Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3802-322/2020 leista paimti nepilnametį D. R., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo motinos I. R..

2020 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė pateikė informaciją, kad I. R. nededa pastangų keisti situaciją ir nesistengia 2020 m. balandžio 10 d. pagalbos plane vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, teigiamų pokyčių nepastebima, socialinės rizikos veiksniai – galimai piktnaudžiavimas alkoholiu, tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, atsakomybės trūkumas rūpinantis globojamu sūnumi, jos nedarbas, nepakankamos pastangos ieškant gyvenamojo būsto, išlieka.

I. R. 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui ieškinio pripažinimą, kuriame nurodė, kad pripažįsta ieškovo jai pareikštą ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo D., atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kada ribojama tėvų valdžia: kai tėvas ar motina 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Nurodytas sąrašas yra baigtinis ir kiekvienu atveju teismas turi teisę riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatė, kad atsakovė I. R. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas auklėti vaiką D. R., nesirūpina jo priežiūra, ugdymu ir išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiima veiksmų susigrąžinti vaiką, ilgą laiką savo gyvenimo būdo nekeičia, visiškai nesirūpina sūnumi D. R., jo priežiūra, neteikia jam materialinio išlaikymo, pripažįstama, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo motinos pareigų ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Teismas pripažįsta, kad atsakovė vengia atlikti savo, kaip mamos, pareigas bendrauti su vaiku, juo rūpintis, auklėti, ugdyti, išlaikyti, todėl ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi turi būti skiriamas ne mažesnis kaip minimalaus mėnesinio atlygio dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvai negali atsisakyti pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo suma – po 156 Eur kas mėnesį – yra mažesnė už pusę minimalios mėnesio algos, ši suma pripažįstama būtina suma vaiko poreikiams patenkinti. Duomenų apie atsakovei nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį byloje nėra, ji niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė pati yra atsakinga už savo turtinę padėtį ir vaikui išlaikymą teikti ji privalo, atsižvelgdama į atsakovės sutikimą su ieškinio reikalavimais, pripažįstama, kad 156 Eur išlaikymo priteisimas D. R. atitinka vaiko poreikius ir motinos galimybes. Ieškovės ieškinys ir šioje dalyje laikomas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priėmęs sprendimą apriboti motinos valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Pastaruosius septynis mėnesius D. R. gyvena su laikinąja rūpintoja N. V.. Ieškovės atstovas prašo palikti D. R. gyvenamąją vietą N. V. šeimoje. Teismui nėra pateikta duomenų, kad N. V. netinkamai atliktų savo pareigas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo D. R. gyvenamoji vieta nustatytina N. V. gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo iš atsakovės priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 56,16 Eur (156 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai = 56,15 Eur). Kadangi byla vedama elektronine forma, žyminis mokestis yra mažintinas 25 procentais, todėl už šią bylą mokėtinas žyminis mokestis yra 117 Eur (156 Eur x 75 procentai). Taip pat iš atsakovės priteistina 4,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso priteistina 121,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 282 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. liepos 24 d., iki D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą kartu su N. V., gimusia (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad išlaikymą D. R. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) įsiteisėjimo uzufrukto teise valdo ir tvarko laikinoji rūpintoja N. V., gimusi (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 121,63 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 63 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus jo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.