Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

dalyvaujant ieškovei I. M., atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Syverynui Bacevič (Syveryn Bacevič), išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone, atstovei Ievai Balandienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. (buvusi M.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-32807-527/2025 pagal ieškovės I. M. (buvusi M.) ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei I. M. (buvusi M.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. M. patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečiam vaikui A. B. išlaikymą po 300,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išmokas iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas, nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

2. Atsakovas A. B. priešieškiniu teismo prašė tenkinti ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove ir dėl 300,00 Eur išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiam vaikui, nustatyti priešieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

3. 2025 m. gruodžio 2 d. šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, grąžinti šalims sumokėtą 75 procentų dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai Jonavoje 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtino ieškovės I. M. ir A. B. pasirašytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė I. M. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Nurodė, kad patvirtintos taikos sutarties 4.2.1 papunktyje numatyta, kad Tėvas su Vaiku bendrauja kas antrų mėnesio pirmadienį nuo 10 valandos iki 15 valandos Šeimos pagalbos centre Kėdainiuose. Vaiką į Kėdainių Šeimos pagalbos centrą atveža Motina ir/ar jos šeimos narys, o 4.2.4 papunktyje numatyta, kad Vaiko gimimo dieną (Rugsėjo 15 d.) Tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 valandos iki 15 valandos Kėdainių Šeimos pagalbos centre. Vaiką į Kėdainių Šeimos pagalbos centrą atveža Motina ir/ar jos šeimos narys.

8. Tvirtino, kad minėti taikos sutarties papunkčiai, kuriuose numatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, yra klaidingi, neatitinkantys jo tikrosios valios, jai nebuvo aiškios šių punktų taikymo pasekmės, vaiko bendravimo su tėvu tvarka nebuvo suderinta su paslaugų teikėju - Kėdainių pagalbos šeimai centru ir neatitinka geriausių vaiko interesų.

9. Atsakovas A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, jog apeliantė niekaip nepagrindė, kaip ir kokiu būdu taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidė vaiko interesus, kokios sąlygos jai nėra aiškios ir kokia apimtimi, nenurodė nutarties negaliojimo pagrindų, kuria buvo nutraukta byla. Pažymėjo, kad taikos sutartimi apeliantė patvirtino, kad ji sudaryta įvertinus abipusius interesus, apeliantė suprato jos turinį bei perskaitė.

11. Vertino, kad tokie apeliantės veiksmai liudija apie akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą, apeliantė tyčia ir sąmoningai siekė sukliudyti bendravimo tvarkos įsigaliojimui bei siekia ir toliau imtis veiksmų, kad atsakovo ir vaiko bendravimas būtų trikdomas ir priklausomas nuo apeliantės valios.

12. Teigė, jog apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, pati inicijavo taikos sutarties sudarymą parengiamajame teismo posėdyje, todėl manė, kad apeliantė siekia išimtinai išnaudoti deklaratyviais teiginiais atnaujinti procesą bei nepagrįstą bylinėjimąsi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, numatančiomis atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamečiu A. B. tvarką.

15. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

16. Dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai - bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas turi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės suvaržomos ir tokia sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises.

17. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino ginčo šalių 2025 m. gruodžio 2 d. pasirašytą taikos sutartį, kurios 4.2.1 papunkčiu šalys susitarė, kad „Tėvas su Vaiku bendrauja kas antrų mėnesio pirmadienį nuo 10 valandos iki 15 valandos Šeimos pagalbos centre Kėdainiuose. Vaiką į Kėdainių Šeimos pagalbos centrą atveža Motina ir/ar jos šeimos narys.“, o 4.2.4 papunkčiu – „Vaiko gimimo dieną (Rugsėjo 15 d.) Tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 valandos iki 15 valandos Kėdainių Šeimos pagalbos centre. Vaiką į Kėdainių Šeimos pagalbos centrą atveža Motina ir/ar jos šeimos narys“.

18. Apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad Kėdainių Šeimos pagalbos centras negalėtų vykdyti tokių taikos sutarties punktų, nes neturi tinkamų sąlygų. Paaiškino, jog rengiant patikslintame ieškinyje prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nebuvo iš anksto klausiama Kėdainių Šeimos pagalbos centro dėl galimybių atsakovui su nepilnamečiu vaiku susitikti pačiame centre. Taip pat nurodė, kad centras, susipažinęs su visa medžiaga, pareiškė nematantys dėl ko atsakovas su vaiku turėtų susitikinėti pas juos. Teigė, kad centrui nesudarius sąlygų susitikti vaikui ir atsakovui, būtų pažeisti vaiko interesai bendrauti su tėvu.

19. Atsakovas nurodė, jog iš esmės sutiko su apeliantės siūlytomis bendravimo su vaiku sąlygomis ir papildomai nesidomėjo dėl galimybių susitikimus organizuoti Kėdainių Šeimos pagalbos centre.

20. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad gavus iš pirmosios instancijos teismo atskirojo skundo kopiją, kreipėsi į Kėdainių Šeimos pagalbos centrą išsiaiškinti, ar būtų realios galimybės atsakovo ir vaiko susitikimus pagal ginčijamas taikos sutarties sąlygas organizuoti centre. Minėto centro atstovai paaiškino, jog per visą laikotarpį, kol vyko atvejo vadyba, apeliantė ir atsakovas nesikreipė dėl tokios galimybės. Kartu nurodė, esant teismo nutarčiai, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos įpareigotų sudaryti sąlygas tėvui ir vaikui susitikti, vykdytų, tačiau kėlė klausimą dėl centro dalyvavimo byloje, sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad ginčijamų taikos sutarties punktų atsiradimą lėmė apeliantės patikslintame ieškinyje nurodytos prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygos dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, kurių realus įvykdymas nebuvo išsiaiškintas, t. y. apeliantė, prieš rengdama bendravimo su vaiku tvarką, nepasidomėjo, ar atsakovui bus realiai galima susitikinėti su sūnumi Kėdainių Šeimos pagalbos centre.

22. Iš apeliantės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teisme, darytina pagrįsta išvada, jog prieš teikiant taikos sutartį teismui tvirtinti, nebuvo gautas pritarimas iš Kėdainių Šeimos pagalbos centro dėl galimybės centre atsakovui susitikinėti su sūnumi.

23. Kadangi skundžiama nutartimi buvo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, kurios ginčijamos sąlygos sukuria trečiajam asmeniui pareigą priimti atsakovą ir nepilnametį vaiką bendravimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokia nutartimi buvo pasisakyta ir dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens pareigų, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Nutarus panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinėje instancijoje patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, tai paliekant atlikti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.