Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D.U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R.B. prašymą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo ir termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas taip pat pavedė antstolei J.B. jos 2008 m. rugsėjo 22 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą Nr.0018/08/01409, papildyti palikėjos I.U. skoliniu 340050,00 Lt įsipareigojimu pagal 2007 m. liepos 12 d. jos sudarytą su J.J. Preliminarią žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo palikėjos I.U. skoliniu įsipareigojimu, kylančiu iš Preliminariosios sutarties. Teismo teigimu, jeigu įpėdinis tokio reikalavimo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, gali pareikšti įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Kreditorių reikalavimų pagrįstumas nagrinėjamas ir sprendžiamas ginčo teisenos tvarka.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo ir kreditorinio reikalavimo teisėtumo pareiškėjas nurodo, kad I.U. buvo išdavusi pirminiam kreditoriui J.J. notarinės formos įgaliojimą savo nuožiūra parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį. Kadangi pirminis kreditorius kartu buvo ir I.U. atstovas, notarinės formos įgaliojimu įgaliotas atlikti visus veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypo disponavimu, skolininkė I.U. apie reikalavimo perleidimą buvo informuota per atstovą. Be to, nepranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą paliekamas naujojo kreditoriaus rizikai, kadangi tokiu atveju, skolininkui įvykužius prievolę pradiniam kreditoriui, naujasis kreditorius negalėtų nukreipti reikalavimą į skolininką.

Nurodo, jog spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo teismas neprivalo nagrinėti kreditorinio reikalavimo teisėtumo, kadangi tai yra klausimai, kurie yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį teisme. Teismui, atnaujinus terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir pakildžius paveldimo turto apyrašą, įpėdinis, kvestionuojantis kreditoriaus reikalavimo teisėtumą visą turi teisę jį ginčyti.

Teigia, jog teismas pagrįstai pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis. Kadangi pareiškėjas su I.U. pats asmeniškai nesudarė sutarties, su I.U. jam net neteko bendrauti. Nedelsiant, kai tik sužinojo apie I.U. mirtį, pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę, siekdamas nustatyti jos turto paveldėtojus. Pareiškėjo nuomone, aplinkybės, kad jis yra naujasis kreditorius, įgijęs reikalavimo teisę į I.U. ir pirminio kreditoriaus; dėl nurodytos priežasties pareiškėjas su I.U. nėra asmeniškai bendravę, pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nustatytas 2009-12-31, todėl iki šio laiko pagrindo domėtis sutarties sudarymu pareiškėjas neturėjo; kreditoriai neturi pareigos nuolat domėtis savo skolininkų būkle, pareiškėjas, artėjant pagrindinės sutarties sudarymo terminui pradėjo domėtis jos sudarymo galimybe bei sužinojęs apie I.U. mirtį, nedelsiant ėmėsi visų veiksmų jos turto paveldėtojams nustatyti, sudarė pagrindą CK 5.63 str. 1 d. nurodytam procedūriniam terminui atnaujinti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Pažymėtina, jog vienas iš argumentų, kurias buvo grindžiamas apelianto atskirasis skundas yra absoliutus nutarties negaliojimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu - pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija nurodo, jog bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 13 punktas). CPK 443 str. 1 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 576 straipsnis). Todėl pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, turi nurodyti visus bylos baigtimi suinteresuotus asmenis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nurodytos kategorijos bylose suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą bylos baigtimi. Jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje.

Byloje nustatyta, jog 2007 m. liepos 12 d. I.U. sudarė su J. J. Preliminarią sutartį dėl 2267/341997 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo-pardavimo (b.l. 5-9). Pagal šią sutartį iš J.J. I.U. gavo 340050,00 Lt. dydžio žemės sklypo dalies kainą ir įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę notarinę žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. 2007 m. rugsėjo 10 d. Reikalavimo perleidimo ir pareigų perkėlimo sutartimi J. J. visas savo teises ir pareigas pagal minėtą Preliminariąją sutartį perdavė pareiškėjui R.B. (b.l. 10-11). (duomenys neskelbtini)I.U. mirė. Jos įpėdiniai pagal įstatymą yra jos dukra L.P. (b.l. 14) ir sūnus E.U. , kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po E.U. mirties paveldėjimo byla buvo užvesta Vilniaus miesto 9 notarų biure (b.l. 17). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-08-22 nutartimi leido nepilnamečio D.U. vardu įstatyminei atstovei M.U. priimti palikėjo E.U. palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir palikėjos I.U. palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (civilinė byla Nr. S2-18595-619/2008, b.l. 1-2). 2008-09-22 antstolė J.B.sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodė 2267/341997 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-11-24 antstolė papildė paveldimo turto apyrašą įtraukiant į jį nekilnojamąjį turtą - ½ butą su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); I.U., 1999-12-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytą 6741 Lt piniginę kompensaciją iš Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus už valstybės išperkamą 4,18 ha žemės sklypą, S.U. priklausiusius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos turėjo paveldėti palikėja I.U. (civilinė byla Nr. S2-18595-619/2008, b.l. 9).

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo reikalavimui, kylančiam iš 2007-07-12 Preliminariosios sutarties pareikšti ir dėl paveldėjimo turto apyrašo papildymo skoliniu įsipareigojimu, kylančiu iš 2007-07-12 Preliminariosios sutarties dėl 2267/341997 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo-pardavimo (b.l. 1-3).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes nurodo, jog kreditorinis reikalavimas, kylantis iš 2007-07-12 Preliminariosios sutarties atsirado po I.U. mirties ir terminas reikalavimams pareikšti siejamas su I.U. palikimu. Kadangi I.U. įstatyminis įpėdinis- E.U. mirė, nespėjęs priimti palikimo po I.U. mirties, ši teisė atstovavimo teise perėjo E.U. įpėdiniui- palikėjos I.U. vaikaičiui D.U. (Civilinio kodekso 5.12 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, I.U. įpėdinė- jos dukra L.P. I.U. palikimą priėmė (b.l. 14); ji pretenduoja į ½ palikimo dalį. Iš notaro D.A. pateiktos informacijos apie E.U. paveldėjimo bylą (b.l. 17), matyti, kad D.U. pareiškime kaip palikimas nurodomas ir senelės I.U. turtas, likęs po jos mirties, į kurį E.U. palikimą priėmėm, tačiau jo nespėjo įforminti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą kreditoriaus reikalavimams įpėdiniams pareikšti, ir, nors šie klausimai buvo sprendžiami E.U. paveldėjimo byloje, akivaizdu, jog esant situacijai, kai kreditoriniai reikalavimai kyla ne iš E.U., o iš I.U. prievolių, teismo nutartis atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, įtakoja ne tik E.U., bet ir I.U. įpėdinių, taigi, ir jos dukters, priėmusios palikimą- L.P. teises. Pažymėtina ir tai, kad teismas įpareigojo papildyti antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą visu I.U. skoliniu įsipareigojimu- 340050 Lt dydžio, nors byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad palikimą po I.U. mirties priėmė L.P.. Taigi, ši aplinkybė taip pat liudija, kad pastaroji turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nepaisant to, jog konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas dėl termino kreditoriaus reikalavimas pareikšti po E.U.mirties.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti paveldėjimo byloje po I.U. mirties neišspręstas ir turėjo būti sprendžiamas žinant visiems įpėdiniams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pareiškėjas nenurodė įpėdinės L. P. kaip dalyvaujančio byloje asmens. Pirmosios instancijos teismas jos taip pat neįtraukė į bylą, nors byloje buvo sprendžiami paveldėjimo klausimai, tiesiogiai susiję su visais mirusiosios I.U. įstatyminiais įpėdiniais. Įrodymų, kad įpėdinė informuota apie tokį kreditorinį reikalavimą ir prašymą dėl termino – nėra.

Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (įstatyminės įpėdinės, pretenduojančios paveldėti mirusiosios I.U. turtą) teisių ir pareigų, nors CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šios procesinės teisės normos pažeidimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis besąlygiškai turi būti panaikinta.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr.3K-3-522/2000; 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr.3K-3-5/2003; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta c. b. Nr.3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Teismui L.P. įtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu, pagal CPK 47 str. 2 dalį ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų (t.y. dėl reikalavimo teisės perleidimo ir kreditorinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo ir kt.), apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, kadangi šie klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.