Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014-10-11 apie 22.15 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme adresu Kalvarijų g. 178B, Vilniuje, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, A. Š. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei jį pastūmė, po to kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir kumščiais sudavė ne mažiau 27 smūgių į galvos sritį, sukeldami nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, nosies kairėje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimais su aplinkinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke ir kairėje smilkininėje srityje, poodine kraujosruva kairės akies kaušelyje ir kairėje užausinėje srityje, odos nubrozdinimais kaklo priekiniame paviršiuje, poodinėmis kraujosruvomis abipus pečių srityje, abipus žastuose, odos nubrozdinimu su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje ir odos nubrozdinimais kairėje alkūnėje, poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimais abiejose plaštakose, poodines kraujosruvas nugaroje, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą atvažiavo girti iš Žirmūnų draugo automobiliu, kurį vairavo jis, pastatė jį viduryje kelio, atvažiavę ilgai stovėjo. Draugas susipyko su mergina, pradėjo „biesintis“. Atvažiavo nukentėjusysis, pradėjo pypsėti, reikalavo jų patraukti automobilį, pradėjo šaukti ant draugo, o šis ant nukentėjusiojo, ir taip kilo konfliktas. Draugas priėjo prie nukentėjusiojo ir abu pradėjo rėkauti, susikibo, griuvo ir voliojosi po balkonu. Su jais buvo G., kuriai jis (kaltinamasis) liepė greičiau vesti iš čia draugą, kol neatvažiavo policija, bet G. nieko nedarė. Jis norėjo nuvesti draugą į šalį ir tuo metu gal netyčia sudavė. Nukentėjusiojo nemušė, o juos skyrė. Nukentėjusysis buvo su moterimi. Jis (kaltinamasis žadėjo duoti jiems savo telefono numerį, jeigu kas blogai, kad skambintų. Yra jaunas ir nenorėjo jokių nemalonumų. Gal netyčia sudavė, bet norėjo tik nuvesti draugą, kol nepaėmė policija. Jeigu muštų, ant krumplių liktų sužalojimai. Draugas išvažiavo į Vokietiją, kadangi nesutarė su tėvais. Jis prašė nesakyti, kad dalyvavo muštynėse, todėl jis (kaltinamasis) tylėjo policijoje. Draugas grįš ir pats išsiaiškins savo reikalus. Pripažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Paaiškino, kad buvo girti, durni, todėl taip ir pastatė automobilį, o kai vyksta konfliktas, keikiasi visi, tą darė ir nukentėjusiojo žmona. Nurodė, kad jo draugas ir nukentėjusysis mušėsi, smūgiai buvo. G. stovėjo prie namo, prie laiptinės gal už 50 metrų. Ji sakė, kad nelabai matė, kas vyko. Kai jis išskyrė juos, G. G. vedė link laiptinės. Nukentėjusiojo žmona rėkavo, keikėsi. Neatsimena, ar pametė telefoną. Iš įvykio vietos jis su draugu išėjo kartu ir nakvojo pas jį (kaltinamąjį), G. išėjo namo. Konfliktą pradėjo G. G. ir nukentėjusysis. Jis gal buvo apsvaigęs. 27 smūgių nesudavė. Gal galėjo suduoti tik griūdamas, netyčia. G. G. su nukentėjusiuoju mušėsi tarp krūmų. Su nukentėjusiojo žmona nekonfliktavo, su ja nebendravo. Ji juos gal apkeikė. Nėra kaltas, nes jo draugas G. G. susimušė su nukentėjusiuoju. Nurodė, jog pati nukentėjusiojo žmona jį (kaltinamąjį) daužė, kai jis traukė G. G.. Po muštynių priėjo prie nukentėjusiojo žmonos ir paprašė, kad ji paskambintų į jo telefoną. Jeigu jaustųsi kaltas, neprašytų. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir jo žmonos, žiauriai nemušė, neleistų sąžinė. G. nelabai pažinojo G., nebuvo jo draugė, tai buvo vienadienis įvykis. Gailisi dėl to, kad kilo konfliktas. Su civilinio ieškinio dydžiu nesutiko, nurodė privalantis kažkiek atlyginti, bet ne tokią sumą, ne jis pradėjo konfliktą.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad tą dieną vakare su žmona grįžo iš parduotuvės. Įvažiavime į kiemą stovėjo automobilis, kuriame girtavo 3 asmenys. Jie patraukė automobilį, leido pravažiuoti. Kieme nebuvo vietos, todėl norėjo išvažiuoti atgal, automobilį palikti kitoje vietoje. Pasignalizavo, jie pasitraukė. Automobilį pastatė šalia. Žmona išlipo, o jis iš automobilio ėmė produktus. Pamatė, kad prie žmonos eina kaltinamojo draugas G. G., paskui jį ėjo ir kaltinamasis. Jie keikėsi necenzūriniais žodžiais. Gindamas žmoną, atsistojo per vidurį. Jie abu puolė ant jo (nukentėjusiojo). Kaltinamasis nieko nenorėjo nuversti, atitraukti. Jie jį mušė 2-3 minutes. Žmona daužė juos rankinuku. Jį mušė tarp automobilių, krūmas ten yra gal už trijų metrų nuo gatvės. Jį pargriovė, vartėsi gal du metrus. Jis buvo sukniubęs ant alkūnių, judėjo, gynėsi. Vėliau kaltinamasis išsigando ir pasitraukė, o G. G. mušė toliau. Kaltinamasis diskutavo su jo (nukentėjusiojo) žmona, jis nėjo pas draugę, neprašė tramdyti G. G.. Kai baigėsi muštynės, kaltinamasis ieškojo telefono. G. G. nuėjo prie savo draugės. Kaltinamasis savo telefono numerio nesiūlė. Prašė G. G., kad paskambintų į jo telefoną, bet paskambino žmona ir tada rado telefoną. Ant kaltinamojo rankų sužalojimų nebuvo, nes jį rado po trijų mėnesių. Paaiškino, kad žodinį konfliktą pradėjo G. G., o jį mušė kartu su kaltinamuoju. Jis necenzūrinių žodžių nevartojo, juos vartojo kaltinamasis su draugu. Jis galėjo juos pavadinti „pacukais“. Ant žmonos rėkė ir jai grasino G. G.. Konfliktas kilo, kai paprašė neužstatyti įvažiavimo. G. G. ėjo keikdamasis. Kaltinamasis taip pat jam sudavė smūgius, šaukė abu. Kaip suprato, kaimynai išgirdo triukšmą ir išėjo į balkoną. Kai atvažiavo policija, vaikinai dingo. Kaltinamajam už tokį elgesį galėtų atleisti, tačiau jo draugui niekaip. Turtinė žala jam nepadaryta, prašo priteisti 1500 eurų moralinės žalos. Paaiškino, kad tame name gyvena 8 metus, nieko panašaus niekada nebuvo. Atsirado kažkokie ir kelia betvarkę. Tris savaites gydėsi sužalojimus, į psichologą nesikreipė. Dirba su žmonėmis, išvaizda buvo ne kokia, visi klausinėjo, kur įlindo, dėl šio įvykio prarado gerai apmokamą darbą.

Liudytoja L. Š. parodė, kad nukentėjusysis A. Š. yra jos sutuoktinis. Vakare jie grįžo iš parduotuvės, įvažiavimas į kiemą buvo užtvertas. Automobilyje linksminosi trys asmenys. Į juos nekreipė dėmesio. Vyras pamirksėjo automobilio šviesomis, jie pasitraukė, bet vėl grįžo į tą pačią vietą, tęsė linksmybes. Nerado, kur pastatyti automobilio, teko važiuoti atgal. Vaikinai nepatenkinti vėl pasitraukė. Jie pravažiavo, pastatė automobilį ir išlipo. Vaikinams kažką pasakė, kad geria, trukdo pravažiuoti. Kažkuris sakė nevadovauti. Šviesesnis vaikinas ėjo link jų, agresyviai nusiteikęs. Vyras pabandė įsiterpti. Staiga pamatė, kad vaikinai muša vyrą. Ji tempė juos, mušė rankine. Kaltinamasis atsitraukė nuo vyro, ji bijojo, kad jai trenks. Išgirdo šaukiant kaimynus, jie per balkoną ant šaligatvio metė butelį, vaikinai sureagavo, paleido vyrą, gal pavargo mušti. Jie diskutavo su kaimynais. Su vaikinais dar buvo mergina, bet pabėgo. Kaltinamasis ieškojo telefono. Norėjo savo telefonu nufotografuoti automobilio valstybinį numerį, bet nepavyko. Kaltinamasis sakė, kad kviesti policijos gal nereikia, atsiprašė. Ji paskambino į jo telefoną, kurį jis pametė muštynių metu. Policija atvažiavo per vėlai. Vaikinų jau nebuvo. G. G. akys buvo lyg stiklinės. Kai jis ėjo link jų, kaltinamasis lyg bandė gesinti konfliktą, bet vyrą mušė abu. Pirmas agresyviai nusiteikęs ėjo šviesesnis vaikinas. Po incidento kaltinamasis atsiprašinėjo. Vyrą puolė pirmiau kaltinamasis, nuvertė ant žemės. Jo draugas iš paskos ir abu trankė iš abiejų pusių. Kaltinamasis mušė stipriau. Į jos rėkimą nereagavo, todėl ji pradėjo daužyti juos rankinuku.

Liudytoja K. S. parodė, kad datos neprisimena, po 23 val. būdama bute, išgirdo triukšmą. Išėjusi į balkoną pamatė, kad girti vaikinai muša žmogų. Tas žmogus gulėjo ant žemės. Kiti kaimynai per balkoną metė butelį, niekam nepataikė. Vaikinai, sureagavę, nustojo mušti. Ji sakė, kad kvies policiją. Kaltinamojo draugas ją apkeikė. Jis buvo labai girtas. Kaip prasidėjo muštynės, ji nematė. Atrodo, matė, kaip kaltinamojo draugas, agresyviai nusiteikęs, ėjo link moters. Po to nuvertė nukentėjusįjį ir abu pradėjo jį mušti prie krūmų, po jos balkonu. Prieš tai vyras ar moteris padarė vaikinams pastabą dėl automobilio statymo. Tuo metu ji gulėjo lovoje. Išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti. Po muštynių automobilis dingo labai greitai. Ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad kažkuris vaikinas kvietė G.. Šiuo metu tiksliai visko nebeprisimena, buvo taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja K. S. parodė, kad 2014-10-11 apie 23.00 val., ji, būdama namuose, per atidarytą balkono langą išgirdo triukšmą lauke. Priėjusi prie lango ji pamatė viduryje kelio, šalia namo stovintį raudonos spalvos automobilį, galimai „Opel“ markės, kuris atrodė labai senas. Prie automobilio buvo du girti jaunuoliai ir kažką kalbėjosi. Tuo metu atvažiavo name gyvenantis iš matymo pažįstamas gyventojas ir paklausė jaunuolių, ką jie čia daro, ir pasakė patraukti savo automobilį. Tai išgirdęs vienas iš jaunuolių priėjo prie namo gyventojo ir sudavė smūgį ir pradėjo mušti, po akimirkos prisijungė ir kitas vaikinas. Jaunuoliams pastabą davęs vyriškis buvo su žmona, kuri pradėjo šaukti. Ji taip pat pradėjo šaukti, o minėti vaikinai pradėjo šaukti ant jos. Ji pasakė, kad iškvies policiją ir vaikinai atsisėdo į savo mašiną ir nuvažiavo link namo Kalvarijų g. 200, Vilniuje. Vaikinų ji neatpažintų, kadangi viską stebėjo iš 4 aukšto. Vienas iš vaikinų ieškojo merginos, kuri vardu G., abiems vaikinams apie 20 metų (b.l. 17).

Liudytoja G. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, anksčiau buvo draugai, dabar nebendrauja. Tą vakarą atėjo prie namo, išgirdo triukšmą ir išėjo. Prieš tai kartu buvo daug kur, sėdėjo kieme, buvo prie upės. Vakare susirašė su E. ir susitarė susitikti, bet atėjusi išgirdo triukšmą ir išėjo. G. beveik nepažinojo. Buvo maždaug 30 metrų atstumu. Ar balsai buvo pažįstami, nežino. Prie jos niekas nepriėjo. Nežino, ar G. tas vaikinas, kuris buvo kartu. Automobilio BMW neprisimena, nematė, buvo tamsu, buvo išgėrusi, vyko seniai. Patikslino, kad E. G., G. G. ir ji sėdėjo automobilyje. Atvažiavo automobilis, kurio markės nežino, ir sustojo, kadangi buvo užstatytas įvažiavimas į kiemą. G. išlipo iš automobilio ir susimušė su nukentėjusiuoju. Ji pasitraukė toliau. Kažkas prie jos buvo pribėgęs. Nematė, kad E. muštų nukentėjusįjį. Jis ramino draugą, skyrė rankomis. Gerai nematė, bet girdėjo, kad liepė pasitraukti. Tuo metu ji nuėjo toliau link namų gal už 20 metrų. Tuo metu buvo nepilnametė, neblaivi, viešoje vietoje. Neprisimena, ar konfliktas didėjo. Buvo nugriuvę G. su nukentėjusiuoju. Ką darė E., neprisimena. Buvo triukšmas, ji nematė, ar kas buvo priėjęs prie jų. Kad kažkas kažką mestų, taip pat neprisimena.

2014-10-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra šalia Kalvarijų g. 178B, Vilniuje esanti teritorija (b.l. 6) .

Asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. Š. iš jam pateiktų 5 asmenų fotonuotraukų atpažino 4 numeriu pažymėtą asmenį (E. G.) (b.l. 11-12) .

2014-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3475/14(01) nurodyta, kad A. Š. padaryta odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, nosies kairėje ir kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke ir kairėje smilkininėje srityje, poodine kraujosruva kairės akies kaušelyje ir kairėje užausinėje srityje, odos nubrozdinimai kaklo priekiniame paviršiuje, poodinėmis kraujosruvomis abipus pečių srityje, abipus žastuose, odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje ir odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, poodines kraujosruvas nugaroje. Tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 25-26).

BK 284 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūlus elgesys, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

Kaltinamasis pripažino, kad dalyvavo konflikte su nukentėjusiuoju, nurodė, kad jo draugas A. Š. puolė, kaltinamasis bandė juos išskirti ir galėjo, skirdamas juos, netyčia suduoti nukentėjusiajam. Tačiau tokią kaltinamojo pateiktą versiją teismas laiko gynybine, kaip siekimą išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Tiek teisme apklaustas nukentėjusysis, tiek įvykio metu šalia buvusi jo žmona patvirtino, jog kilus konfliktui dėl netinkamai pastatyto automobilio, kuris trukdė pravažiuoti, nors konfliktą pradėjo kaltinamojo draugas, visgi nukentėjusįjį puolė ir mušė abu vaikinai, t.y. ir kaltinamasis E. G., ir jo draugas, dėl ko L. Š. pradėjo juos abu trankyti savo rankine, kad vaikinai nutrauktų savo veiksmus. Pro balkono langą įvykį mačiusi liudytoja K. S. taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį mušė abu vaikinai, nors kaltinamasis prie šių veiksmų prisijungė kiek vėliau. Liudytoja apklaustos G. P. parodymai nebuvo nuoseklūs, be to, ji nurodė, kad gerai nematė ir neprisimena, ką įvykio metu darė E. G., kadangi buvo tamsu, o ji greitai pasišalino, nes buvo nepilnametė ir išgėrusi viešoje vietoje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis E. G. kaltinime nurodytu laiku, daugiabučio namo kieme, kas yra neabejotinai laikoma viešąja vieta, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurį kaltinamasis įvardijo kaip savo draugą, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju A. Š., vartojo pastarojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, ką patvirtino ir apklaustas teisme, taip pat, kartu su draugu pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės, mušė jį. Nors kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. dėl paties konflikto kilimo, necenzūrinių žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu vartojimo, tačiau neigia sudavęs kaltinime nurodytą smūgių skaičių, teismas pažymi, jog ši aplinkybė, t.y. kiek tiksliai smūgių nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nepriklausomai nuo suduotų smūgių skaičiaus, akivaizdu, jog kaltinamojo E. G. veiksmai viešoje vietoje buvo įžūlūs – jis konfliktavo su nukentėjusiuoju bei mušė jį matant pašaliniams asmenims, kurie neabejotinai pasijuto šokiruoti, buvo sutrukdytas jų poilsis – visa tai vyko po 22 val., liudytoja K. S. nurodė jau gulėjusi lovoje; be to, išgirdę konfliktą išėjo į butų balkonus, bandė raminti konflikto dalyvius, t.y. liudytoja K. S. nurodė kviesianti policiją, o kiti asmenys išmetė butelį per balkoną, kad atkreiptų nukentėjusįjį mušančių vaikinų dėmesį. Taigi matyti, jog dėl tokių kaltinamojo E. G. bei jo draugo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis E. G. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas, tačiau 2013-08-08 ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis (b.l. 65-66), administracine tvarka baustas (b.l. 67). Kaltinamasis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2004-07-02 iki 2004-07-10, diagnozė: miršus elgesio ir emocijų sutrikimas (b.l. 71), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 72), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 73). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-04-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti E. G. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b.l. 75). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis E. G. teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, dirbantis, nors kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau matyti, kad savo elgesį vertina kritiškai, iš karto po veikos padarymo atsiprašinėjo nukentėjusiojo bei jo žmonos, todėl teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. G. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 48 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš kaltinamojo 1 500 eurų dydžio sumą padarytai moralinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dydį grindė, tuo, jog tokie chuliganiškai veiksmai netoleruotini, t.y. užpulti šeimą, jį sumušti, suduodant ne mažiau kaip 30 smūgių. Stresą jautė dar ne vieną mėnesį, per dešimt metų niekas prie jo net nebuvo prisikabinęs. Visi aplink juos pažįsta ir gerbia. Apklaustas teismo posėdžio metu, pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad tris savaites gydėsi sužalojimus, į psichologą nesikreipė. Dirba su žmonėmis, po sumušimo jo išvaizda buvo ne kokia, visi klausinėjo, kur įlindo, dėl šio įvykio prarado gerai apmokamą darbą. Kaltinamasis E. G. dėl pareikšto civilinio ieškinio neprieštaravo, tačiau nesutiko su jo dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – necenzūrinių žodžių vartojimo bei jo sumušimo nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą, tačiau ir pažeminimą, kad tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, kilus konfliktui dėl mažareikšmės priežasties, o dėl ant jo veido padarytų sužalojimų jis jautė diskomfortą darbe, bendraudamas su žmonėmis. Tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nežymiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Nukentėjusysis nurodė, kad sužalojimus gydėsi tris savaites, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2014-10-11, civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė 2015-03-20, tačiau jame apie darbo praradimą neužsiminė, o teismo posėdžio metu taip pat nenurodė, kaip su padarytais sužalojimais buvo susijęs gerai apmokamo darbo praradimas. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo veiksmų intensyvumą – kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, nors kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, jo veiksmai buvo mažiau intensyvūs nei kartu su juo buvusio draugo, taip pat jis nuo nukentėjusiojo po kurio laiko atsitraukė, kai jo draugas ir toliau mušė A. Š., taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 300 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015-11-18 iki 2015-11-27, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. Š. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo E. G. 300 (tris) šimtus eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.