- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-323-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02387-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskiruosius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ir dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d., kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareškėja V. R. skundu civilinėje byloje Nr. 2-2769-941/2014 kreipėsi į teismą, prašydama teismo išnagrinėti 2014-11-14 d. skundą iš esmės ir jį tenkinti pilna apimtimi, atlikti antstolio V. D. procesinės veiklos patikrinimą vykdomojoje byloje Nr. Nr.0047/14/01792, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolį grąžinti visas neteisėtai nurašytas lėšas, į kurias išieškojimas negalėjo būti nukreiptas, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolį įteikti pareiškėjai 2014-11-20 patvarkymą Nr.036-7421, kurio pagrindu buvo pervestos antstoliui iš VMI grąžintinos V. R. lėšos, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolį įteikti 2014-10-07, 2014-10-22, 2014-10-24, 2014-10-28 patvarkymus dėl apribojimų panaikinimo, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolį įteikti 2014-10-22 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolį įteikti V. R. į darbovietę siųstus 2014-10-24 ir 2014-11-20 patvarkymus, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolį įteikti 2014-10-07 d. patvarkymą areštuoti lėšas, esančias trečiųjų asmenų žinioje, už kiekvieną konstatuotą proceso pažeidimą skirti antstoliui V. D. įstatymo nustatytą 1000,00 Lt baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1–3 b. l.).
Pareiškėja V. R. civilinėje byloje Nr. 2-175-971/2014 prašymu kreipėsi į teismą, prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundas bus išnagrinėtas iš esmės sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/01792 iš jos vardu esančių banko sąskaitų ir sąskaitų esančių kredito įstaigose, sustabdyti išieškojimą iš VMI V. R. mokėtinų lėšų pagal 2014-11-20 patvarkymą Nr. 036-7421, uždrausti antstoliui paskirstyti lėšas 54 542,13 Lt sumoje, gautas iš VMI, leisti V. R. disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, būtinomis šeimos ir jos poreikiams tenkinti, atsiskaityti su Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija, ūkyje dirbančiais darbuotojais, mokėti būsto išlaikymo mokesčius, kreditus bei palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2769-941/2014 pareiškėjos skundą atmetė (14 b. l.). Teismas nurodė, kad pareiškėjos 2014-11-14 skundas buvo išnagrinėtas ir iš esmės patenkintas antstolio 2014-12-05 patvarkymu. Antstolio 2014-12-05 patvarkymas, jei pareiškėja su juo nesutinka, gali būti skundžiamas LR CPK nustatyta tvarka, t.y. skundą pateikiant antstoliui, o ne tiesiogiai teismui. Pareiškėja kreipėsi į teismą nesilaikydama tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas atsisakė priimti skundą.
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-175-971/2015 pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė (14 b. l.). Teismas nurodė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi su atskiru prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, tačiau paties skundo kartu su prašymu nepateikė. Pareiškėja nurodė, kad kartu su šiuo prašymu yra pateikusi Telšių rajono apylinkės teismui skundą dėl antstolio V. D. veiksmų (neveikimo), tačiau Telšių rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2769-941/2014 pareiškėjos pateiktą skundą atsisakyta priimti, nes pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu civilinėje byloje Nr. 2-2769-941/2014 (19–21 b. l.) pareiškėja V. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nutartį ir klausimą dėl 2014-12-19 skundo priėmimo išspręsti iš esmės – skundą priimti, jo nagrinėjimą perduoti Telšių rajono apylinkės teismui spręsti iš esmės, prijungti civilinę bylą Nr.2-175-971/2015 ir šį skundą nagrinėti kartu su šiuo atskiruoju skundu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėja skundą teismui teikė būtent CPK 510 str. 4 d. pagrindu, kadangi antstolis skundžiamu 2014-12-05 d. patvarkymu, neišsprendė pareiškėjos skundo dalies reikalavimų, o reikalavimą panaikinti areštą lėšoms, esančioms kredito įstaigose netenkino, nes arešto lėšoms iš esmės nepanaikino, o tik sumažino arešto mastą, o tai reiškia, kad skundo reikalavimas, dėl arešto lėšoms panaikinimo, nėra patenkintas. Taip pat prašė išieškojimą nukreipti į konkretų ir realų turtą – į Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtinas pinigines lėšas, tačiau išieškojimas ir toliau vykdomas ir iš kito pareiškėjos turto. Tokiu būdu, tenkindamas skundą iš dalies, skundą su vykdomąja byla antstolis privalėjo perduoti teismui, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.
2. Pernelyg formali ir visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad 2014-11-14 skundas buvo išnagrinėtas ir iš esmės patenkintas antstolio 2014-12-05 patvarkymu. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms (lėšos sąskaitose ir šiandien yra areštuotos, tik mažesniam mastui, išieškojimas vykdomas ne tik iš NMA lėšų, bet ir iš kito turto - lėšų sąskaitose), todėl kyla pagrįstos abejonės ar teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, bent susipažino su 2014-11-14 skundo turiniu, kad padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, jog antstolis skundą iš esmės patenkino.
3. Tai, kad teismas neišsireikalavo iš antstolio vykdomosios bylos ir su ja nesusipažino, lėmė ydingos, prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms, teismo išvados susiformavimą, jog skundas iš esmės yra patenkintas 2014-12-05 antstolio patvarkymu. Tik formaliai patvarkyme antstolis nurodė, kad reikalavimą, pvz. dėl lėšų arešto, patenkina, nes faktinės aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog areštas lėšoms sąskaitose yra uždėtas ir pareiškėja iki šiol negali jokiomis, net ir atlyginimo lėšomis, disponuoti. Formaliais pagrindais grindžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrista.
4. Pareiškėja nurodė, jog antstolis nuolat pažeidinėja CPK 605 str. reikalavimą, priimtą patvarkymą ne vėliau kaip kitą dieną išsiųsti skolininkui, bei išdėstė šiuos faktus pagrindžiančias aplinkybes. Todėl teismas privalėjo priimti pareiškėjos skundą ir atlikti antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimą, kadangi antstolio procesinių veiksmų, atliktų vykdant įstatymo suteiktus jam įgaliojimus, teisėtumas, yra priskirtas teismo kompetencijai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (28–29 b. l.) išieškotojas UAB „Litagros prekyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Telšių rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nutartį palikti nepakeistą, priteisti 119,14 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. spalio 5 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino areštus pareiškėjos sąskaitoms ir butui. Taigi, šiuo atveju turto arešto masto sumažinimas nebuvo susijęs su areštu sąskaitoms, kadangi areštas banko sąskaitoms buvo panaikintas visiškai. Byloje teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas dėl to, kad pareiškėja, visomis įmanomomis procesinėmis priemonėmis siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, iš esmės vilkina vykdymo veiksmus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (31 b. l.) antstolis V. D. prašo V. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad 2014-10-05 buvo priimtas patvarkymas, kuriuo patenkinti visi pareiškėjos prašymai, t.y. areštai sąskaitoms ir butui panaikinti, piniginių lėšų areštas pas trečiąjį asmenį - Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM, jau buvo įgyvendintas. Šiuo atveju turto arešto masto sumažinimas nebuvo susijęs su areštu sąskaitoms, kadangi, kaip minėta, areštas sąskaitoms buvo panaikintas visiškai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu civilinėje byloje Nr. 2-175-971/2015 pareiškėja V. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (16–17 b. l). Atskirajame skunde nurodo, kad teismas pareiškime nurodytų aplinkybių iš esmės nenagrinėjo, apsiribodamas tuo, kad Telšių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2769-941/2014 atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta besąlygišku ir pakankamu pagrindu nenagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės. Juolab, jog teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2769-941/2014, skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2015-01-05) nebuvo įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės vykdomajame procese taikomos, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo dėl antstolio veiksmų, teismas privalėjo ištirti ir įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne atmesti prašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (20 b. l.).
Atsiliepime į atskirąjį skundą (21–24 b. l.) išieškotojas UAB „Litagros prekyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį palikti nepakeistą, priteisti 178,72 EUR bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad yra teisinis pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja prašyme sustabdyti išieškojimą nurodė argumentus, nesusijusius su ginčijamo sprendimo įvykdymo sunkumais, o savo reikalavimą grindžia būtent neigiamomis finansinėmis pasekmėmis jos šeimai ir jos ūkinei veiklai. Šios aplinkybės nėra laikytinos svarbiomis ir išskirtinėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį. Atvirkščiai, nuosavybės teise pareiškėja valdo 49 nekilnojamojo turto objektus. VĮ „Registrų centras” duomenimis pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 353.361,62 Eur (1.220.087 Lt). Išieškotojas 2014 m. gegužės mėnesį pervedė pareiškėjai 17.129,76 Eur (59.145,63 Lt). Dėl šių priežasčių nelogiška, neteisinga ir neprotinga būtų daryti išvadą, kad pareiškėjos turtinė padėtis itin sunki ir ji negali vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nutarties atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio V. D. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 00471/14/01792 pagal 2014-08-29 Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2918-275/2013 dėl 156 010 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojo UAB “Litagros prekyba“ naudai.
Pareiškėja V. R. 2014-12-29 pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, prašydama jį išnagrinėti iš esmės, nurodydama, kad antstolis V. D. per įstatyme nustatytą terminą neišnagrinėjo jos 2014-11-24 skundo “Dėl antstolio veiksmų, dėl antstolio neveikimo”, o priimtas patvarkymas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Nurodė, kad skundą teikia vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 4 dalimi.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2014-11-14 skundu dėl antstolio veiksmų, dėl antstolio neveikimo (1 t., v. b. l. 137–140) kreipėsi į antstolį, prašydama panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosioms sąskaitoms, esančioms AB Swedbanke, Vilniaus regiono kredito unijoje, Šilutės kredito unijoje, panaikinti patvarkymą Nr.036-6886 vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00060 ir bylą nutraukti, įpareigoti antstolį areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, gautinas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros arba areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti antstolį pateikti pareiškėjai patvarkymą dėl detalaus vykdymo išlaidų išieškojimo. Skundas antstolio V. D. kontoroje gautas 2014-11-17 (1 t., v. b. l. 137–141). 2014-12-05 Patvarkyme dėl V. R. skundo (1 t., v. b. l. 184) antstolis V. D. nurodė, kad pareiškėjos skundą tenkina, panaikina areštą jos butui, esančiam (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosioms sąskaitoms, taikytus 2014 m. spalio 22-24, 28 d. patvarkymais, skolininkės prašymas dėl piniginių lėšų arešto pas trečiąjį asmenį Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM, yra įgyvendintas. Nurodė, kad skolininkei išsiųs skolos ir vykdymo išlaidų paskaičiavimus (1 t., v. b. l. 184). Skolininkė V. R. nurodo, kad antstolis išsprendė ne visus jos prašymus, tačiau apeliacinės instancijos su šiuo argumentu nesutinka. Patikrinus vykdomosios bylos duomenis, nustatyta, kad 2014-11-11 Patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo, antstolis panaikino areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (1 t., v. b. l. 191). Kad pareiškėjai V. R. priklausantis butas nėra areštuotas patvirtina ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Areštas sąskaitoms, esančioms AB Swedbanke, Lietuvos centrinėje kredito unijoje, Šilutės kredito unijoje panaikintas 2014-12-05 (1 t., v. b. l. 185–190). 2014-10-22 Patvarkymu dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą antstolis areštavo V. R. priklausančias pinigines lėšas, gautinas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, sumoje 163 856,96 Lt sumai (1 t., v. b. l. 40). Antstolis V. D. 2014-12-11 raštu Dėl pateikto skundo nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0047/11/00060 vykdoma ne V. R. atžvilgiu, nurodytu atveju buvo padaryta spausdinimo klaida (1 t., v. b. l. 195). Pateikti patvarkymą dėl detalaus vykdymo išlaidų paskaičiavimo antstolis V. D. išsprendė 2014-12-05 Patvarkymu. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad visus skolininkės V. R. prašymus, nurodytus 2014-11-14 skunde, antstolis V. D. išsprendė, juos patenkindamas.
LR CPK 510 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą (5 darbo dienas) arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos V. R. skundą antstolis išsprendė ir prašymus patenkino visiškai, tačiau pripažintina, kad antstolis skundą išnagrinėjo, pažeisdamas įstatymo nustatytą 5 darbo dienų terminą. Antstolis skolininkės V. R. skundą išnagrinėjo 2014-12-05 Patvarkymu dėl V. R. skundo, tačiau pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2014-12-29, t. y. tuo metu, kai jos skundą antstolis jau buvo išnagrinėjęs ir jį patenkinęs (1 t., v. b. l. 184). Sutiktina, kad antstolis pažeidė 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą 5 dienų terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas skundas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjos prašymai buvo patenkinti, konstatuoja, kad termino praleidimas šiuo atveju neįtakojo priimto patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas ir visiškai patenkintas, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nesutinkant su antstolio 2014-12-05 patvarkymu, V. R. turėjo kreiptis į antstolį, o ne tiesiogiai į teismą, todėl pagrįstai atsisakė priimti V. R. skundą, konstatavęs, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo tvarkos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos V. R. atskirasis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties, atmestinas.
Atskirasis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutarties atmestinas
Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-12-29 pareiškėja V. R. pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/01792 iš atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių AB Swedbank ir Šilutės kredito unijoje, sustabdyti išieškojimą iš VMI mokėtinų lėšų pagal 2014-11-20 patvarkymą Nr. 036-7421, uždrausti antstoliui paskirstyti lėšas 54 542,13 Lt sumoje, gautas iš VMI, leisti pareiškėjai disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, būtinomis jos ir šeimos poreikių tenkinimui, atsiskaitymui su Sodra, VMI, ūkyje dirbančiais darbuotojais, mokėti būsto išlaikymo mokesčius, kreditus bei palūkanas iki bus išnagrinėtas skundas iš esmės (1–2 b. l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi pareiškėjos V. R. prašymo netenkino, nurodydamas, jog pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teismas 2014-12-31 nutartimi atsisakė priimti (c. b. Nr. 2-175-971/2015, 10–11 b. l.). Teismas taip pat nurodė, kad nutarties priėmimo metu Telšių rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nutartis nėra įsiteisėjusi.
Pareiškėja atskiruosiuose skunduose prašė sujungti civilines bylas Nr. 2-175-971/2015 ir Nr. 2-2769-941/2015 ir atskiruosius skundus nagrinėti kartu.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės L. Burbulienės 2015-02-11 nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas, minėtos civilinės bylos sujungtos į vieną bylą.
Kaip minėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. R. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nutartį paliko nepakeistą. Palikus nepakeistą 2014-12-31 nutartį ir konstatavus, kad pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutartyje nurodytos aplinkybės laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas 2015-01-05 nutartyje pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas, jog teismas 2014-12-31 atsisakė priimti pareiškėjos V. R. skundą.
Pažymėtina, kad antstolis V. D. 2015-01-16 Patvarkymu dėl kai kurių pinginių lėšų išmokėjimo skolininkei iš areštuotos sąskaitos iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą ir leido V. R. iš atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB Swedbankas išsiimti (išsigryninti) darbo užmokestį, stipendiją bei laikino nedarbingumo socialinio draudimo išmoką, gautus iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM, Vilniaus universiteto bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM (2 t., v. b. l. 57). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Išieškotojas UAB “Litagros prekyba” atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: 119,14 EUR ir 178,72 Eur, viso 297,86 EUR pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (40–47 b. l.). Bylinėjimosi išlaidos, sumoje 119,14 EUR neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylinėjimosi išlaidos 178,72 EUR viršija aukščiau nurodyto teisės akto nustatytą maksimalų dydį, todėl šios išlaidos mažintinos iki 150 EUR.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo 2014-12-31 ir 2015-01-05 nutartis paliktinos nepakeistomis (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Telšių rajono teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Telšių rajono teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos V. R. 269,14 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškotojui UAB „Litagros prekyba“ (į. k. 122012020).