai būdavo laikomi pas asmenį Nr. 2. Jis, pasirašęs šio asmens pateiktus dokumentus, visus juos jam (asmeniui Nr. 2) ir atiduodavo. Yra pasidaręs mobilų parašą, kuriuo jis pats ir teikdavo pranešimus Sodrai. Kiek pamena, yra teikęs finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui, tačiau tiksliai to teigti negali. (duomenys neskelbtini) turėjo mokesčių permoką Sodroje, todėl mokėtini mokesčiai būdavo užskaitomi. Kai įmonė permokos nebeturėjo ir atėjo laikas mokėti mokesčius, asmuo Nr. 2 nepervesdavo jam pinigų mokesčių sumokėjimui. Maždaug po 3–4 mėnesių nuo to laiko, kai užėmė (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, asmuo Nr. 2 pradėjo vėluoti mokėti jam darbo užmokestį, tačiau vis tiek pateikdavo jam pasirašyti (duomenys neskelbtini) dokumentus. Gal ir buvo keli atvejai, kai dokumentus pasirašė, tačiau jis šiam pasakė, kad kol jam nepradės mokėti jam priklausančio darbo užmokesčio, jokių dokumentų jis nebepasirašinės. Asmuo Nr. 2 jam pasakė, jog kadangi (duomenys neskelbtini) yra įsiskolinusi, reikia stabdyti šios įmonės veiklą ir perkelti (duomenys neskelbtini) veiklą į (duomenys neskelbtini), kuri jau buvo įsteigta, tačiau jokios veiklos nevykdė. Kadangi buvo praradęs pasitikėjimą asmeniu Nr. 2, šis jį supažindino su asmeniu Nr. 1. Šis taip pat jam pažadėjo mokėti minimalų darbo užmokestį už tai, kad jis užimtų (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. (duomenys neskelbtini) taip pat vykdė statybų veiklą. Visi darbuotojai iš (duomenys neskelbtini) buvo perkelti į (duomenys neskelbtini). Dokumentus, kuriuos jam reikėdavo pasirašyti dėl (duomenys neskelbtini) sandorių, jam pateikdavo asmuo Nr. 1. Dokumentuose nurodytas darbų atlikimo principas buvo toks: (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta kaip genrangovas, (duomenys neskelbtini) – rangovas, o (duomenys neskelbtini) – subrangovas. Kai pasirašydavo asmens Nr. 1 pateiktus dokumentus, šis juos pasiimdavo su savimi. Būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, jis pats teikdavo pranešimus Sodrai, tačiau pats nemokėjo jokių mokesčių, nes įmonės sąskaitoje nebuvo pinigų. Ar mokesčius mokėjo asmuo Nr. 1 arba asmuo Nr. 2, pasakyti negali, nes nežino. Buvo atvejis, kai vienas iš įmonės darbuotojų susirgo ir Sodra jam neišmokėjo nedarbingumo pašalpos, tas darbuotojas parašė pareiškimą Darbo inspekcijai. Tada jis perspėjo asmenį Nr. 1 ir asmenį Nr. 2, kad jie sutvarkytų šią situaciją. Kiek jam yra žinoma, darbuotojas atsiėmė pareiškimą. Taip pat buvo atvejis, kai jis gavo baudą iš Darbo inspekcijos už nelegalius darbuotojus. Apie baudą jis pranešė asmeniui Nr. 1 ir asmeniu Nr. 2. Ar jie sumokėjo šią baudą, pasakyti negali, nes nežino. Jis realiai nevadovavo nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo, (duomenys neskelbtini) realiai vadovavo asmuo Nr. 2, o (duomenys neskelbtini) – asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 1. Jie ieškojo įmonėms darbuotojų, mokėdavo jiems darbo užmokestį, o jis pats į įmonių veiklą nesikišo. (Duomenys neskelbtini) buvo inicijuota bankroto byla, laikotarpio neatsimena, šios įmonės direktorius yra asmuo Nr. 1. Kas inicijavo bankroto bylą, pasakyti negali, nes nežino. Tuo metu asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2 nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojams. Asmuo Nr. 1 su asmeniu Nr. 2 jam pasakė, kad planuoja kažkokią veiklą su (duomenys neskelbtini) įmonėmis, tačiau tikslių aplinkybių nežino, taip pat nežino, ar pradėjo vykdyti veiklą, jam nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 5 d. apklaustas įtariamasis K. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis prisimena anksčiau duotus parodymus, juos patvirtina ir dabar. Jis nedisponavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentais, jais disponavo faktiniai vadovai, t. y. asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 1. Jis prisipažįsta dėl pareikšto įtarimo, nes supranta, jog jis buvo fiktyviai paskirtas direktoriumi ir privalėjo organizuoti darbą taip, kad buhalterija būtų tinkamai tvarkoma. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, šiuo metu jis susirado darbą, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir neketina daugiau daryti nusikalstamų veikų.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be K. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – asmens Nr. 1 ir liudytojo P. S. parodymais, 2019 m. gegužės 15 d. kratos protokolu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankroto administratorių tvirtinimais, kad buvęs direktorius K. P. buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, 2022 m. birželio 23 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto atsakymai į klausimus apžiūrėjus disponuojamus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad K. P. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. kartu su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00071-19, iš kurio buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00036-22 K. P. atžvilgiu, būdami (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniai vadovai, turėdami teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. vykdydami veiklą, įdarbinę 27 darbuotojus, pažeisdami Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio dalį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 4 dalį „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, išmokėjo jiems tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio atlyginimą, ir, siekdami išvengti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) mokesčių, dalies tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto darbo užmokesčio neįtraukė į buhalterinę apskaitą, o pagal FAĮ 21 straipsnio 2 dalį būdami atsakingi už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, siekdami išvengti Sodros mokesčių, kartu su asmenimis Nr. 1 ir 2, paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 m. laikotarpį, dėl ko negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. laikotarpį. Taip pat K. P. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. spalio 5 d., kartu su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir asmeniu Nr. 2, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00071-19, iš kurio buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00036-22 K. P. atžvilgiu, būdami (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniai vadovai, turėdami teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. spalio 5 d. įdarbinę 48 darbuotojus, nesumokėję į Sodros biudžetą 10739,02 Eur privalomų sumokėti Sodros mokesčių, ir pagal FAĮ 21 straipsnio 2 dalį būdami atsakingi už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, siekdami išvengti Sodros mokesčių, kartu su asmenimis Nr. 1 ir 2 paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus už 2017 m. laikotarpį, dėl ko negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. laikotarpį.
Teismas taip pat pažymi, kad pašalino iš kaltinimo nuorodą į Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nes šis neteko galios 2011 m. sausio 1 d., taip pat ištaiso kaltinime padarytą rašymo apsirikimą, kad kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo atitinkamas nuostatas, nes iš tiesų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo atitinkamos nuostatos. Teismas pažymi, kad nustatyti neatitikimai ir jų ištaisymas yra galimi, nes jokios įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai neturi.
Paskelbus K. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiais sutinka, prašo leisti baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę K. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Skiriant bausmę K. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du baigti apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. būdamas juridinių asmenų vadovas ir žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinių asmenų veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. P. – teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, dirbantis, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliai ribai, skiriamai už apysunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), K. P. skirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje kaltinamajam kardomųjų priemonių neskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 3766 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų), dydžio baudą.
Pripažinti K. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (veika, susijusi su (duomenys neskelbtini)), ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 3766 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti jam subendrintą 120 MGL, t. y. 4519,2 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų 20 centų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. P. galutinę bausmę – 80 MGL, t. y. 3012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų), dydžio baudą.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius – nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.