- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-153-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00076-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
- 21.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau – ir apeliantas, ir A. P.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkinus A. P. skundo, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2541-2022 (ROIK:22162416881) buvo paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucijos) 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 210,00 eurų bauda su administracinio poveikio priemone – pažeidimo padarymo įrankių (3 vnt. statomų tinklų) ir priemonės (medinės valties) konfiskacija už tai, kad 2022 m. kovo 23 d., apie 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – trimis statomais tinklais. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (nuo 2021 m. gegužės 7d. galiojanti redakcija) (toliau – Mėgėjų žvejybos taisyklės) 9.1. ir 10.2. papunkčių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. P. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2023 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. P. skundo ir institucijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, tinkamai kvalifikavus A. P. padarytą administracinį nusižengimą, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei atlyginti pareiškėjo šioje byloje turėtas proceso išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Apeliantas nurodo, kad jis tiek su teismo nutartimi, tiek su institucijos nutarimu nesutinka, juos laiko nepagrįstais ir neteisėtais, todėl teikia skundą, kurį grindžia žemiau išdėstytais argumentais.
3.1. Skunde apeliantas teigia, kad tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu, tiek teisme jis nurodė, jog jis 2022 m. kovo mėn. 23 d. buvo nuvykęs pas savo pažįstamą, gyvenantį prie tvenkinio ir planavo jame žvejoti su meškere, t. y. su mėgėjiškos žūklės įrankiais. Su savimi turėjo pasiėmęs maisto žuvims, kurį pasiėmė į valtį ir apie 14–14.30 val. išplaukė į minėtą tvenkinį apsižiūrėti būsimos žvejybos ir prieš žvejybą pasišerti žuvis. Beplaukdamas tvenkinyje pastebėjo keletą iš vandens kyšančių medinių kuolų, kurie pasirodė neįprastai. Priplaukęs prie jų vieno pastebėjo, jog prie kuolo buvo pritvirtintas žvejybinis tinklas. Jam pajudinus kuolą pamatė, jog tinkle buvo žuvis. Apsižvalgė aplinkui, bet jokių kitų asmenų, kuriems galėtų priklausyti minėtas tinklas, nematė. Ar ten buvo tik viena žuvis, ar daugiau, negali pasakyti, nes nesimatė. Pagalvojo, jog reikėtų tinkle esančią žuvį išimti ir paleisti atgal į tvenkinį. Jam pradėjus tai daryti, prie jo priplaukė valtis su dviem gamtos apsaugos inspektoriais, kurie iš karto jam pradėjo aiškinti, jog tai jis pastatė tinklus, jog žvejoja neleistinas būdais ir nurodė, jog plauktų atgal su jais į krantą. Buvo spėjęs iš tinklo išimti šią vieną žuvį, kurią inspektoriai pasiėmė į savo valtį, t. y. nebuvo spėjęs jos paleisti atgal į tvenkinį. Žuvis buvo dar gyva, spurdėjo. Inspektoriams nurodė, jog matė tvenkinyje dar kelis kuolus, galimai su tinklais, iš viso gal tris, tačiau gamtos apsaugos inspektoriai nei vieno tinklo iš tvenkinio tuo metu nepaėmė, o nuplaukė į krantą kur nuplaukė kartu su jais ir jis, vykdydamas jų nurodymus. Krante jam paklausus inspektorių, kodėl neišėmė iš tvenkinio tinklų, jie nurodė, jog išims vėliau, pajuokavo, jog gal daugiau žuvies į tinklus prieis.
3.2. Skunde nurodoma, kad vienas iš pareigūnų, jiems grįžus į krantą, vėliau nurodė, kad reikia, jog A. P. surašytų paaiškinimą dėl įvykio. Pareigūnas nurodė, jog jiems A. P. tik sulaikius tinklų iš karto iš tvenkinio neišėmė ir nefiksavo, ar juose yra žuvies, todėl neskaičiuos žalos gamtai, o paskirs tik baudą už žvejybą neteisėtais žūklės įrankiais. Vienas iš inspektorių, tai yra T. Z., pats savo ranka už A. P. surašė paaiškinimą, į kurio turinį A. apeliantas per daug nesigilino, buvo stresinėje būsenoje, labai susijaudinęs – jam yra diagnozuota onkologinė liga, todėl nelabai ir matė, kas tame paaiškinime buvo surašyta. Pastebėjo, jog paskutinis sakinys buvo, jog jokių žuvų jis nesugavo, todėl pasitikėdamas pareigūno žodžiu, jog žuvies jis jokios nesugavo, apeliantas šį paaiškinimą pasirašė. Be to, A. P. sulaikant jis matė, jog pareigūnai jį filmavo, todėl tikrai negalvojo, jog bus nepagrįstai apkaltintas, kaip padaręs žalą gamtai ar žvejojęs neleistinais būdai. Apeliantas paminėjo ir tai, kad paprastai jis nešioja akinius, o stresinė būsena ir pareigūnams grasinant konfiskuoti automobilį, lėmė tai, jog nebuvo įsigilinta į jam pareigūnų pateiktus pasirašyti dokumentus.
3.3. Apeliantas pažymi, kad tinklai buvo vandenyje maždaug iki 18.00 val. Pareigūnai ištraukė tik du tinklus, o kur jie padėjo trečią tinklą, A. P. nematė. Tada pradėjo išiminėti iš tinklų žuvį, iš viso suskaičiavo 17 lydekų. Kiek matė, beveik visos lydekos buvo gyvos, padėtos ant žemės rodė gyvybės ženklus, spurdėjo. Buvo šokiruotas matydamas, jog gyvą žuvį gamtos inspektoriai krauna į maišus, o nepaleidžia atgal į tvenkinį. Tuo metu davė A. P. dar pasirašyti kažkokius dokumentus, į kurių turinį nesigilino, per daug buvo šokiruotas tokio pareigūnų elgesio. Vėliau tik nusiraminęs ir susipažinęs su dokumentais sužinojo, jog visiškai nepagrįstai jam inkriminuota žala gamtai, už žuvis, kurias pareigūnai galimai neleistinais būdais patys ir sugavo (tinklai po A. P. sulaikymo nebuvo išimti iš vandens mažiausiai 3 valandas). Apelianto nuomone, nepašalinant daugiau nei 3 valandas iš tvenkinio aplinką ir žuvies išteklius žalojančių įtaisų – pastatomų tinklų – laikytini prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatoms ir nesuderinami su jų, kaip pareigūnų, turinčių rūpintis gamtos apsauga, statusu. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis. Dar labiau A. P. buvo šokiruotas sužinojęs, jog aukščiau minėtos gyvos žuvys buvo vėliau pareigūnų pripažintos atliekomis ir atiduotos sušerti gyvūnams, vietoj to, jog būtų iš karto paleistos atgal į tvenkinį. Be to, pareigūnai visiškai be jokio pagrindo paėmė ir valtį, su kuria jis plaukė ežere.
3.4. Apelianto vertinimu, susipažinus su skundžiamo nutarimo ir nutarties motyvacija ir surinkta ANK bylos medžiaga, be tariamo pačio A. P. „prisipažinimo“ (kurį surašė gamtos apsaugos inspektorius) byloje daugiau nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, jog būtent A. P. žvejojo neleistinais būdais su neleistinais žvejybos įrengimais – statomais tinklais. Pirminiai A. P. parodymai yra užfiksuoti vaizdo įraše, kuriame kaip ir tarnybiniame pranešime, yra aiškiai užfiksuota, jog A. P. neigia, jog tinklas yra jo. Nėra byloje užfiksuota jokių duomenų, jog A. P. būtų šiuos tinklus ir pastatęs. Atitinkamai inspektoriai nepatikrino ir neužfiksavo bylos procesiniuose dokumentuose, jog pas A. P. valtyje buvo maišelis su pašaru žuvims, o taip pat, jog prie A. P. automobilio buvo meškerės. Kaip minėjo, paaiškinimas buvo duotas surašyti ne pačiam A. P., o už jį surašė vienas iš inspektorių T. Z.. Tariamai A. P. pirminiame paaiškinime nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės yra prieštaringos toms, kurios užfiksuotos bylos vaizdo medžiagoje — t. y. nei viename vaizdo įraše nėra užfiksuotas jo tariamas pripažinimas.
3.5. . Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog ir kiti dokumentai bei atlikti pareigūnų tyrimo veiksmai apeliantui kelia tam tikrų abejonių surašytų dokumentų ir atliktų veiksmų objektyvumu: administracinio pažeidimo protokolas yra su trūkumais, kurie buvo taisyti ANK bylos žodinio nagrinėjimo metu — protokole nurodytas netikslus įvykio laikas 15.30 val., o ne 14.40 val.; sulaikius A. P., nebuvo iš karto paimtas iš vandens tinklas, nebuvo užfiksuotas A. P. sulaikymo metu tinkle, prie kurio sulaikytas A. P., buvusių žuvų kiekis; byloje esančioje foto lentelėje yra užfiksuoti du apie 18.00 val. ištraukti tinklai – pagal bylos duomenis nėra aišku, iš kurios tvenkinio vietos paimtas kitas tinklas — koks jame buvęs žuvų kiekis; byloje nėra pateikta jokios įvykio schemos, plano; pagal bylos duomenis nėra aišku, kiek ir kuriuo metu buvo žuvies sugauta tiek abiem tinklais, tiek ir kiekvienu atskirai; pareigūnai tinklus po A. P. sulaikymo laikė vandenyje ilgiau nei tris valandas — objektyviai nėra galimybės nustatyti, koks kiekis žuvies buvo pagautas dėl tariamos A. P. neleistinos žvejybos, o koks kiekis žuvies buvo sugautas dėl pačių pareigūnų neveikimo per tris valandas operatyviai nepašalinant tinklų iš tvenkinio; nėra aišku, kokiu pagrindu yra inkriminuota A. P. aplinkybė, jog ir kitus du tinklus – vieną buvusį kitoje, nei jis buvo sulaikytas tvenkinio vietoje, o kitą rastą sodyboje – A. P. naudojo neleistinai žvejybai (paminėtina, jog pagal tarnybinio pranešimo Nr. BDR-1069 duomenis, sodyboje buvo rasta ir daugiau neleistinų žvejybos priemonių); nebuvo atlikta jokių pareigūnų pirminių A. P. parodymų patikslinimo veiksmų, jog kiti asmenys galimai pastatė tinklus tvenkinyje; pareigūnai nepateikė į bylą medyje įmontuotos vaizdo stebėjimo įrangos vaizdo medžiagos, tariamai teigdami, jog joje nieko reikšmingo neužfiksuota (kamera buvo sumontuota sodybos teritorijoje, nukreipta į tą pusę, iš kurios į tvenkinį išplaukė su valtimi A. P.); teismo posėdžio metu pareigūnai davė parodymus, jog tariamai A. P. bandė su automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos ir vienas iš pareigūnų jį sulaikė, tačiau, jo gynėjui paklausus, kodėl bandymas pasišalinti nebuvo fiksuotas jokiuose procesiniuose dokumentuose, pareigūnai negalėjo atsakyti. Šių aplinkybių visuma pagrindžia A. P. teiginius, jog pareigūnai galimai laukė iš tiesų šią ANK veiką padariusiu asmenų atvykstant pasiimti tinklų, tačiau minėtų asmenų nesulaukus, supildė skundžiamą ANK protokolą būtent A. P., kaip asmeniui tuo metu buvusiam įvykio vietoje ir planavusiam užsiimti mėgėjiška žūkle; šioje byloje buvo rinkti tik A. P. kaltinantys įrodymai, tačiau nefiksuoti duomenys, kad valtyje buvo pašaras žuvims, o prie jo automobilio buvo mėgėjiškos žūklės įrankiai – meškerės; šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti ir kiti asmenys, galintys turėti duomenų ir informacijos apie įvykio aplinkybes.
3.6. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, A. P., mano, jog skundžiami nutartis ir nutarimas priimti buvo priimti išsamiai ir objektyviai neištyrus visų reikšmingų ANK bylos aplinkybių, nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, duomenys byloje surinkti ir įvertinti pažeidžiant ANK 2 straipsnio, 569 straipsnio, 617 straipsnio nuostatas, byloje nepagrįstai atsisakyta apklausti sodybos savininką M. S. apie įvykio aplinkybes, sprendimas byloje priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, pats sprendimas priimtas remiantis prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviai surinktais duomenimis ir įstatymo nustatytais būdais surinktais įrodymais, todėl priimta nutartis ir nutarimas iš esmės yra nepagrįsti ir neteisėti bei turėtų būti panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta.
3.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo pašalintos visos abejonės, jog A. P. padarė jam inkriminuojamą ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra visi pagrindai konstatuoti, jog tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrįstų A. P. kaltę dėl ANK pažeidimo padarymo ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. P. atžvilgiu šioje byloje turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo A. P. skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymo nuostata, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį už neteisėtą žvejybą draudžiamu būdu ir draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais, tuo pažeidžiant Mėgėjų žvejybos taisyklių 9.1. ir 10.2. papunkčius, už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 210,00 bauda, ir administracinio poveikio priemonė – administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių (medinės valties ir 3 vnt. statomų tinklų) konfiskacija, paskaičiuota žuvų ištekliams padaryta žala –4 080,00 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliantas apygardos teismui paduotu apeliaciniu skundu nesutinka tiek su minėtu institucijos nutarimu, tiek su šį nutarimą palikusio galioti apylinkės teismo nutartimi atliktu įrodymų vertinimu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti, administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti
9. ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. To paties straipsnio 8 dalyje, inter alia, numatyta, kad už šį pažeidimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Taigi, įstatyme imperatyviai nurodyta, kad konstatavus, jog asmuo padarė ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visais atvejais konfiskuojami nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės.
10. Pažymėtina ir tai, kad ANK 291 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą (kitus) teisės aktą (aktus). Kaip matyti šiuo atveju, apeliantas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn pažeidus Mėgėjų žvejybos taisyklių 9.1. ir 10.2. papunkčių reikalavimus. Šių taisyklių 10.2. papunktyje nustatyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Kokie žvejybos įrankiai ar būdai yra draudžiami, nurodyta Taisyklių 9.1. papunktyje, tarp kurių yra ir žvejyba naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi (nuo 2019 m. balandžio 1 d. galiojanti redakcija), statomi tinklai yra laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiais.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku įrodymų vertinimu, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje esantys įrodymai buvo įvertinti neteisingai ar buvo netinkamai pritaikytos teisės aktų normos.
12. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad A. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį patrauktas už tai, kad 2022 m. kovo 23 d., apie 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini tvenkinyje žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – trimis statomais tinklais. Pažymėtina, kad pirminiuose paaiškinimuose, surašytuose įvykio dieną 2022 m. kovo 23 d., A. P. pripažino ir nurodė iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kad 2022 m. kovo 23 d. jis apie 14.00 val. atvyko pas savo gerą draugą į sodybą, kurioje prie ežero buvo nežinia kam priklausanti valtis, su kuria jis nusprendė plaukti į ežerą statyti tinklų, tai darė vienas, pastatė tris tinklus, statant paskutinį, pastebėjo, kaip link jo valtimi atplaukia aplinkos apsaugos pareigūnai, visi jo pastatyti tinklai buvo pastatyti ežere, jokių žuvų su jais sugavęs nebuvo. Tačiau vėliau proceso metu jis šias savo paties nurodytas faktines aplinkybes pradėjo iš esmės keisti. 2022 m. gegužės 6 d. A. P. institucijai pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose nurodė, kad vykdamas pas savo gerą pažįstamą į sodybą, tą dieną planavo šalia šios sodybos esančiame tvenkinyje pažvejoti su mėgėjišku žūklės įrankiu – meškere, su savimi turėjo pasiėmęs maisto žuvims, kurį pasiėmęs į valtį apie 14.00–14.30 val. išplaukė į tvenkinį apžiūrėti būsimos žvejybos vietų ir pasišerti žuvis prieš žvejybą, beplaukiant pastebėjo keletą iš vandens kyšančių medinių kuolų, kurie jam pasirodė neįprasti, priplaukęs prie vieno iš jų pastebėjo, kad prie kuolo buvo pritvirtintas žvejybinis tinklas, pajudinus kuolą, tinkle pamatė žuvį, pagalvojo kad ją reikia išimti iš tinklo ir paleisti į vandenį, o jam pradėjus išiminėti ir paleidinėti žuvį, iš karto prie jo su valtimi priplaukė du aplinkos apsaugos inspektoriai. Paduodamas pirmosios instancijos teismui skundą dėl institucijos nutarimo, pareiškėjas laikėsi pastarosios versijos, o pirmosios instancijos teisme A. P. teismui papildomai paaiškino, kad pašėręs žuvis, jis plaukė ežero pakraščiu ir užplaukė ant tinklo, į kurį pasižiūrėjęs pastebėjo, kad tinkle yra žuvų, tad įdomumo dėlei pradėjo apžiūrinėti ir narplioti tinklą ir tokiu būdu viena žuvis „mistiniu būdu“ atsirado valtyje, norėjo ją paleisti, bet neišėjo, vėliau išgirdo kitos valties triukšmą, kurioje buvo aplinkos apsaugos pareigūnai, jiems priplaukus, jis tinklo valtyje neturėjo, turėjo tik vieną žuvį – lydeką. Vėlesniuose paaiškinimuose pareiškėjas jau pripažino, kad valtis yra jo. Apeliaciniame skunde A. P. iš esmės laikosi 2022 m. gegužės 6 d. jo paaiškinimuose pateiktos versijos, tačiau nurodo, kad jam pajudinus minėtą kuolą pamatė, jog tinkle buvo žuvis, toliau nurodo, kad ar ten buvo tik viena žuvis, ar daugiau, negali pasakyti, nes nesimatė.
13. Iš pirmiau aptartų įvairiose administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijose pateiktų pareiškėjo pozicijų matyti, kad pastarasis ginčijamo įvykio faktines aplinkybes įvardijo skirtingai, painiojosi ir jas vis keitė. Tokį procesinį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį aukštesnis teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą ganėtinai šiurkštų pažeidimą aplinkos apsaugai, o tuo pačiu – ir siekiant išvengti jam nepalankių finansinių teisinių pasekmių, kadangi institucijos nutarimu jam yra paskirta piniginė nuobauda – bauda, konfiskuotas jam priklausantis turtas (medinė valtis ir pastatomi tinklai), paskaičiuota ir valstybei atlygintina jo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padaryta turtinė žala (4 080,00 eurų).
14. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tokią apelianto A. P. pozicijos kaitą lėmė tai, kad vienas iš institucijos inspektorių, tai yra T. Z. pats savo ranka už A. P. surašė pirminį jo paaiškinimą, į kurio turinį, pasak apelianto, A. P. per daug nesigilino, buvo stresinėje būsenoje, labai susijaudinęs – jam yra diagnozuota onkologinė liga, todėl nelabai ir matė, kas tame paaiškinime buvo surašyta, pastebėjo, jog paskutinis sakinys buvo, jog jokių žuvų jis nesugavo, todėl pasitikėdamas pareigūno žodžiu, šį paaiškinimą pasirašė. Liudytojas T. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad sulaikytas A. P. įvykio aplinkybes pastoviai keitė, vėliau asmuo prisipažino, kad padarė nusižengimą ir, kad vieną tinklą paliko sodybos terasoje, tuomet jis (T. Z.) surašė A. P. paaiškinimus, po to juos A. P. perskaitė ir asmuo pasirašė. Liudytojas R. S. patvirtino, kas dėl galimo nusižengimo pažeidėjo paaiškinimus surašė jo kolega (T. Z.), R. S. taip pat patvirtino, kad duodamas paaiškinimus A. P. nieko nepasakojo apie tai, kad jis plaukė pasišerti žuvies. Iš byloje esančių apelianto 2022 m. kovo 23 d. paaiškinimų matyti, kad jie patvirtinti A. P. parašu, kuris byloje nėra nuginčytas, o netikėti institucijos pareigūnų – liudytojų T. Z. ir R. S. parodymais aukštesnis teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju aukštesnis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. apeliaciniame skunde nurodęs, kad po paaiškinimu pasirašė pasitikėdamas pareigūnu ir nesitikėdamas jokių jam nenaudingų teisinių pasekmių, tai yra pastebėjęs pareigūno surašytame paaiškiname paskutinį sakinį, jog jokių žuvų jis nesugavo, tačiau apeliaciniame skunde A. P. pateikia ir kitą šio pasirašymo priežasties versiją, tai yra, kad pareigūnams grasinant konfiskuoti automobilį, esant stresinėje būsenoje, jis tiesiog neįsigilino į jam pareigūnų pateiktus pasirašyti dokumentus.
15. Priešingai nei apeliantas, kurio pozicijos akivaizdus prieštaringumas matyti iš pirmiau aptartų jo paaiškinimų, tiek jau minėti liudytojai T. Z. ir R. S., tiek liudytojas J. L., kurie yra institucijos pareigūnai, apklausiami pirmosios instancijos teisme išsamiai ir nuosekliai nurodė visas įvykio detales. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai apibendrino šių liudytojų parodymus, kad vykdant reidą, jie išplaukė į (duomenys neskelbtini ežerą, kuriame pamačius iš vandens kyšančius kuolus bei pastatytus tris tinklus, nusprendė surengti pasalą, pasislėpė nuplaukus su valtimi už ežero vingio ir laukė apie valandą laiko, kol išgirdo, kad kažkas pliuškenasi, dviems pareigūnams valtimi plaukiant ir vienam bėgant ežero pakrante prie valtyje esančio asmens, matė šį iš valties į ežerą metant žuvis, priplaukus prie asmens, valtyje buvo likusi viena žuvis, asmuo aiškino, kad beplaukiant pamatė tinklą ir tiesiog priplaukė pasižiūrėti, nieko neminėjo apie žuvų šėrimą, taip pat iš pradžių prisistatė kito žmogaus vardu ir pavarde, iš pradžių nėjo supranti, ar jis pripažįsta žvejojimą tinklais, ar nepripažįsta, A. P. automobilyje matė didelę tuščią talpą, meškerių ar kitokių mėgėjiškos žvejybos įrankių prie jos nesimatė. Išanalizavęs liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esminių prieštaravimų ar neatitikimų nenustatė, kad šių teisme apklaustų pareigūnų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, jų nurodyti faktai pagal jų išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Su tokiu liudytojų parodymų vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.
16. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai R. S., T. Z. ir J. L. teisme taip pat parodė, kad grįžus visiems į krantą, A. P. sėdęs už savo automobilio vairo bandė pasišalinti, tačiau jį pavyko sulaikyti. Minėta aplinkybė nėra reikšminga administracinio nusižengimo kvalifikacijai, tačiau iš esmės neigiamai charakterizuoja apeliantą ir patvirtina pirmiau aukštesnio teismo konstatuotą apelianto siekį jau nuo pat pirmų jo sulaikymo momentų nesvarbu kokiu tai būdu išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojai R. S. ir T. Z. taip pat paaiškino, kadangi asmuo bandė pasišalinti, teko į pagalbą kviestis kolegas, todėl užtruko ir tinklų išėmimo organizavimas, jie buvo išimti ne iš karto. Šie nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojų parodymai paneigia apeliacinio skundo nuogastavimus, kad tinklai po A. P. sulaikymo iš vandens buvo išimti mažiausiai tris valandas dėl apelianto skunde keliamų įvairų versijų. Taip pat minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad lydekos, kurios buvo išimtos, buvo pažeistos tinklų ir nebuvo tinkamos, kad paleisti į ežerą. Liudytojas R. S. paaiškino, kad žuvys plėšrūnės turi atviras žiaunas ir tinklai papuola būtent už jų, todėl pagavus lydekas, jos gali atrodyti gyvybingos, tačiau valas pažeidžia žuvų žiaunas ir yra laiko klausimas kada lydeka nugaiš. Pažymėtina, kad Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 (galiojanti redakcija nuo 2020 m. rugsėjo 8 d.) 4 punkte nustatyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų neteisėtu sugavimu, sunaikinimu ar sužalojimu. To paties aprašo 7.1.2. ir 7.1.3. papunkčiuose nustatyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą, kai žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais ir, kai žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais įrankiais (tai yra kaip ir nagrinėjamu atveju). Todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad žuvys buvo gyvybingos ir institucijos pareigūnai jas privalėjo paleisti į vandenį.
17. Minėtų byloje užfiksuotų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų proceso dalyvių (liudytojų) parodymų kontekste aukštesnis teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad liudytojų R. S., T. Z. ir J. L. parodymai esminiai sutampa su rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga, o būtent: institucijos pareigūno T. Z. 2022 m. kovo 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės sutampa su jo kaip liudytojo duotais parodymais; vaizdo įrašas, kuriame pirmos instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad prie A. P. priplaukusiems pareigūnams pastarasis nemini apie jokį žuvies pašėrimą ir planuojamą žvejybą, apie kitus kuolus su tinklais; daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuo buvo paimta medinė valtis su 2 irklais, 3 tinklai iš valo ir iš tinklų ištrauktos lydekos, 17 vnt.; vandens transporto priemonės (tai yra valties, kurios valdytojas nurodytas A. P.) būklės aprašymo ir paėmimo protokolas; žalos aplinkai paskaičiavimas, iš kurio matyti, kad dėl neteisėtos A. P. žvejybos gamtai padaryta 4080 eurų žala; fotonuotraukose ir vaizdo medžiaga, kuriuose užfiksuotos įvykio detalės. Taip pat išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo užfiksuotos esminės tyrimo metu nustatytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, pažeidimo esmė, kt. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 15 val. 30 min., tačiau bylą institucijoje nagrinėjant žodinio proceso tvarka, institucijai atsižvelgus ir sutikus su A. P. atstovo advokato pastabomis, taip pat atsižvelgus į institucijos pareigūno T. Z. 2022 m. kovo 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime užfiksuotą laiką, kada buvo pastebėtas asmuo, šis laikas buvo patikslintas, institucijos nutarime nurodant administracinio nusižengimo padarymo laiką – 14.40 val. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog patikslintas nusižengimo padarymo laikas nekeitė A. P. gynybos taktikos, nes ginčo dėl to, jog minėtu laiku administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įvykio vietoje, nėra.
18. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog priimant skundžiamus nutarimą ir nutartį nebuvo išsamiai ir objektyviai ištirtos visos reikšmingos ANK bylos aplinkybės, nebuvo atsižvelgta ir nebuvo paneigtos jo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, vaizdo medžiagos analizė atlikta paviršutiniškai, neįsigilinant į esmines pažeidimo kvalifikavimui reikšmės turinčias aplinkybes, neapklaustas sodybos savininkas M. S., ANK pažeidimas inkriminuotas ir nutarimas priimtas remiantis byloje neegzistuojančių duomenų pagrindu, kad pareigūnų surašyti dokumentai ir jų atlikti veiksmai kelia apeliantui tam tikrų abejonių jų objektyvumu.
19. Aukštesnės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad įrodinėjimas nėra beribis procesas, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. P. ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
20. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad kiti skundo argumentainėra esminiai sprendžiant šią administracinio nusižengimo bylą ir niekaip nekeičia skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl A. P. padaryto administracinio nusižengimo, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
21. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsižvelgęs į skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, kad tiek tie skundo argumentai, dėl kurių skundžiamoje teismo nutartyje nepasisakė pirmosios instancijos teismas, tiek neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji palieka galioti, o apelianto A. P. skundas atmetamas.
1. Skundu A. P. prašo priteisti jo patirtas šioje byloje turėtas proceso išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. T. y., jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą.
23. Netenkinus apelianto A. P. skundo, jo turėtos proceso išlaidos jam nepriteistinos.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme 2023 m. birželio 15 d. buvo gautas advokato padėjėjo L. J. pranešimas, kad A. P. (duomenys neskelbtini mirė. Apelianto mirties faktą patvirtina prie šio pranešimo pridėta medicininio mirties liudijimo kopija, o taip pat Teismų informacinėje sistemoje LITEKO iš Gyventojų registro gauti duomenys.
25. ANK 565¹ straipsnio 9 punktas (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 redakcija) nustato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
26. Esant tokiai situacijai, įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. mirties faktą, administracinio nusižengimo teisena administracinėje byloje AM-AAD-ANR_N-2541-2022 (ROIK:22162416881) nutrauktina, o Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 9 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
A. P. jo turėtų proceso išlaidų nepriteisti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti, nutraukti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną mirus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.