Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 6 p., 24 str. 6 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu aštuoniolikai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., taikant bausmių apėmimo būdą, paskirta subendrinta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., taikant visišką bausmių sudėjimo būdą paskirta galutinė subendrinta aštuoniolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus penkerius metus ją atliekant kalėjime, vėliau - pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 3 p., 6 p. - laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., taikant bausmių apėmimo būdą, paskirta subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, paskirta galutinė subendrinta keturiolikos metų šešių mėnesių laisves atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, tačiau dėl jos nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: laikotarpyje nuo 2004 m. birželio vidurio iki 2004 m. liepos 27 d., nenustatytu laiku, Ukmergės m., Antakalnio g. 38, V. K. gyvenamajame name, tyčia, mažamečiui V. A. , gimusiam 1997 11 22, tris kartus kairės rankos pirštus trankė į kėdę, ne mažiau kaip penkis kartus vytine sudavė į sėdmenis, vieną kartą trenkė galvą į kambaryje buvusio fotelio atlošą, tris kartus ranka sudavė į veidą, du kartus trenkė galvą į durų staktą, vieną kartą ranka sudavė į pakaušį, vieną kartą kumščiu sudavė į petį, vieną kartą ranka sudavė į ranką, vieną kartą kumščiu sudavė į mentę, vieną kartą kumščiu sudavė į šlaunį, vieną kartą ranka sudavė į sėdmenis ir vieną kartą ranka sudavė į krūtinę.

Be to, P. A. nuteistas už tai, kad 2004 07 28, laikotarpyje nuo 15 val. iki 21.30 val., V. K. gyvenamajame name, esančiame Antakalnio g. 38, Ukmergės m, bendrininkaudamas su D. A. , pastarajai savo sūnui V. A. , gim. 1997 11 22, tyčia sudavus tris kartus kumščiu į nugarą, penkis kartus ranka sudavus į veidą, bei rankomis suėmus už kaklo ir purtant, jis (P. A. ), tyčia, keturis kartus ranka sudavė V. A. į veidą, du kartus trenkė galvą į durų staktą, vieną kartą ranka sudavė į kairiąją ranką, vieną kartą trenkė galvą į kambaryje buvusio fotelio atlošą, vieną kartą pagaliu sudavė į nugarą, du kartus pagaliu sudavė į sėdmenis, keturis kartus sudavė ranka į šoną, keturis kartus kumščiu sudavė į krūtinę. Viso bendrais veiksmais su D. A. sudavė 27 smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, kairiame rieše, dešinės mentės srityje, juosmenyje, blauzdose, muštines žaizdas kaktoje, pasmakrėje, pakaušyje, dešines akies viršutiniame voke su dešinės akies obuolio sužalojimu, dešiniųjų I-VIII šonkaulių lūžimus; taip pat, neleisdamas nukentėjusiajam naktį keletą valandų užmigti ir tuo, dėl anksčiau nurodytų veiksmų, jam sukėlė dideles fizines kančias, ko pasėkoje nuo visų sužalojimų nukentėjusiajam išsivystė trauminis šokas, ir V. A. mirė, t.y. tokiu būdu, itin žiauriai nužudė mažametį D. A. sūnų V. A. .

D. A. nuteista už tai, kad mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: laikotarpyje nuo 2004 m. birželio vidurio iki 2004 m. liepos 27 d., nenustatytu laiku, Ukmergės m., Antakalnio g. 38, V. K. gyvenamajame name, tyčia savo sūnui mažamečiui V. A. , gimusiam 1997 11 22, keletą kartų sudavė ranka į veidą, galvą, pakaušį, nugarą bei keletą kartų sudavė laidu į įvairias kūno vietas.

Be to, D. A. nuteista už tai, kad itin žiauriai nužudė savo mažametį vaiką, o būtent: 2004 07 28, nuo 15 val. iki 21.30 val. Ukmergės m., Antakalnio g. 38, V. K. gyvenamajame name. bendrininkaudama kartu su P. A. , šiam tyčia mažamečiui D. A. sūnui V. A. , gimusiam 1997 11 22, keturis kartus ranka sudavus į veidą, du kartus trenkus galvą į durų staktą, vieną kartą ranka sudavus į kairiąją ranką, vieną kartą trenkus galvą į kambaryje buvusio fotelio atlošą, vieną kartą pagaliu sudavus į nugarą, du kartus pagaliu sudavus į sėdmenis, keturis kartus sudavus ranka į šoną, keturis kartus kumščiu sudavus į krūtinę, ji (D. A. ) savo sūnui mažamečiui V. A. sudavė tris kartus kumščiu į nugarą, penkis kartus ranka sudavė į veidą, bei rankomis suėmusi už kaklo jį purtė. Viso bendrais veiksmais su P. A. sudavė 27 smūgius, tuo padarydama nukentėjusiajam V. A. kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, kairiame rieše, dešinės mentės srityje, juosmenyje, blauzdose, muštines žaizdas kaktoje, pasmakrėje, pakaušyje, dešinės akies viršutiniame voke su dešinės akies obuolio sužalojimu, dešiniųjų I-VIII šonkaulių lūžimus; taip pat, P. A. neleidžiant naktį nukentėjusiajam keletą valandų užmigti ir tuo, dėl anksčiau nurodytų veiksmų, jam sukėlė dideles fizines kančias, ko pasėkoje nuo visų sužalojimų nukentėjusiajam išsivystė trauminis šokas ir V. A. mirė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo dar kartą nagrinėti bylą, nes byla nebuvo detaliai ir nuosekliai ištirta. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje yra kaltinamas žmogžudyste, tačiau jis neturėjo net minčių apie nužudymą, niekada gyvenime nieko nenužudė, o tuo labiau mažamečio. Nuteistasis nurodo, kad prokuroro kaltinimai nėra visiškai pagrįsti, nes per pirminę apklausą jo bendrininkė vertė didesnę kaltės dalį jam, atseit jai taip liepė tyrėjai (vėliau pati tai jam pasakė), tačiau apeliantas tuo netiki. Pasak jo, ji pati norėjo išsisukti nuo didesnės bausmės. Todėl prokuroro kaltinamajame akte remtasi daugiau bendrininkės parodymais, yra daug netikslumų. Apeliantas pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 2 d., tačiau neprisipažįsta, kad nusikalto pagal LR BK 129 str. 2 d., nes nėra to daręs, todėl paskirta bausmė yra neteisinga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo skundą tenkinti iš dalies ir nuosprendį pakeisti dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė motyvuotą išvadą, jog P. A. , bendrininkaudamas kartu su D. A. , tyčia kankindamas nužudė D. A. mažametį vaiką. P. A. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nuteistasis neneigė, jog kartu su D. A. mušė jos vaiką V. A. , sudavė jam smūgius į petį, mentę, sėdmenis, kairiąją ranką, galvą, šoną, taip pat jį stumdė, dėl ko vaikas atsitrenkė į fotelio atlošą. Tokiu būdu atlikdamas minėtus tyčinius veiksmus, nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog savo veika kėsinasi į mažamečio nuteistosios sūnaus gyvybę, numatė jog gali atimti jam gyvybę ir, nors gyvybės atimti tiesiogiai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti pasireiškė abejingumu galimam vaiko gyvybės atėmimui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 6 punktu, esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išanalizuotos specialisto išvados Nr. M 115/04 (14) matyti, jog V. A. mirė nuo dauginių kūno sužalojimų, pasireiškusių dauginėmis kraujosruvomis kūne, keturiomis muštinėmis žaizdomis galvoje, dešinės akies obuolio sužalojimu ir dešiniųjų I-VIII šonkaulių lūžimais, kas komplikavosi trauminiu šoku. V. A. sužalojimai padaryti mažiausiai dvylikos trauminių poveikių rezultate, o šie sužalojimai nėra būdingi jam pačiam griūvant ant lygaus paviršiaus. Specialisto išvadoje nurodyta, jog vertinti atskirų sužalojimų sunkumo mąsto negalima, nes V. A. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 8 punkte nurodyta, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir jis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal LR BK 129 str. atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.

Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą subendrinant aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2005 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, su šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (jos vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui), paskirta 2004 m. rugsėjo 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Vadovaujantis LR BPK 20 str., teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, subendrindamas paskirtą bausmę su 2004 m. rugsėjo 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, neatsižvelgė į tai, jog šiuo nuosprendžiu P. A. ir D. A. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti dėl veikos, padarytos 2004 m. balandžio mėn. pabaigoje - gegužės mėn. pradžioje, kai tuo tarpu nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, nuteistieji buvo kaltinami dėl nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2004 m. birželio vidurio iki 2004 m. liepos 27 d. ir dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2004 m. liepos 28 d., t. y. visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje, todėl vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. teismas galutinę subendrintą bausmę privalo skirti pagal LR BK 63 str. nustatytas taisykles. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tai sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas turėjo neigiamos įtakos paskiriant subendrintą bausmę tiek nuteistajam P. A. , tiek ir D. A. . Atsižvelgiant į netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, keistina 2005 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, P. A. teismas paskyrė galutinę subendrintą aštuoniolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmus penkerius metus ją atliekant kalėjime, vėliau – pataisos namuose. Taip pat keistina 2005 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, D. A. teismas paskyrė galutinę subendrintą keturiolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Subendrinant bausmes atsižvelgiama į tai, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. A. ir D. A. galutinės subendrintos bausmės paskirtos vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 2 dalimis.

P. A. pagal LR BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 1 p., 6 p., 24 str. 6 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniolikai metų ir bausmę, paskirtą 2004 m. rugsėjo 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., subendrinti apėmimo būdu ir P. A. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniolikai metų, pirmus penkerius metus ją atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose.

D. A. pagal LR BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 1 p., 3 p., 6 p. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų ir bausmę, paskirtą 2004 m. rugsėjo 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 p. subendrinti apėmimo būdu ir D. A. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.