Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-09-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-29198-595/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
e2YT-29198-595/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22564-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
J. D.
Suinteresuotas asmuo
notarei G
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-29198-595/2017Procesinio sprendimo kategorija 128.2; (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22564-2017-8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui O. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims notarei G. K., Nacionalinei Žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė po savo motinos J. D. mirties 2001-04-19 atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, ir nurodo, kad šį faktą patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas gyveno kartu su motina pareiškėjui priklausančiame bute. Anot pareiškėjo, juridinis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, o poreikis gauti liudijimą atsirado atsižvelgiant tai, kad pareiškėjas Vilniaus miesto skyriaus 2017-03-23 raštu buvo informuotas, kad mirusioji yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Atsiliepime nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 5376 duomenimis, J. D. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią 0,0435 ha ploto buvusių savininkų Alekso ir H. D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės buvusioje (duomenys neskelbtini), dalį. J. D. yra įrašyta į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, kurios aktuali redakcija patvirtinta Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 17 d. įsakymu 49VĮ-550-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“, ir turi teisę rinktis ne didesnį kaip 0,0435 ha ploto žemės sklypą (žemės sklypo dalį) individualiai statybai. Atsiliepime nurodoma, kad jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo motina neturėjo paveldimo registruotino turto ir tik vėliau paaiškėjo, kad motinai priklauso turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad po savo motinos J. D. mirties jis priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2001-04-19 mirė J. D. (e.b., b.l. 10). Iš gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad J. D. mirė našle, ji turėjo vieną sūnų - pareiškėją J. D. (e.b., b.l. 5).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po J. D. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e.b.l. 25).

Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad po J. D. mirties jis palikimą, kurį sudarė tik kilnojamieji daiktai, priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Po J. D. mirties paveldimo privalomo registruoti turto nebuvo.

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Bylos duomenimis nustatyta, jog nėra daugiau suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į palikimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, paveldint turtą pagal įstatymą.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas gyveno kartu su motina pareiškėjui priklausančiame bute. Jame liko motinai priklausantys kilnojamieji daiktai (pianinas, 2 vienetai ikonų, sidabrinių peilių rinkinys, M. Š. tapytas paveikslas, namų apyvokos daiktai), kuriuos pareiškėjas toliau valdė kaip savo (e.b.l. 4,7-9, 13). Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja teismo posėdyje apklausta I. Č., kuri yra tolima pareiškėjo giminaitė. Minėta liudininkė teisme patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas gyveno kartu su motina bute, kurį pareiškėjas paveldėjo po savo tėvo mirties. Bute liko pareiškėjo motinai priklausantys namų apyvokos daiktai, ikonos, pianinas.

Esamus byloje įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė 2001-04-19 mirusios J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti valstybės įmonei Registrų centras apie palikimo priėmimą.

Teisėja Vita Valeckaitė