Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V. 2015 m. vasario 27 d. 16.40 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

B. V. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“. Važiavo su vaiku, sustojo prekybos centre (duomenys neskelbtini) , apsipirko, vaikas pasidarė neramus, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Vaikas verkė, grojo muzika, nepastebėjo, kaip palietė kitą automobilį. Gali būti, kad nuvažiavo greitai, nes verkė vaikas. Kad padarė eismo įvykį, jai pranešė mama. Vakare paskambino jos tėtis ir pasakė, kad skambino aferistai, neva ji nubrėžė automobilį. Po to skambino dar kartą. B. V. su vyru nuėjo apžiūrėti automobilio ir pamatė keleivio pusės gale nubrėžtas dureles. Apgadinimai nedideli, bet matėsi. Nukentėjusiosios automobilį pamatė vėliau, ant B. V. vairuoto automobilio apibraižymai matosi labiau. Nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Po to suprato, kad galėjo per staigiai užsukti. Eismo įvykio metu nesuprato, kad kliudė. Tikslo pasišalinti neturėjo, žino, kokios baudos yra už pasišalinimą iš įvykio vietos.

Nukentėjusioji J. B. teisme parodė, kad baigusi darbą išėjo prie mašinos ir rado ant lango raštelį, kuriame parašyta, kad baltas automobilis kliudė jos automobilį ir greitai nuvažiavo. Asmens, palikusio raštelį, nematė. Pagal raštelį pagalvojo, kad asmuo, kliudęs automobilį, tai pajuto ir pabėgo, todėl iškvietė policiją. Atvyko du pareigūnai, kurie nufotografavo, viską išmatavo ir paėmė raštelį, ji surašė pareiškimą. Be raštelio nebūtų pastebėjusi apgadinimų. Nubrėžta buvo vairuotojo pusės apačioje, prie bamperio. Apgadinimai nedideli, apgadinęs asmuo galėjo nesuprasti, kad apgadino. Jai paskambinus B. V., pastaroji nurodė, kad verkė vaikas, tai todėl galėjo nejusti. B. V. jos atsiprašė, mano, kad reikėtų jai atleisti.

Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad B. V. ir J. B. nepamena. Įvykis vyko vasario mėnesį. Tarnybinį pranešimą surašė ji, o jos kolegos buvo įvykio vietoje. Pati matė nuotraukas, tačiau įvykio vietoje nebuvo. Ji sėdėjo automobilyje, kuriame pildė tarnybinį pranešimą, sukėlė nuotraukas. Jos kolegos subraižė schemas. Su nukentėjusiąja nekalbėjo. Iš automobilio išlipusi nebuvo ir transporto priemonių neapžiūrėjo. Viską aiškinosi kolegos. Buvo nustatyta, kad buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje buvo paliktas raštelis, pagal kurį nustatė automobilio savininkus. Su savininkais bandė susisiekti. Su B. V. nebendravo. Buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilio priekinis bamperis. Apgadinimai nebuvo dideli. Vairuotojas turi justi kiekvieną trinktelėjimą. Eismo įvykio vietą fotografavo ne ji. Eismo įvykio vietoje liudytojų nebuvo. Taip pat nebuvo kamerų. Gavę iškvietimą į įvykio vietą nuvyko per 30 min. Nurodė, kad transporto priemonę, kuri apgadino nukentėjusiosios automobilį, nustatė iš palikto raštelio, kuriame buvo nurodyta spalva. Surado transporto priemonę, kuri apgadino nukentėjusiosios automobilį. Savininkas gyveno (duomenys neskelbtini). Su kolega nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau nerado nei savininko nei automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad B. V. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), J. B. paaiškinimu (7 b. l.), D. K. paaiškinimu (8 b. l.), B. V. paaiškinimu (9 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (12 b. l.), raštu apie įvykį (13 b. l.), pažyma dėl eismo įvykio (14 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (24 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. B. V., aiškindama įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad nieko nejuto ir negirdėjo, kad būtų atsitrenkusi į kitą automobilį, po to su vyru nuėjusi apžiūrėti automobilio ir pamačiusi keleivio pusės gale nubrėžtas dureles ir nukentėjusiosios automobilį, suprato, kad galėjo per staigiai užsukti. Teisme apklausta nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad jos automobilis buvo apgadintas - nubrėžta buvo vairuotojo pusės apačioje, prie bamperio. Liudytoja I. Š. taip pat patvirtino, jog buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilio priekinis bamperis. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi. Tai, kad įvykio metu buvo apgadintas J. B. automobilis patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Byloje esantis eismo įvykį mačiusio asmens raštelis, paliktas įvykio vietoje, patvirtina, jog nukentėjusiosios automobilį apgadino „Toyota“ automobilis, iš techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Volvos S80“ apgadintas yra priekinis bamperis, transporto priemonių apgadinimus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad B. V. vairuojamas automobilis kliudė automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad B. V. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

B. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, kad galiojančių nuobaudų neturi, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas M. T. 2015 m. kovo 5 d. B. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad B. V. 2015 m. vasario 27 d. 16.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudžiusi stovėjusį automobilį „Volvo S80“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

B. V., aiškindama įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad nepastebėjo, kaip palietė kitą automobilį, įvykio metu verkė vaikas, todėl nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, dėl įvykio labai gailisi, jaučiasi kalta, nukentėjusiosios atsiprašė. Teisme liudytoja apklausta J. B., po įvykio apžiūrėjusi savo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parodė, kad automobilio apgadinimai buvo nežymūs, jei ne paliktas raštelis, pati nebūtų pastebėjusi apgadinimų, o asmuo galėjo nesuprast, kad apgadino jos automobilį. Liudytoja I. Š. taip pat teismui tvirtino, jog apgadinimai nebuvo dideli. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilių esantys apgadinimai yra labai nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, į tai, kad, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įvykio metu verkė jos mažametis vaikas, dėl ko galėjo ji nesuprasti kliudžiusi kitą transporto priemonę, negirdėti prisilietimo garso, atsižvelgia ir į B. V. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes B. V. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, ji pati turėjo vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad B. V. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi kitą automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas B. V. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

B. V. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

B. V. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.