Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, A. J. vykdančio individualią žemės ūkio veiklą samdomas darbininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2011-11-07 Skuodo r. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 243 straipsnį.

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2011-11-07 Skuodo r. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji V. J. ir E. D. vengė atlikti 2011-11-07 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jiems paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 2403,70 litų žalą per nustatytą šešių mėnesių laikotarpį. Kaltinamieji V. J. ir E. D., per nurodytą įpareigojimo vykdymo laikotarpį, t.y. iki 2012-05-29, Valstybinei ligonių kasai neatlygino 1003,40 Lt žalos.

Kaltinamasis V. J. pripažino savo kaltę, parodė, kad suprato, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Skuodo r. apylinkės teismo nuosprendžiu, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimas kartu su E. D. atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 2403,70 litų žalą per 6 mėn. Nuosprendį vykdantis pareigūnas jam išaiškino nuosprendžio vykdymo tvarką, sudarė mokėjimo grafiką. Jis pagal šį grafiką savo dalį beveik pilnai sumokėjo, trūko 1,85 Lt. Papildomai 2 Lt jis sumokėjo Valstybinei ligonių kasai jau ikiteisminio tyrimo metu. Jis tikėjosi, kad kitą žalos dalį atlygins E. D.. Tačiau šis neatlygino. Nuosprendžio vykdymą prižiūrintis pareigūnas jam paaiškino, kad jis turi sumokėti ir tą dalį, kurios nevykdo E. D.. Jis skambino E. D., siūlė kartu sumokėti likusią žalos dalį, tačiau šis nesutikdavo. Teigia, kad yra jaunasis ūkininkas vykdo individualią žemės ūkio veiklą, be to dirba motinos ūkyje samdomu darbininku už pusę etato, atlyginimas apie 400 Lt/mėn. Iš tų pinigų dar turi sumokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Lt. Bylos nagrinėjimo metu pateikė 2012-11-16 mokėjimo dokumentą patvirtinantį 1003,40 Lt sumokėjimą Valstybinei ligonių kasai.

Kaltinamasis E. D. pripažino savo kaltę, parodė, kad suprato, jog 2011 m. lapkričio 7 d. Skuodo r. apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigojimas kartu su V. J. atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 2403,70 litų žalą per 6 mėn. Nuosprendį vykdantis pareigūnas jam išaiškino nuosprendžio vykdymo tvarką, sudarė mokėjimo grafiką. Jis pagal tą grafiką sumokėjo tik vieną įmoką, nes jo manymu jis mažiau mušė nukentėjusįjį, todėl ir mažiau turėjo atlyginti žalos. Apie tai buvo taręsi ir su V. J.. V. J. buvo žadėjęs jam vėliau atlyginti dalį. Teigia, jog tuo metu pinigų turėjo nes dirbo Norvegijoje, neseniai buvo grįžęs. Žadėjo atlyginti žalą bet vis atidėliojo. Kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nebeturėjo iš ko sumokėti. Šiuo metu stovi darbo biržoje.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Liudytojas, probacijos tarnybos pareigūnas, L. Š. parodė, kad jis buvo V. J. ir E. D. baudžiamosios poveikio priemonės vykdymą prižiūrintis pareigūnas. Pagal nustatytas procedūras įrašė juos į įskaitą, išaiškino baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo tvarką, tai ką reiškia solidari atsakomybė, kad žalą turi atlyginti abu kartu ar kuris nors iš jų atskirai. Taip pat išaiškino pasekmes už nevykdymą, sudarė žalos atlyginimo planą, pagal kurį žala turėjo būti atlyginta V. J. ir E. D. iki 2012-05-07. Pagal šį planą V. J. atlygino 1200 Lt, o E. D. 200,30 Lt. Individualaus pokalbio metu jiems buvo paaiškinta vykdymo tvarka, nevykdymo pasekmės. Pokalbio metu V. J. teigė, kad bando įkalbėti, kad E. D. sumokėtų jam priklausančią dalį. Kadangi įpareigojimas nebuvo įvykdytas jis kreipėsi į teismą su teikimu siūlydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas patenkino jo teikimą.

Kalėjimo departamento prie LR TM Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus Skuodo padalinio gautuose dokumentų kopijose užfiksuota, kad V. J. nuo 2011-12-08 ir E. D. nuo 2011-12-20 buvo įrašyti į pataisos inspekcijos įskaitą. Per nurodytą 6 mėn. laikotarpį iki 2012-05-29, iš nusikalstama veika padarytos 2403,70 Lt žalos, pagal sudarytą turtinės žalos atlyginimo planą Valstybinei ligonių kasai V. J. viso atlygino 1200 litų žalą, E. D. atlygino 200,30 Lt žalą. (b. 1. 12-25, 28-41)

Valstybinės ligonių kasos prie SAM Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2012-09-07 pateiktame rašte Nr. A1-4859 nurodyta, kad V. J. ir E. D. į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą po 2012-05-07 dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų padarytos žalos nėra sumokėję. Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenimis, neatlygintos žalos likutis yra 1003,40 litų. (b. 1. 27). 2012-11-16 pateiktoje Valstybinės ligonių kasos pažymoje nurodyta, kad šiai dienai neatlygintos žalos likutis yra 1001,40 Lt.

Nagrinėjant teikimą, kuriuo buvo siūloma pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltinamiesiems buvo pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį jie neatvyko (b.l. 118-122).

Taigi surinktų įrodymų visuma darytina išvada, kad V. J. ir E. D. kaltė įrodyta jų pačių parodymais, kuriais jie visiškai pripažįsta savo kaltę, liudytojo L. Š. parodymais, valstybinės ligonių kasos pažyma dėl neatlygintos žalos likučio ir kitais įrodymais, surinktais byloje. Kaltinamųjų elgesys patvirtina jų tyčia, pasireiškiančia neveikimu, t.y. jie suprato, jog žalą turi atlyginti abu bendrai, arba bet kuris iš jų skyrium. Prievolę įvykdė tik iš dalies tikėdamiesi, kad kitas bendraskolis padengs likusią skolos dalį. Kaltinamieji įpareigojimo vykdymo metu buvo finansiškai pajėgūs įvykdyti, V. J. vykdo individualią veiklą, ūkininkauja, taip pat dirba motinos ūkyje, o E. D. tuo metu dirbo užsienyje, turėjo užsidirbęs pinigų. Po to dirbo Lietuvoje UAB „Intega“. Todėl atsižvelgiant į tai, kad abu jie buvo solidarūs skolininkai, nepaisant to kiek kuris kaltinamasis atlygino žalos, abu jie kalti dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę. Darytina išvada, kad kaltinamųjų V. J. ir E. D. padarytą veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, teisminio nagrinėjimo metu savo noru atlygino likusią žalą. (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, teisminio nagrinėjimo metu savo noru atlygino likusią žalą. (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, kaltės formą – veika padaryta tyčia, pasireiškė neveikimu – per teismo nustatytą terminą neatliekant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nusikalstama veika yra baigta, nes įpareigojimas turėjo būti atliktas per 6 mėn., t.y. iki 2012-05-29. Taip pat atsižvelgiama į teismo nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, įvertina tai, kad jis yra dirbantis, turi pastovią gyvenamą vietą, bylos nagrinėjimo metu įvykdė kartu su E. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl teismas sprendžia, kad jog bausmės tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus baudą (BK 47 str.). Bausmės dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Teismas, skirdamas bausmę E. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, kaltės formą – veika padaryta tyčia, pasireiškė neveikimu – per teismo nustatytą terminą neatliekant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nusikalstama veika yra baigta, nes įpareigojimas turėjo būti atliktas per 6 mėn. t.y. iki 2012-05-29. Taip pat atsižvelgiama į teismo nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, įvertina tai, kad jis yra registruotas darbo biržoje, turi pastovią gyvenamą vietą, bylos nagrinėjimo metu įvykdė kartu su V. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, neteistas, baustas už administracinį teisės pažeidimą, pagal ATPK 178 str. 1 d., todėl teismas sprendžia, kad jog bausmės tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus baudą (BK 47 str.). Bausmės dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamiesiems V. J. ir E. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam 3 MGL, tai yra trijų šimtų devyniasdešimties litų (390 Lt) dydžio baudą.

E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam 3 MGL, tai yra trijų šimtų devyniasdešimties litų (390 Lt) dydžio baudą.

Kaltinamajam V. J. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam E. D. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.