Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-267-397/2012

Teisėja Lina Aantanaitienė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00478-2010-4

NUTARTIS

2012 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam P. K., jo gynėjui advokatui Gvidui Byčiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas: pagal BK 284 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. 9 mėn. (vienerių metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinė bausmė paskirta 1 m. 9 mėn. (vieneri metai devyni mėnesiai) laisvės atėmimo. Taikytas BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 85 str. – 60 valandų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį ir BK 87 str. – elgesio apribojimą 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir uždraudžiant vairuoti motorinę transporto priemonę.

Priteista iš P. K., penki tūkstančiai litų (5000,00 Lt) neturtinės žalos ir penki šimtai litų (500,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. S., ir penkiandešimt du litai (52,00 Lt) Valstybinei ligonių kasai.

Pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas P. K. turtui - motoroleriui Aprilia SR 50, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad pažeidė viešąją tvarką bei tyčia iš chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val.30 min., būdamas nepilnamečiu, gim. 1993-03-01, Draugystės gatvėje, prie namo Nr. 20, Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, važiuodamas teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu motoroleriu viduriu kelio priešais dviračiu „Sprint“ važiuojančią nepilnametę L. S., gim. 1996-04-24, važiuojančią dešine kelio puse, prasilenkiant su ja įžeidinėjo ją žodžiais “kur važiuoji pienoveži“, tada apsisukęs su motoroleriu pasivijo L. S., jai iš dešinės pusės - iš kelkraščio pusės, ir tyčia ją kliudė, dėl ko ji nukrito ant asfalto ir patyrė sužalojimus, tai yra odos nubrozdinimą kairiame peties sąnaryje, dešinės rankos I-o piršto muštinę žaizdą, kairio čiurnos sąnario sumušimą, dėl šių sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dar kartą apsisukęs su motoroleriu tyčia pervažiavo jai priklausančio dviračio, gulinčio ant asfalto, galinį ratą, juokdamasis tyčiojosi iš nukritusios ant kelio ir sužalotos nepilnametės, dėl ko po patirto streso diagnozuotas potrauminis stresinis sutrikimas, sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu sugadindamas 500 Lt vertės dviratį bei padarydamas L. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai P. K. pripažino kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas P. K. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Teismas visiškai pagrįstai nukentėjusiosios nepilnametės L. S. pardymus laikė patikimais ir jais rėmėsi, primdamas nuosprendį. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, teismas pagrįstai atsižvelgė į jos amžių, į patirtą stresą bei kiekvienos apklausos specifiką, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad visiškai normalu, jog skirtingose apklausose kai kurios įvykio detalės buvo pamirštos ar pateiktos kiek kitaip. Tačiau neginčijamai yra nustayta, kad nuo pat bylos tyrimo pradžios nukentėjusioji kategoriškai ir nuoskeliai teigė, kad būtent P. K., važiuodamas motoroleriu, iš galo trenkėsi į ją, važiuojančią dviračiu, dėl ko ji nugriuvo, o jis, pavažiavęs į priekį, dar grįžo ir pervažiavo gulintį jos dviratį. Įvertinant tai, kad įvykis vyko su transporto priemonėmis, greitai ir pakankamai trumpą laiko tarpą, visiškai natūralu, kad tokiais atvejais gerai įsimenama tik esminės įvykio aplinkybės, o tam tikros detalės gali „atsigaminti“ po kurio laiko, užduodant klausimus apie įvykį. Nukentėjusiosios parodymais teismui buvo pagrindo tikėti ir vadovautis taip pat ir dėl to, jog jie patvirtini rašytine bylos medžiaga, duomenų, kad ji turėjo pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, sąmoningai duodama parodymus prieš jį, nėra. Teismas rėmėsi ir teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvadomis, kur nurodyta, kad nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas polinkis į įtaigumą, padidintas polinkis fantazuoti ir kt.), dėl kurių nukentėjusioji negalėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir galėjo (bei gali) duoti apie tai parodymus, jos duodami parodymai yra nuoseklūs, tikslūs, išsamūs, gausūs detalėmis, negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą tiriamosios norą atkeršyti kaltinamajam.

Nukentėjusiosios parodymų tikrumą patvirtina ir tai, kad apie nuteistąjį, tai yra asmenį, kuris jos atžvilgiu atliko chuliganiškus veiksmus, ji iškarto po įvykio nurodė ir savo draugei R. L., dėdei A. A., ką patvirtino šie asmenys apklausti liudytojais teisme, o be to ir specialisto J. Š. parodymai, kuris patvirtino, jog nukentėjusiajai priklausantčio dviračio sugadinimai padaryti jį pervažiavus kita transporto priemone, galimai motoroleriu. Specialistas taip pat patvirtino, kad tokiam tyrimui ir išvados pateikimui pakako ir dokumentinės medžiagos (fotonuotraukų), šiuo atveju tiesioginė objektų apžiūra nebuvo reikalinga.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymuose yra nemažai prieštaravimų: pradžioje jis, neigdamas savo kaltę, tvirtino, kad įvykio dieną apskritai su motoroleriu niekur nevažiavo, tačiau šiuos jo parodymus paneigė liudytojas B.M. R., kuris patvirtino, kad P. K. buvo atvykęs paimti pastipusio viščiuko, tik nematė, ar jis atvažiavo, ar atėjo, M. V. patvirtino, kad kaltinamasis po tėvo skambučio važiavo motoroleriu pas kaimyną paimti viščiuko. Taip pat kaltinamasis, neigdamas savo kaltę, iškėlė versiją, jog apklausiant liudytoją M. V., jis buvo už kabineto durų ir girdėjo, kaip šio atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, jį gąsdinant, dėl ko M. V. pasakė, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo išvažiavęs su motoroleriu, tačiau ši kaltinamojo versija nepasitvirtino. Liudytojas R. G. parodė, kad vykdė liudytojo M. V. apklausą, matė, kad policijoje yra atvykęs ir P. K., tačiau jis M. V. apklausos girdėti negalėjo, nes liudytojo apklausa vyko kitame pastato aukšte nei buvo kaltinamasis, liudytojui joks spaudimas nebuvo daromas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. S., kuris yra pareigūnas, tačiau šioje byloje procesinių veiksmų neatliko. Teismui nebuvo pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais, nes jokių asmeninių santykių, kas galėtų įtakoti jų parodymų šališkumą, su kaltinamuoju buvimas byloje nenustaytas.Be to, pažymėtina, kad ir pats M. V., duodamas parodymus teisme, net neužsiminė, kad apklausos policijoje metu jam kas nors būtų daręs spaudimą, jam tik buvo pasiūtyta sakyti tiesą. Liudytojas M. V. byloje davė prieštaringus parodymus, tačiau pagrįstai buvo vadovautasi teisme jo duotais parodymais, nes jie atitiko kitus byloje surinktus kitus įrodymus, o ikiteisminio tyrimo metu savo parodymų apie tai, kad P. K. tą dieną niekur nevažiavo, liudytojas paaiškinti negalėjo.

Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad P. K., suprasdamas, kad įvykio niekas be jo ir nukentėjusiosios nematė, visais būdais stengiasi išvengti atsakomybės.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas ir dėl padarytų BPK pažeidimų. Pagal BPK 186 str. 5 d., jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje ne privalo, o turi teisę dalyvauti jo atstovas. Liudytoja R. G., kurios parodymais, kaip jau buvo minėta, netikėti, kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, parodė, jog kaltinamasis P. K. 2010-08-24 nebuvo kviestas apklausai, tačiau pasiūlius duoti parodymus, kaltinamasis sutiko būti apklaustas be tėvų, joks poveikis parodymams išgauti nebuvo naudojamas. Tačiau pirmosios intancijos teismas, vadovaudamasis BPK numatytomis normomis dėl nepilnamečių asmenų apklausos ir jų parodymų vertinimo, nesirėmė šiais P. K. parodymais, kadangi jie nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nusikalstamos veikos apylinkės teismo kvalifikuotos teisingai, apelianto padarytos veikos atitinka visus nusikalstamų veikų sudėties požymius. Apelianto teiginiai, kad teismo padarytos išvados apie nuteistojo tyčios turinį, nukentėjusios sveikatos sutrikdymo mastą, apie veikos padarymą viešoje vietoje ir padarytą viešosios tvarkos sutrikdymą, neteisingos – abejotinos, taip pat atmestini. Pirmos instancijos teismas, ištyrus nustatytuosius įrodymus, visiškai pagrįstai nustatė, kad P. K. veikė tyčia, tai yra siekdamas pažeminti, įžeisti ir tokiu būdu pademonstruoti nepagarbą nukentėjusiajai, o tuo pačiu ir aplinkiniams, be jokios aiškios dingsties užgauliojo nukentėjusiąją žodžiais, po to iškarto panaudojo prieš ją ir smurtinius veiksmus, pasireiškusius dviračio, kuriuo važiavo nukentėjusioji, kliudymu, bei dar po to sekusiu to paties dviračio pervažiavimu ir nukentėjusiosios užgauliojimu. Tokia veiksmų seka ir tęstinumas rodo, kad P. K. siekė pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiają, tai darė įžūliais veiksmais ir viešai, tokiais jo veiksmais buvo akivaizdžiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

Kaip matyti iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto, nukentėjusiajai L. S. buvo konstatuotas potrauminisstreso sutrikimas ir šis laikinas psichikos sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Dėl patirto streso nukentėjuasiajai buvo sutrikdyta sveikata ilgiau kaip 10 dienų ir remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokios ekspertų pateiktos išvados yra išsamios, pagrįstos medicininiais dokumentais ir atliktu nukentėjusios medicininiu tyrimu, todėl pirmos instancijos teismas jomis pagrįstai ir rėmėsi.

Skiriant bausmę nuteistajam, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistas anksčiau nusikaltęs nebuvo, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, dėl ko visiškai pagrįstai jo atžvilgiu taikė BK XI skyriaus nuostatas. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis, nes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskitra viena iš švelnesnių, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, bausmių, o pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą paskirtoji laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė už įstatymo sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį, be to nuteistojo atžvilgiu pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, numatant galimybę bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.