- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 1-2637-668/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00135-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. J., A. T.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui V. L., kaltinamajam K. Ž., jo gynėjui advokatui J. G., nukentėjusioms A. J. ir A. T., civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987-12-06 Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, UAB „Elpreka“ elektromontuotojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. 2012-02-07 apie 18 val. 15 min. vairuodamas automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, ties 114 namu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąsias A. J. ir A. T., nesunkiai sutrikdydamas A. J. sveikatą.
K. Ž. prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad 2012-02-07 apie 18 val. jis važiavo įprastu maršrutu apie 20-30 km per val. Nukentėjusios staiga iššoko į pėsčiųjų perėją, jis negalėjo to numatyti, stabdė, bet nespėjo sustoti ir partrenkė pėsčiąsias. Kaltinamojo teigimu, jo vairuojamo automobilio greitis buvo saugus, todėl nesutinka su kaltinimu dėl nepasirinkto saugaus greičio, tačiau sutinka su tuo, kad privalėjo sustoti ties pėsčiųjų perėja. Priešingoje eismo juostoje buvo automobilių spūstis, automobiliai stovėjo, nukentėjusios pro juos staiga išėjo į perėją ir tai sutrukdė jam sustabdyti automobilį. Kaltinamasis paaiškino, kad buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę, todėl civilinius ieškinius privalo atlyginti draudimo bendrovė.
Nukentėjusioji A. J. parodė, kad su mama A. T. ėjo per pėsčiųjų perėją Kovo 11-osios gatvėje, kairėje pusėje automobiliai jas praleido, o einančias kita eismo juosta, kur automobiliai važiuoja iš dešinės, jas partrenkė K. Ž. vairuojamas automobilis. Buvo tamsus paros metas, ji turėjo atšvaitą, gatvės dalis buvo apšviesta. Ji ėjo iš dešinės, todėl jai teko smūgis, buvo praradusi sąmonę, atsipeikėjo tik klinikose. Vėliau gydėsi sanatorijoje. Buvo nedarbinga du mėnesius. Patyrė didelius nepatogumus, svaigsta galva, jaučia skausmą, atsirado baimė eiti per gatvę, važiuoti dviračiu. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri išmokėjo 2420 litų. Dėl turtinės žalos pretenzijų neturi, neturtinę žalą vertina 10000 litų, iš kurių dalį sumokėjo draudimo bendrovė, likusią dalį prašė priteisti.
Nukentėjusioji A. T. parodė, kad per pėsčiųjų perėją Kovo 11-osios gatvėje, ėjo kartu su dukra A. J. susikabinusios rankomis, perėjo dalį gatvės ir buvo partrenktos. Buvo be sąmonės, atsipeikėjo atvažiavus policijai ir greitajai pagalbai. Mėnesį negalėjo paeiti. Iš draudimo gavo 840 litų neturtinės žalos atlyginimą. Civilinio ieškinio nereiškė.
L. R. parodė, kad jis 2012-02-07 automobiliu važiavo Kovo 11-osios gatve Savanorių prospekto pusėn. Prie turgaus ties pėsčiųjų perėja buvo automobilių spūstis. Jo automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje antras prieš perėją. Dvi moterys ėjo per perėją nuo turgaus pusės, perėjo į kitą gatvės pusę ir buvo partrenktos nuo Savanorių prospekto atvažiavusio automobilio VW Vento. Viena moteris buvo nublokšta į antrą eismo juostą liudytojo automobilio važiavimo kryptimi, kita moteris – šiek tiek toliau VW Vento važiavimo kryptimi. Jos buvo sąmoningos, viena iš jų apie 50 metų nuėjo į sustojimą ir atsisėdo ant suoliuko. Kitos amžius apie 70 metų. Kelio danga buvo slidi. Moterys ėjo ir automobiliai važiavo lėtai. Liudytojo teigimu, jam atrodė, kad moterys pėsčiųjų perėja ėjo nesidairydamos į šonus. Praėjo pro stovinčius automobilius ir buvo partrenktos.
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 5367,13 Lt už nukentėjusiųjų gydymą.
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė D. B. parodė, kad įstatymu yra nustatyta prievolė draudimo kompanijai atlyginti neturtinę žalą iki 2500 eurų, t. y. 8632 litų. A. J. išmokėta – 2420 litų, A. T. – 840 litų. Neišnaudota draudimo suma – 5372 Lt. Civilinio atsakovo atstovės nuomone, atsižvelgiant į padarytus sužalojimus, A. J. padaryta žala turėtų būti vertinama – 5000 litų, įvertinus nukentėjusios neatsargumą, atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 4000 litų. Civilinis atsakovas sutinka atlyginti likusią neturtinės žalos dalį – 1580 litų ir gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
E. G. A. C., susipažinęs su byloje esančiais medicininiais dokumentais, parodė, kad nėra užfiksuota objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti A. T. sveikatos sutrikdymo mastą.
Iš 2012-02-07 Eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vietoje Kovo 11-osios g. užfiksuotas automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio padengta sniegu (b. l. 6-8).
Iš 2012-05-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G 1326/12 (02) matyti, kad duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus, nėra, todėl A. T. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ( b. l. 35).
Iš 2012-05-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G 1332/12 (02) matyti, kad A. J. padaryta poodinė kraujosruva apie kairę akį, muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Iš alkotesterio kvito (b. l. 67) matyti, kad K. Ž., g. 1987-12-06, 2012-02-07 19 val. 22 min. buvo blaivus.
Iš UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-09-04 pranešimo ir mokėjimo nurodymų kopijų ( b. l. 118-120) matyti, kad A. J. yra išmokėtas 3024,27 Lt žalos atlyginimas, iš kurio 2420 Lt neturtinei žalai atlyginti, 288,88 Lt negautoms pajamoms nedarbingumo laikotarpiu atlyginti ir 315,39 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, o A. T. yra išmokėta 840 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš draudimo poliso LT/AYA8401773 ( b. l. 91) matyti, kad automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2011-12-17 iki 2012-12-16.
Nukentėjusios buvo partrenktos automobiliu pėsčiųjų perėjoje, nes automobilį vairavęs K. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 37 punktą, kuriame nurodoma, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; 9 punktą, kuriame nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“ 133 punktą, kuriame nurodoma, kad „Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Kaltinamasis, vairuodamas automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nes laiku nepastebėjo pėsčiųjų perėja ėjusių nukentėjusiųjų ir laiku nesustabdė automobilio, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad išvengtų eismo įvykio pėsčiųjų perėjoje. Kaltinamasis, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios kliūties. Tai rodo buvus priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiųjų elgesys buvo neatsargus, nes jos staiga išėjo į perėją ir tai sutrukdė jam sustabdyti automobilį, faktinės aplinkybės nepatvirtina tokių kaltinamojo teiginių. Nukentėjusios teigė, kad per pėsčiųjų perėją ėjo lėtai, susikabinusios rankomis. Kelio danga buvo slidi, padengta sniegu. L. R. parodė, kad automobiliai važiavo ir nukentėjusios ėjo lėtai. Įvertinus nukentėjusios A. T. amžių ir anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusios staiga išėjo ar išbėgo į pėsčiųjų perėją. Liudytojo R. M. nuomonė apie tai, kad nukentėjusios galimai ėjo per perėją nesidairydamos į šonus, nepatvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis.
Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes K. Ž. vairavo automobilį ir pažeidė kelių eismo taisykles, o dėl padaryto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo partrenktos A. T. ir A. J., kuriai nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo sukeltas pasekmes, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirbantis) daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Dėl civilinių ieškinių.
Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ sutiko atlyginti nukentėjusiųjų gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesant ginčo dėl ieškinio sumos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 5367,13 Lt tenkintinas visiškai. Ši suma priteistina iš UAB DK „PZU Lietuva“.
Nukentėjusioji A. J. patirtą neturtinę žalą įvertino 10000 litų, iš kurių dalį - 2420 Lt sumokėjo draudimo bendrovė, likusią dalį prašė priteisti.
Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 2500 eurų (8632 Lt) ribose, o pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Šiuo atveju, eismo įvykio pasekmė yra nesunkus nukentėjusios sveikatos sutrikdymas. K. Ž. yra pripažintinas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių. K. Ž. yra dirbantis ir turi galimybę atlyginti žalą nukentėjusiajai. Vertinant nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jai sukeltus nepatogumus, teismų praktiką analogiškose bylose bei kitas ankščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais nustatytinas 5000 litų A. J. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis.
Įvertinus nukentėjusiajai išmokėtą sumą 2420 Lt, iš UAB DK „PZU Lietuva“ A. J. priteistinas 2580 litų neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
K. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius autoįvykį, kurio metu buvo partrenkta A. T. bei nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios A. J. sveikata ir nuteisti 20 MGL, t.y. 2600 litų bauda.
A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti A. J., g. 1954-08-12, iš UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, 2580 litų neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. , iš UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, 5367,13 Lt už nukentėjusiųjų gydymą.
Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į.k.188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.