Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. (M. S.) prašymą dėl baudžiamosios bylos peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas. M. S., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskirta bausmė padidinta iki 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir bausmes subendrintos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmė, paskirtą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teisme 2023 m. liepos 31 d. gautas nuteistojo M. S. prašymas, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius naujos redakcijos BK pakeitimus bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnį, peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendį ir esant teisiniam pagrindui sušvelninti ar kitokiu būdu palengvinti nuteistojo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Pažymėtina, kad švelninantis nuteistojo padėtį įstatymas turi būti taikomas neįvykdytiems nuteistojo atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis M. S., atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo palengvint jo teisinę padėtį kreipdamasis dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio. Vis tik, atsižvelgdamas į išreikštą nuteistojo valią dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų taikymo jo atžvilgiu, teismas vertina BK pakeitimų taikymo (netaikymo) klausimą ne tik dėl apeliacinio proceso metu priimto nuosprendžio, bet ir dėl pirmosios instancijos teismo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475) (toliau – ir Įstatymas).

Kaip jau minėta, M. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei pagal 180 straipsnio 2 dalį. Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusį Įstatymą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas pakeistas nebuvo. Ir nors minimu Įstatymu buvo keičiama BK 180 straipsnio 2 dalies, pagal kurią taip pat buvo kvalifikuota M. S. veika, dispozicija, tokie pakeitimai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui įtakos neturi.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, M. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti J. P. turtą apgaule, teigdamas, kad nori atsigerti vandens, ir pastarajai įsileidus, įsibrovė į J. P. namą, kuriame, naudodamas fizinį smurtą, rankomis, kojomis bei žarstekliu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau šešiolika smūgių per galvą, veidą, ranką, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio žando – skruosto srityje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva smakro dešinėje, muštines žaizdas abipus viršugalvyje, nosyje, kairiajame skruoste, kraujosruvas minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje, veide, kairio skruostikaulio lūžį, daugi skeveldrinį nosikaulių lūžį, kraujo įsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės kaktinės momeninės skilties sferinio paviršiaus, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, keliuose, dešiniųjų III-V šonkaulių lūžius su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, muštines žaizdas plaštakose, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva kairėje plaštakoje. Nuo galvos sumušimo visumos komplikavosi kraujavimu iš nosikaulių lūžių, uždusimu užspringstant krauju, ir J. P. mirė, o M. S. pagrobė nukentėjusiajai priklausiusius name buvusius 21 eurą bei 10 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Tiek iki įsigaliojant 2023 m. birželio 1 d. Įstatymui, tiek Įstatymu pakeitus BK 180 straipsnio 2 dalies dispoziciją, pagal komentuojamą teisės normą atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą, taip pat abejuose BK redakcijose už šią nusikalstamą veiką numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Taigi lyginant aktualios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalį su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 180 straipsnio 2 dalimi, tiek veikos kvalifikuojantys požymiai, aktualūs vertinant nuteistojo padėtį, tiek už veikos padarymą numatytos sankcijos, yra identiškos. Tai reiškia, kad priėmus Įstatymą, nuteistojo M. S. teisinė padėtis, vertinant jo atliktų veiksmų, kurie buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kontekste nepasikeitė, todėl šioje dalyje perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal aktualią BK 180 straipsnio redakciją ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti teisinę padėtį nėra pagrindo.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio M. S. teisinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti Įstatymą, įsigaliojusį nuo 2023 m. birželio 1 d., ir perkvalifikuoti nuteistojo M. S. padarytas nusikalstamas veikas bei sumažinti jam Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę ar atleisti jį nuo šios bausmės, ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo M. S. (M. S.) prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.