- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- AS-525-120-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Z. V. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno AVA) 2010 m. balandžio 21 d. administracinį aktą Nr. 24-169-(16.24) dėl detaliojo plano rengimo;
2) įpareigoti Kauno AVA per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti sutikimą rengti detalųjį planą, kurio tikslas laisvo valstybinio žemės ploto prijungimas prie nuosavo sklypo;
3) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 22 d. įsakymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.) Nr. 02-01-6354 (toliau – ir Įsakymas);
4) panaikinti Kauno AVA 2010 m. birželio 22 d. sprendimus Nr. 19-10434, Nr. 19-10435, Nr. 19-10436, Nr. 19-10437, Nr. 19-10438, Nr. 19-10439, Nr. 19-10440 (toliau – ir 2010 m. birželio 22 d. sprendimai).
Pareiškėja 2010 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo ir 2010 m. birželio 22 d. sprendimų panaikinimo paduoti.
Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d. laikytina individualaus akto suinteresuotai šaliai įteikimo diena, nuo kurios per vieną mėnesį, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 26 d., administraciniam teismui turėjo būti paduotas pareiškėjos skundas. Pažymėjo, jog pareiškėjos sužinojimas apie skundžiamus administracinius aktus dar nereiškia, kad pareiškėjai tapo žinoma, jog tokiais administraciniais aktais buvo pažeistos jos teisės. Tokią aplinkybę pareiškėja galėjo sužinoti tik susipažinusi su įrodymais, kurie lėmė tokių administracinių aktų priėmimą. Pareiškėjos atstovė su nuosavybės teisių atkūrimo byla susipažino ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijas teisme gavo 2010 m. rugsėjo 22 d., t. y. tokios kopijos buvo pateiktos pareiškėjai, todėl pareiškėja apie jos pažeistas teises de jure sužinojo 2010 m. rugsėjo 22 d., likus keturioms dienoms iki administracinio akto apskundimo termino pabaigos. Tačiau skundžiamus administracinius aktus lėmusių įrodymų analizei ir įvertinimui laiko reikėjo daugiau ir 2010 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja dar buvo įsitikinusi, kad skundžiami aktai jos teisių nepažeidė. Bet pareiškėja, vertindama sudėtingą kartografinę medžiagą, pastebėjo aktus priėmusių viešojo administravimo subjektų sprendimų prieštaravimus faktinėms aplinkybėms, todėl 2010 m. spalio 22 d. pateikė patikslintą skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo, o administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Įsakymą ir 2010 m. birželio 22 d. sprendimus nutraukė.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Nurodė, kad pareiškėja dėl 2010 m. birželio 22 d. Įsakymo ir 2010 m. birželio 22 d. sprendimų panaikinimo su patikslintu skundu kreipėsi į teismą 2010 m. spalio 22 d., tačiau prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nepateikė. 2010 m. spalio 28 d. teismo posėdyje toks skundas buvo priimtas. 2010 m. lapkričio 11 d. pareiškėja pateikė dar vieną patikslintą skundą, kuris buvo priimtas, taip pat pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo. Rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvia kliūtimi jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Aplinkybę, ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS146-31/2010) ir pažymėjo, jog, ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nustačius, kad asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, skundo padavimo terminą atsisakytina atnaujinti. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjos Z. V. atstovei apie 2010 m. birželio 22 d. Įsakymo ir 2010 m. birželio 22 d. sprendimų turinį tapo žinoma 2010 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu. Todėl data, kai pareiškėja ir (ar) jos atstovė sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie administracinius aktus, jų priėmimą ir esmę pagal bylos faktines aplinkybes laikytina 2010 m. rugpjūčio 26 d. Atitinkamai ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino paduoti skundą dėl administracinių aktų, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. Pabrėžė, jog byloje nepateikta įrodymų, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sužinojusi apie ginčijamus aktus, pareiškėja buvo pareiginga, rūpestinga, atidi ir per mėnesį ėmėsi kokių nors veiksmų ginčui teisme iškelti. Pažymėjo, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės prašymas dėl B. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos išreikalavimo buvo patenkintas ir jau 2010 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė B. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 6496, todėl pareiškėja ir (ar) jos atstovė galėjo realizuoti ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtintą teisę susipažinti su byloje esančiais dokumentais, ypač, kai atstovei buvo žinoma apie teismo įpareigojimą pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Tuo tarpu pareiškėjos atstovė tik 2010 m. rugsėjo 22 d. susipažino su bylos medžiaga ir darė dokumentų kopijas. Nurodė, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja ir (ar) jos atstovė su prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl susipažinimo su B. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla, nors jos tokią galimybę turėjo. Padarė išvadą, kad pareiškėja ir jos atstovė neaktyviai ir nerūpestingai naudojosi įstatymų suteiktomis teisėmis. Pareiškėjos atstovės nurodytos aplinkybės, susijusios su globos nustatymu ir jos skyrimu globėja bei su rūpesčiais, sprendžiant šiuos klausimus, taip pat nepripažintos svarbiomis. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog paaiškėjus, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismui atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), tačiau jeigu skundas (prašymas) buvo priimtas, praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė, byla turi būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Remdamasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teigia, jog savo teisę teisme ginti galėjo tik įsitikinusi, kad skundžiamais administraciniais aktais jos teisė yra pažeista. Pažymi, jog pareiškėjos netenkinančio/pareiškėjai nenaudingo administracinio akto egzistavimo faktas pats savaime nereiškia, kad administracinis aktas pažeidė jos teises. Todėl pareiškėja, tik nustačiusi administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo prielaidas, galėjo kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, turėjo įvertinti faktines aplinkybes ir atsakyti į klausimą, ar pareiškėja iki 2010 m. rugsėjo 26 d. nenustatė faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl objektyvių priežasčių ar tai lėmė subjektyvios pareiškėjos elgesio priežastys.
3. Pažymi, jog savo prašymą grindė tuo, kad nors pareiškėja ir/ar jos atstovė formaliai iki 2010 m. rugsėjo 26 d. galėjo išsiaiškinti skundžiamų aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo prielaidas, tačiau to padaryti nesugebėjo (nespėjo), nes nėra kartografijos specialistės ir ginčijamus administracinius aktus lėmusių įrodymų savalaikiam įvertinimui pritrūko specialių žinių. Pareiškėja tokio sužinojimo aktyviai siekė – teikė teismui prašymą išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylą, su ja susipažino, darė bylos dokumentų kopijas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Nesutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjos atstovė nėra kartografijos specialistė ir iki 2010 m. rugsėjo 26 d. negalėjo išsiaiškinti skundžiamų aktų nepagrįstumo ir neteisėtumo prielaidas. Pabrėžia, jog nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. buvo pakankami laiko pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teises pačiai arba per atstovą. Specialių žinių trūkumas nėra pagrindas vertinti, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių. Teigia, jog pareiškėja nebuvo pakankami atidi, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėja 2010 m. spalio 22 d. patikslino skundą teismui ir papildomai pateikė reikalavimus panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 22 d. Įsakymą bei Kauno AVA 2010 m. birželio 22 d. sprendimus. 2010 m. lapkričio 11 d. pirmosios instancijos teismui pareiškėja kartu su patikslintu skundu pateikė ir prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu atitinkamas administracinis aktas neturėjo būti įteiktas pareiškėjui, skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėjas turėjo ir galėjo sužinoti apie atitinkamus aktus, jų turinį.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad apie Kauno apskrities viršininko 2010 m. birželio 22 d. Įsakymą bei Kauno AVA 2010 m. birželio 22 d. sprendimus pareiškėjai tapo žinoma 2010 m. rugpjūčio 26 d. Todėl konstatuotina, jog pareiškėja praleido skundo dėl tokių aktų panaikinimo padavimo teismui terminą. Byloje iš esmės ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja tokį terminą praleido. Taip pat pabrėžtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieja ne su tuo momentu, kada pareiškėjui tampa akivaizdu, jog jo teisės pažeistos, o su atitinkamo akto paskelbimo diena, arba, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju tokio termino eigos pradžia sietina su tuo momentu, kai pareiškėja galėjo ir turėjo sužinoti apie atitinkamus aktus. ABTĮ nustatomos aiškios ir konkrečios skundų padavimo teismui taisyklės, kurios turi būti taikomos visais atvejais, ir kuriomis turi būti remiamasi, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises ir interesus, kreipiantis su skundu į teismą.
Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Pareiškėja tokį prašymą grindė tuo, kad ji neturėjo specialių žinių tinkamai įvertinti kartografinę medžiagą ir nustatyti savo teisių pažeidimą, todėl nesuprato savo teisių pažeidimo.
Pabrėžtina, jog terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas tik dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Pareiškėjos teiginiai, kad ji nesuprato savo teisių pažeidimo, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip objektyvios aplinkybės termino atnaujinimo prasme. Taip pat objektyvia priežastimi nepripažintina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja ir jos atstovė neturi specialių žinių, kurios būtų padėjusios tinkamai įvertinti skundžiamus aktus ir jų priėmimo prielaidas. Asmuo, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turi būti aktyvus, atidus ir rūpestingas. Asmuo, siekdamas kreiptis su skundu į teismą, savo teises įgyvendinti gali tiek pats, tiek ir kreipdamasis į kitus, įskaitant ir specialių teisinių žinių turinčius, asmenis. Todėl pareiškėja, neturėdama pakankamai specialių žinių ir negalėdama tinkamai įvertinti ginčijamų aktų, galėjo pasitelkti kitus asmenis. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog pareiškėja terminą praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti skundo dalies dėl Įsakymo ir 2010 m. birželio 22 d. sprendimų panaikinimo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti skundo dėl nurodytų reikalavimų padavimo teismui terminą.
Žemesnės instancijos teismas
ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Pirmosios instancijos teismui nepatenkinus pareiškėjos prašymo ir neatnaujinus termino skundo reikalavimams dėl nurodytų aktų panaikinimo paduoti teismui, skundžiama nutartimi byla pagal tokius pareiškėjos skundo reikalavimus pagrįstai nutraukta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir teisėtai bei pagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos skundo dalį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos Z. V. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.