- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- AN2-417-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01985-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrius
- Advokatai
- Ieva Kūrytė, Ieva Kūrytės-Mockeliūnė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. J. V. atstovės advokatės Ievos Kūrytės-Mockeliūnės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas V. J. V. skundas dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutarimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyriausiasis verbuotojo (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 25 d. nutarimu V. J. V. nubaustas už tai, kad jis, kaip karo prievolininkas, nurodytu laiku neatvyko į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių dokumentų pateikimui, bei nepateikė pateisinančių neatvykimą priežasčių, tuo nevykdė Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatyme (toliau – KPĮ) nustatytų karo prievolininkų pareigų (KPĮ 6 straipsnio 5¹ dalis, 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnio 2 dalyje. Už administracinį nusižengimą V. J. V. paskirta 60 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino V. J. V. skundo dėl Institucijos 2020 m. birželio 25 d. nutarimo. Teismas nurodė, kad Karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos. Tad administracinei atsakomybei pakanka, kad asmuo nepadarytų bent vienos iš šio įstatymo straipsnyje nurodytos veikos. Administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas ne tinkamas ar netinkamas šauktinių informavimas dėl privalomosios karo tarnybos ar šauktinių informavimo sistemos ydingumas, o pareiškėjo, kaip karo prievolininko, padarytas administracinis nusižengimas jam neįvykdžius pareigos pagal KPĮ. Pareiškėjo nepasitenkinimas esančiu teisiniu reglamentavimu nesudaro prielaidų patį reguliavimą laikyti neatitinkančiu konstitucinių postulatų. Teismas sutiko su Institucijos pozicija, jog asmuo, siekiantis save identifikuoti, t. y. patvirtinti savo tapatybę, norėdamas gauti tik jam skirtą informaciją, turi naudoti tapatybės kortelėje arba pase esančius asmens duomenis, t. y. šiuo atveju pareiškėjas, žinodamas, kad jo asmens dokumentuose yra įrašyta „V. J.“ privalėjo į paieškos sistemą tai ir įvesti. Teismo įsitikinimu, bet kuris vidutiniškai apdairus ir protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo turėjo ir galėjo tai suprasti. Pareiškėjas ankstesniais metais į paieškos sistemą suvesdavo teisingus savo duomenis, todėl akivaizdu, kad pastarasis žinojo, ar bent jau numanė, kad gali būti šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas ir suvesti teisingus savo asmens duomenis, kaip tai jau buvo daręs.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde V. J. V. atstovė advokatė I. Kūrytė-Mockeliūnė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį bei Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyriausiojo verbuotojo 2020 m. birželio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną apelianto V. J. V. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde pabrėžė, kad teismas pareiškėjo nurodytas teismo posėdžio metu paaiškintas faktines aplinkybes nurodo neteisingai.
Institucija posėdžio metu negalėjo konkrečiai įvardinti nuo kelintų metų ši sistema yra būtent tokia, jokių su konkrečia data susijusių įrodymų byloje nėra pateikta, o atsakovo atstovas posėdžio metu tik spėjo preliminarius galimus metus. Šie sistemos pakeitimai, sustiprinant asmens duomenų apsaugą, yra susiję su Bendruoju apsaugos duomenų reglamentu, kuris įsigaliojo 2018 m. gegužės 25 d., taigi yra mažai tikėtina, kad šie pakeitimai galėjo atsirasti dar prieš įsigaliojant reglamentui, t. y. net 2016 metais. Be to, 2018 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Karo prievolininkų registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Karo prievolininkų registro nuostatų patvirtinimo“, prieš tai galiojo tik 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas, todėl daro išvadą, kad būtent su šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimu ir buvo atlikti minėti sistemos pakeitimai, kas iš esmės reiškia, jog nei 2017 metais, nei 2018 metais sudarant šauktinių sąrašus elektroninė sąrašų tikrinimo sistema nebuvo pakitusi.
Šalies argumentai
Apeliantas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2017 m. V. J. V. atsakovui yra pateikęs duomenis apie savo studijas užsienyje (tuo metu dar veikė senoji karo prievolininkų administravimo sistema). Kadangi pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta studijų pabaigos data, apeliantas pagrįstai manė, kad jis šių duomenų pateikinėti kiekvienais metais pareigos neturi ir juos užtenka pateikti vieną kartą, todėl 2018 metais išvis netikrino šauktinių sąrašų ir, kaip paaiškėjo, nebuvo nubaustas tik todėl, kad atsitiktinai į sąrašus įtrauktas nebuvo. 2019 metais apeliantas ir vėl sąrašų netikrino, tačiau jam buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad laiku neatvyko į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių dokumentų pateikimui, bei nepateikė pateisinančių neatvykimą priežasčių. Šios nuobaudos V. J. V. neginčijo, nes pripažino, jog nežinojo, kad duomenis apie studijas jis turi teikti kasmet, nepaisant to, kad šie duomenys atsakovo jau yra administruojami.
3.2. Pasak apelianto, situacija 2020 metais susiklostė pirmą kartą ir su tokia sistema apeliantas anksčiau susidūręs nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo konstatavimas, jog „Pareiškėjas ankstesniais metais į paieškos sistemą suvesdavo teisingus savo duomenis, todėl akivaizdu, kad pastarasis žinojo, ar bent jau numanė, kad gali būti šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas ir suvesti teisingus savo asmens duomenis, kaip tai jau buvo daręs“, neatitinka tikrovės. O tai taip pat reiškia, kad apeliantas pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo pagrindo numatyti galimų jo veiksmų padarinių, kaip tai numato ANK 9 straipsnio 3 dalis, netgi priešingai – prieš tai buvusiai sistemai leidžiant save sąrašuose rasti pagal vieną vardą, jis neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad šį kartą taip nebus.
3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad „administracinei atsakomybei pakanka, kad asmuo nepadarytų bent vienos iš šio įstatymo straipsnyje nurodytos veikos“, tačiau nevertina, kad už asmens veikimą ar neveikimą yra taikoma administracinė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliantas, vadovaudamasis karo prievolės įstatymu, privalėjo nurodytu laiku atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių dokumentų pateikimui. Privaloma tokio atvykimo sąlyga yra tinkamas asmens informavimas apie privalomą atvykimą. Apelianto nuomone, toks informavimas nebuvo tinkamas ir nors byloje nagrinėjamas ne tinkamas ar netinkamas šauktinių informavimas dėl privalomosios karo tarnybos ar šauktinių informavimo sistemos ydingumas, o pareiškėjo, kaip karo prievolininko, padarytas administracinis nusižengimas, jam neįvykdžius pareigos pagal Karo prievolės įstatymą (kaip tai konstatuoja pirmosios instancijos teismas), būtent iš sistemos ydingumo kyla apelianto tariamos kaltės klausimas. Sistemai esant ydingai, atsiranda netinkamo informavimo galimybė, o asmuo būdamas netinkamai informuojamas apie savo prievoles, negali ir tinkamai įgyvendinti įstatymo nuostatų, numatančių jo pareigas. Pats administracinio nusižengimo padarymas dar nesuponuoja išvados, kad asmuo yra kaltas dėl tokio nusižengimo padarymo. Apeliantas neginčija, kad jis padarė administracinį nusižengimą, tačiau įrodinėja, kad dėl jo padarymo nebuvo jo kaltės, o jei kaltės nebuvo, tai jam ir negali kilti atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
3.4. Apelianto manymu, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas be kita ko, vadovaudamasis ir neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis. Visiškai be pagrindo suteikė atsakovui procesinį pranašumą byloje jo teikiamus pamąstymus vertindamas kaip neginčijamą faktą, nors jokių objektyvių, tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Priešingai – teisinio reguliavimo chronologija patvirtina apelianto nurodomas faktines aplinkybes. Remdamasis neteisingais faktais pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą – kad apelianto veiksmai buvo neapdairūs ir neprotingi, nors būtent apelianto konkreti gyvenimiška patirtis, apie kurią ir kalba teismas, bylojo, kad jis neturi jokio pagrindo nepasitikėti sistema, kuri iki šiol veikė. Apeliantas gyvenimiškose situacijose neidentifikuoja savęs antru vardu „J.“, nors toks vardas yra įrašytas jo asmens dokumente. Iki šiol V. J. V., norėdamas gauti tik jam skirtą informaciją, save identifikuodavo asmens kodo pagalba, kuris yra unikalus ir nekeičiamas (Lietuvos Respublikos Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnis). Tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį kiekvienas sąmoningas, protingas žmogus tikisi būti identifikuotas, nes asmens vardas ar vardai gali ir sutapti su kito asmens vardu ar vardais. Šiuo atveju, nuo to momento, kai V. neįvedė vardo J., visi kiti sistemos identifikatoriai, kurie pagal savo esmę ir prasmę turėtų būti pagrindiniai identifikatoriai, tame tarpe ir asmens kodas, tiesiog išsijungė. Būtent todėl V. J. V. apeliuoja į gero administravimo būtinybę, kurią turi užtikrinti valstybė. Nesant gero administravimo, apelianto kaltė, net ir padarius administracinį nusižengimą, savaime neatsiranda, o tik esant kaltei gali būti taikoma administracinė nuobauda.
3.5. Apelianto nuomone, jam negali kilti įstatyme numatytos teisinės pasekmės dėl netobulai veikiančios ir neefektyvios karo prievolininkų sąrašų internetinės patikros sistemos. Apelianto suvestų duomenų turėjo pilnai pakakti asmeniui identifikuoti, tačiau sistema ne tik neidentifikavo jo asmens, bet nenurodė net ir reikalavimo patikslinti duomenis ar kad duomenys (šiuo atveju vardas) yra suvesti neteisingai. Internetiniame puslapyje taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kad norint identifikuoti konkretų asmenį yra būtina suvesti pilnus savo duomenis (visus turimus vardus ir pavardes). Puslapyje apskritai nėra jokios informacijos kaip tinkamai atlikti paiešką.
3.6. Pasak apelianto, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemonės, siekiant įstatyme numatytų tikslų, privalo būti efektyvios, o ne būti nukreiptos į piliečių baudavimą bei visiškai nereikalingą biurokratizmą. Valstybė, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visos visuomenės interesais (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešasis interesas, valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą. Institucija yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Dėl to Lietuvos teismai yra ne kartą pasisakę ne vienoje byloje. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas, įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Gero administravimo principo įgyvendinimas šiuo atveju yra tiesiogiai susijęs su V. J. V. pritaikyta nuobauda, kuri negalėjo būti taikoma nesant jo kaltės dėl nusižengimo padarymo. Ji jam buvo pritaikyta „aklai“, kaltės klausimo nenagrinėjant nei Lietuvos kariuomenės atsakingam padaliniui, nei pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime Institucija nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad naikinti ginčijamą pirmos instancijos teismo nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra faktinio bei teisinio pagrindo, apylinkės teismas, priimdamas nutartį, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
4.1. Pabrėžė, kad atsakovas savo 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsiliepime Nr. TS-124 ir pirmos instancijos teismo posėdyje, pateikė visas byloje esančias reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su administraciniu nusižengimu. Teismas nutartyje išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) skundą ir atsakovo atsiliepimą, nustatė ir įvertino visas administracinio nusižengimo byloje esančias faktines aplinkybes.
4.2. Akcentavo, kad dėl įtemptos tarptautinės situacijos Lietuvoje nuo 2015 m. pradžios buvo atnaujinta šauktinių kariuomenė, t. y. 2015 m. kovo 24 d. priimtas teisės aktas „Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymas“, kuriuo nustatytas ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, iki tol buvęs – 0 (nulis).
4.3. Toliau buvo keičiamas KPĮ, nuo 2016 m. lapkričio 16 d. įsigaliojusioje redakcijoje nurodoma, kad sudaromame ir viešai skelbiamame šauktinių sąraše karo prievolininkams bus pateikiami privalomi vykdyti nurodymai (KPĮ 6 straipsnio 5¹ ir 5² dalys bei 32 straipsnio 1 dalis), taigi iki 2016 m. lapkričio 16 d. privalomi vykdyti nurodymai karo prievolininkams buvo siunčiami registruotu laišku pagal gyvenamąją vietą, ir tik po KPĮ pakeitimo tokie nurodymai, kaip atvykimas, dokumentų pateikimas, sveikatos pasitikrinimas pradėti teikti viešai skelbiamame šauktinių sąraše (atsisakyta registruotų laiškų siuntimo). Taigi šauktinių sąrašo sistema, tokia kokia yra dabar iš esmės pradėjo veikti priėmus minėtus KPĮ pakeitimus. Pabrėžė, kad siekiant identifikuoti save šauktinių sąraše visada reikėjo suvesti pilnai vardą (vardus), pavardę (pavardes), gimimo datą ir paskutinius asmens kodo skaičius. Šauktinių sąrašo sistemoje veikiančioje nuo 2016 m. lapkričio 16 d. buvo atliktas tik vienas pakeitimas, t. y. nuo 2018 m. viešai nebebuvo teikiamas visų šauktinių sąrašas EXCEL formatu, tačiau jį galima naudoti ir vartyti interneto svetainėje: https://sauktiniai.karys.lt/. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas neteisingai nurodo jo patekimo į šauktinių sąrašą datas. Apeliantas 2017 metais nebuvo patekęs į šauktinių sąrašus.
4.4. Pateikė Asmens duomenų lentelę (toliau – Lentelė), kuri iš esmės atvaizduoja informaciją, kuri apeliantui buvo teikiama Šauktinių sąraše. Lentelė yra teikiama iš visoje Lietuvos kariuomenėje naudojamos Personalo valdymo informacinės sistemos (toliau – PerVIS), kuri taip pat yra ir Lietuvos Respublikos Karo prievolininkų registro dalis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. V-527). Iš Lentelės galima matyti, kad pirmą kartą į šauktinių sąrašus apeliantas pateko 2018 m. ir privalomoji pradinė karo tarnyba jam buvo atidėta dėl to, kad buvo gauta informacija iš apelianto apie jo studijas. Sekantis apelianto patekimas į šauktinių sąrašus pagal Lentelę buvo 2019 m., kuomet apeliantui už karo prievolininko pareigų nevykdymą taikyta administracinė atsakomybė. Apeliantas į šauktinių sąrašus pateko ir šiais 2020 m., jam taip pat buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo.
4.5. Pasak Institucijos, akivaizdu, kad apeliantas puikiai žinojo, kaip reikia pasitikrinti šauktinių sąrašą. Pastebėjo ir tai, kad nors apeliantas skundžia Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus pareigūno priimtą nutarimą administracinėje byloje, tačiau paskirtą 60 Eur nuobaudą apmokėjo.
4.6. Apeliantas skunde nurodo, kad neginčija, jog padarė administracinį nusižengimą, tačiau įrodinėja, kad dėl padarymo nebuvo jo kaltės ir savo kaltę neigia įrodinėdamas šauktinių sistemos ydingumą. Institucijos manymu, ne šauktinių sistemos ydingumas apeliantui sukėlė tokias pasekmes, o paties apelianto nerūpestingumas arba tyčia, siekiant išvengti karo tarnybos. Tai, kad esama šauktinių sąrašo sistema nėra tokia, kokios pageidauja apeliantas, negali būti pagrindas naikinti teisėtai ir pagrįstai paskirtą administracinę nuobaudą.
4.7. Institucijos teigimu, tvarkyti karo prievolininkų asmens duomenims yra sudarytas Karo prievolininkų registras, kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (KPĮ 35 straipsnis). Karo prievolininkų registras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 150 „Dėl Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro nuostatų patvirtinimo“. Nuostatų 21 punkte įtvirtinta: „Registro objektai į Registrą įrašomi automatiškai, vadovaujantis gautais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis“. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma: „Asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenų bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį: 1) vardas (vardai); 2) pavardė; 3) lytis; 4) gimimo data; 5) asmens kodas; 6) pilietybė.“ To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.“ Taigi, akivaizdu, kad Karo prievolininkų registre esantis asmens (karo prievolininko) vardas (vardai) ir pavardė (pavardės) yra tokie patys kaip pase arba asmens tapatybės kortelėje. Asmuo siekiantis save identifikuoti, t. y. patvirtinti savo tapatybę norėdamas gauti tik jam skirtą informaciją, turi naudoti tapatybės kortelėje arba pase esančius asmens duomenis.
4.8. Kaip matyti iš apelianto paaiškinimų, jis sąmoningai nevedė savo tikslių asmens duomenų, manymas, kad turėtų būti identifikuotas, t. y. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Iš ankščiau pateiktų teisės aktų nuostatų, matyti, kad asmens dokumentuose esanti informacija yra skirta patvirtinti asmens tapatybę, tai kad asmuo klaidingai nurodė asmens tapatybei patvirtinti reikalingą informaciją, negali būti pagrindas išvengti įstatymuose nustatytų pareigų ir iš jų nevykdymo kilusių pasekmių. Apeliantas nurodo, kad jis turėjo būti identifikuotas pagal asmens kodą, tačiau šauktinių sąrašo sistemoje asmens kodo įvedimas nėra reikalaujamas, reikalinga pateikti gimimo datą ir asmens kodo paskutinius 2 skaičius. Taigi tik suvedus visus aiškiai nurodytus asmens duomenis asmuo gali save identifikuoti šauktinių sąraše.
Šalies argumentai
4.9. Institucija nesutinka su apelianto argumentu, kad šauktinių sąrašo sistemoje nėra pateikta informacijos, kaip teisingai suvesti duomenis. Priešingai, yra aiškiai pateikiama, kokią informaciją ir į kokius laukelius ją suvesti, norint save identifikuoti. Kadangi yra prašoma asmens duomenų, kaip vardas, pavardė, gimimo data ir asmens kodo paskutiniai du skaitmenys, pagrįstai galima daryti išvadą, kad tokių duomenų pateikimui nėra reikalinga detali ir išsami instrukcija, nes kiekvienas vidutiniškai apdairus ir protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo, puikiai suvokia, kokios informacijos prašoma ir kad ji yra kiekvieno asmens pase arba asmens tapatybės kortelėje.
4.10. Paminėjo ir tai, kad visiškai nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog ankstesniais metais rasdavo save Šauktinių sąraše suvedęs tik pirmą vardą, neva šiais metais sistema dėl neaiškių priežasčių pakito. Priešingai, tiek praeitais, tiek ankstesniais metais, karo prievolininkai, norėdami pasitikrinti ar pateko į šauktinių sąrašą, privalėjo įvesti pilnus ir tikslius savo asmens duomenis, kitaip sistema negalėtų jų identifikuoti.
4.11. Kadangi apeliantas pirmą kartą į šauktinių sąrašą pateko 2018 m., vėliau 2019 m. dar kartą patekus į šauktinių sąrašus, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už karo prievolininko pareigų nevykdymą, todėl pagrįstai būtų galima manyti ir tai, jog apeliantas 2020 m. žinojo apie savo pareigą nustatytu laiku atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją, tačiau sąmoningai to nedarė, neįvertinęs tolimesnių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas šaukiamo amžiaus bus ir kitais metais, jam ir toliau nevykdant karo prievolininko pareigų, kyla didelė rizika, jog gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. J. V. atstovės advokatės Ievos Kūrytės-Mockeliūnės apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, tačiau apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad V. J. V. negali kilti įstatyme numatytos teisinės pasekmės dėl netobulai veikiančios ir neefektyvios karo prievolininkų sąrašų internetinės patikros sistemos. Apelianto manymu, jo suvestų duomenų turėjo pilnai pakakti asmeniui identifikuoti, tačiau sistema ne tik neidentifikavo jo asmens, bet nenurodė net ir reikalavimo patikslinti duomenis ar kad duomenys (šiuo atveju vardas) yra suvesti neteisingai. Pasak apelianto, internetiniame puslapyje taip pat nėra jokios informacijos apie tai, kad norint identifikuoti konkretų asmenį yra būtina suvesti pilnus savo duomenis (visus turimus vardus ir pavardes). Puslapyje apskritai nėra jokios informacijos, kaip tinkamai atlikti paiešką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
6. Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl V. J. V. nubaudimo pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį.
7. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2020 m. sausio 14 d. interneto svetainėje www.kam.lt (arba sauktiniai.karys.lt) buvo paskelbtas 2020 m. Šauktinių sąrašas. V. J. V. šauktinių sąraše pateko šaukimo eilės numeriu – (duomenys neskelbtini) bei jam buvo nurodyta iki 2020 m. kovo 31 d. atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių ir pateikti reikiamus duomenis (dokumentus). Pareiškėjui iki nurodytos datos neatvykus, jam paskirta nauja atvykimo data – 2020 m. birželio 9 d. Pareiškėjas iki nurodytos datos neatvyko, jokių dokumentų nepateikė ir jokiais kitais būdais nesusisiekė su LK KPKT Vilniaus RKPKS. Pagal ANK 560 straipsnį (Karo prievolininko pareigų nevykdymas) Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas – 2020 m. birželio 25 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas ir Nutarimas pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį.
8. KPĮ 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punktas nurodo, jog kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše nurodoma: dokumentų, kuriais pagrindžiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės ar šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, ir karo prievolininko duomenų ryšiams palaikyti (faktinės gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso) pateikimo terminas ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriai šie dokumentai ir duomenys turi būti pateikti, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. KPĮ 32 straipsnio 1 dalis nurodo, jog karo prievolininkams, įrašytiems į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 5¹ ir 5² dalyse nustatyta tvarka. Kiti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai karo prievolininkams įteikiami asmeniškai. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, jog karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos.
9. Interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt/ prie kiekvienos karo prievolininko pavardės pateikiama jam aktuali informacija (KPI 6 straipsnio 5¹ dalis). Apie sudarytą karo prievolininkų sąrašo paskelbimą plačiai skelbiama per visas informavimo priemones (televiziją, spaudą, internetą ir pan.). Tokia šauktinių informavimo tvarka, kaip minėta, nustatyta KPĮ, todėl pagal galiojančią tvarką kiekvieno karo prievolininko pareiga savarankiškai pasitikrinti, ar jis pateko į kalendorinių metų Šauktinių sąrašą, ar ne. Taip pat akivaizdu, kad patekęs į Šauktinių sąrašą ir matydamas jame savo pavardę ir kitą reikalingą informaciją, asmuo turi vykdyti karo prievolininko pareigas ir negali pasiteisinti, kad nežinojo ar nematė paskelbtos informacijos ar, kad, nežinojo, jog reikia suvesti pilną savo vardą (šiuo atveju du savo vardus). Pažymėtina, jog šios įstatymo nuostatos įsigaliojo dar 2016 m. lapkričio 16 d.
10. Institucija į bylą pateikė Lentelę, kuri iš esmės atvaizduoja informaciją, kuri V. J. V. buvo teikiama Šauktinių sąraše https://sauktiniai.karys.lt. Lentelė yra paimta iš visoje Lietuvos kariuomenėje naudojamos PerVIS, kuri taip pat yra ir Lietuvos Respublikos Karo prievolininkų registro dalis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. V-527). Lentelėje matyti aktuali informacija nagrinėjant šią bylą, t. y. atvykimo (dokumentų pateikimo) terminas 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. birželio 9 d., kurią Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija suformuoja pagal šaukiamų karo prievolininkų eilę ir jų šaukimo numerį. Matyti ir tai, kad V. J. V. pirmą kartą į Šauktinių sąrašus pateko 2018 m., po to 2019 m. ir 2020 m., taigi akivaizdu, kad V. J. V. puikiai žinojo, kaip reikia pasitikrinti Šauktinių sąrašą. Be to, kaip pripažindamas savo kaltę, 2020 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo ir jam skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą – 60 Eur baudą. O tai, kad esama šauktinių sąrašo sistema nėra tokia, kokios pageidauja apeliantas, negali būti pagrindas naikinti teisėtai ir pagrįstai paskirtą administracinę nuobaudą.
11. Apeliantas skunde teigia, kad su tokia sistema anksčiau susidūręs nebuvo, todėl jis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo pagrindo numatyti galimų jo veiksmų padarinių, netgi priešingai – prieš tai buvusiai sistemai leidžiant save sąrašuose rasti pagal vieną vardą. Tačiau įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo turi žinoti įstatymus, elgtis taip, kad jų nepažeistų, ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami. Taigi, galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas, neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų.
12. Taigi, visuma aptartų aplinkybių paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad V. J. V. pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų dėl apelianto nubaudimo aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. J. V. atstovės advokatės Ievos Kūrytės-Mockeliūnės apeliacinio skundo netenkinti
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.