- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- eCIK-1075/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Gediminas Sagatys
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 13 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnį ir 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepagrįstai taikė CK 6.9301 bei 1.80 straipsnius. Teismas neteisingai kvalifikavo užskaitymo aktą, nepagrįstai taikė tokio sandorio pažeidimo ir negaliojimo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino užskaitymo aktą, išsamiai nevertino akto turinio esmės, struktūros, rekvizitų ir kitų detalių, iš kurių akivaizdu, jog skolos įskaitymas atliktas vienašale UAB „Širmulis“ valia. Kasacinio teismo formuojama praktika leidžia pranešimui apie skolos įskaitymą naudoti bet kokios formos ir turinio dokumentus, jei tik jie pakankamai informatyvūs. Šiuo atveju buvo nukrypta nuo šios praktikos užskaitymo aktą vien dėl jo pavadinimo ir skolininko parašo jame buvimo traktavus kaip dvišalę įskaitymo sutartį. Ieškovė pati jokio mokėjimo neatliko, dėl to ir CK 6.9301 straipsnio pažeisti apskritai negalėjo. Parašas ant užskaitymo akto tėra jos patvirtinimas, kad kreditorės UAB „Širmulis“ pateikti skaičiai skoloms suderinti yra teisingi, o tai svarbu buhalterinės apskaitos kontekste. Tai, kad ginčijamas dokumentas vadinasi tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) aktu, nedaro jo pagrindu atlikto įskaitymo dvišaliu sandoriu. Iš rašto struktūros yra akivaizdu, jog jis sudarytas UAB „Širmulis“, o UAB „Demeta“ tik pasirašo, sutikslinusi skaičius savo buhalterijoje. Kasacinio teismo praktika nepaneigia tokio užskaitos akto kaip vienos iš galimų formų skolininkui informuoti dėl atliekamo skolos įskaitymo pagal CK 6.131 straipsnį. Teismo sprendime faktiškai pripažįstama, kad skolininkės UAB „Demeta“ finansinė būklė skolos įskaitymo metu atitiko nemokumo sąvoką, todėl teismai nepagrįstai netaikė CK 6.140 straipsnio ir nepagrįstai sprendė, kad įskaitymas negalimas.