Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei E. G., kaltinamojo gynėjui advokatui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. davė kyšį valstybės tarnautojui, o būtent:

V. Z., 2015-07-25, apie 08.40 val., vairuodamas automobilį AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant Vilniuje, Galvės gatve, policijos pareigūnui vykstančio policijos reido metu sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jis, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės trečiojo būrio Vyriausiajam patruliui J. P. paprašius pateikti dokumentus, tiesiogiai, žodine forma siūlydamas susitarti žodžiais „susitariam ir aš važiuoju toliau", iš juodos spalvos piniginės išėmė ir į pasą įdėjo vieną 100 eurų nominalo kupiūrą Nr. XI3174211666, kurią padavė pareigūnui J. P. sakydamas „paimk ir aš važiuoju toliau", tokiu būdu davė 100 eurų dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės trečiojo būrio Vyriausiajam patruliui J. P..

Tokiais savo veiksmais V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. Z. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-07-25, apie 8.30 val., Vilniuje, važiuojant link Gariūnų, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi A4“. Sustabdęs policijos pareigūnas pareikalavo vairuotojo pažymėjimo. Kadangi vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo, policijos pareigūnas paprašė pateikti pasą. Policijos pareigūnui jis padavė pasą. Pareigūnas jam liepė eiti į automobilį. Pradėjo rašyti protokolą, o paskui liepė pūsti į alkotesterį. Jam buvo nustatytas 1.30 prom. girtumas. Pažiūrėjęs pasą pareigūnas pasakė, kad jis davė kyšį. Pinigai buvo rankinėje. Kadangi piniginės jis neturėjo, tai galbūt pinigai netyčia papuolė į pasą. Dėl kyšio davimo policijos pareigūnų įspėtas nebuvo. Jis policijos pareigūnų neprašė, kad jam nerašytų protokolo, tik paprašė atiduoti automobilį.

Teismo posėdyje pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo V. Z. parodymai, kur jis parodė, kad 2015-07-25 jautėsi normaliai, blaiviai, todėl su sūnumi apie 9 val. ryto išvažiavo iš namų. V. G. gatve, Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pravėrė automobilio langą, prie jo priėjo pareigūnas, prisistatė, paprašė dokumentų ir iš karto paprašė, kad „pūstų“, kitaip sakant, norėjo patikrinti jo blaivumą. Jis davė automobilio registracijos liudijimą, techninį pasą, t.y. visus automobilio dokumentus, kuriuos turėjo. Ir iš karto jam sėdint jo automobilyje jam davė „pūsti“ į alkotesterį. Jis pripūtė 1.30 promilių. Po pūtimo į alkotesterį pareigūnas paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis jo nepateikė, nes neturėjo. Pareigūnas jo paprašė asmens dokumento. Jis iš kuprinės išsitraukė savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir jį padavė. Pareigūnas, paėmęs pasą jį atvertė ir pasakė „pase 100 eurų, čia kyšis“. Jis atsakė, kad koks kyšis, čia jo pinigai. Pareigūnas jam liepė praeiti iki tarnybinio automobilio ir jis nuėjo. (b.l. 19)

Pagarsinus ikiteismnio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamsis parodė, kad neatsimena kur tiksliai pūtė į alkotesterį: ar būdamas savo automobilyje, ar būdamas policijos pareigūnų automobilyje.

Liudytojas, policijos pareigūnas, J. P. teismo posėdyje parodė, kad dirbo pagal tarnybines priemones „Mobilūs postai“, neblaivių vairuotojų išaiškinimas. S. G. gatvėje ties degaline „Lukoil“ ir stabdė atvažiuojančias mašinas. Sustabdžius automobilį „Audi“ jį vairavo vyrikšis, automobilio gale, kėdutėje, sėdėjo vaikas. Bendraujant su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. V. Z. sėdint automobilyje buvo patikrintas jo blaivumas. Vairuotojas prašė netikrinti jo blaivumo ir pasiūlė susitarti. Jis vairuotoją perspėjo, kad tartis negalima. Asmuo vairuotojo pažymėjimo neturėjo, buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą. Vairuotojas pateikė pasą, kuriame buvo pinigai – viena 100 eurų kupiūra. Prieš duodamas pasą, pinigus vairuotojas įdėjo į pasą. Jam paklausus kieno tai pinigai, vairuotojas paaiškino, kad šie pinigai jam (policijos pareigūnui), kad šis netikrintų blavumo. Vairuotojui dar kartą buvo pasakyta paimti pinigus, tačiau jis nurodymų neklausė. Vairuotojas viso buvo perspėtas gal tris kartus. Dirbant būna nesusipratimų su pinigais, tačiau perspėjus asmenis ir liepus pinigus paimti, pinigus paėmus jokių nesklandumų nekyla.

Policijos pareigūno J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-25, Vilniuje, Galvės gatvėje sustabdytas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su vairuotoju V. Z., nuo jo sklido alkoholio kvapas. V. Z. prašė neduoti tikrinti girtumo ir siūlė susitarti. Vairuotojas buvo įspėtas. Paprašius vairuotoją pateikti asmens dokumentą, jis iš juodos spalvos piniginės ištraukė 100 eurų kupiūrą, įdėjo į pasą ir pasakė „paimk, o aš važiuoju toliau“. Vairuotojas buvo įspėtas dar kartą, tačiau į įspėjimus nereagavo. Vairuotojas pro atidarytą langą padavė savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą su 100 eurų kupiūra. Vairuotojas buvo dar kartą įspėtas ir paprašyta paimti pinigus, tačiau į perspėjimus neragavo. Alkotesterio matuokliu V. Z. buvo nustatytas 1.30 prom. girtumas. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad V. Z. neturi vairuotojo pažymėjimo. V. Z. buvo sulaikytas dėl kyšio davimo. (b.l. 1 )

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. pateikė 100 eurų vertės nominalo kupiūrą. Kupiūra buvo apžiūrėta. Apžiūros protokole nurodyta, kad 100 eurų nominalo kupiūra Nr. X13174211666. (b.l. 10-11)

Iš byloje pateikto išrašo apie V. Z. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. Z. 2015-09-08 nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. pažeidimą 1200 eurų dydžio bauda, t.y. už tai, kad V. Z. 2015-07-25 apie 08.40 val. Vilniuje, Galvės gatvėje būdamas neblaivus (nustatytas 1.30 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-33)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta V. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Darydamas išvadas teismas remiasi liudytojo J. P. parodymais, kuris apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdyje davė išsamius parodymus, kurie nesikeitė viso proceso metu ir buvo nuoseklūs. Darydamas išvadas teismas nesiremia kaltinamojo parodymais, kadangi jie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų ir jiems prieštarauja. Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis duodamas parodymus negalėjo tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių ir buvo nenuoseklus, t.y. teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jį sustabdęs policijos pareigūnas liepė praeiti į tarnybinį automobilį. Pradėjo rašyti protokolą, o paskui liepė pūsti į alkotesterį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, kur jis tvirtino, kad girtumą policijos pareigūnas tikrino jam sėdint automobilyje, kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad tiksliai neprisimena, kur pūtė į alkotesterį: ar būdamas savo, ar policijos pareigūnų automobilyje. Taip pat kaltinamsis nuorodė, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo, todėl, policijos pareigūnui paprašius, jis pateikė asmens dokumentą – pasą, kuriame buvo pinigai. Kaip paaiškino kaltinamsis, jis neturėjo piniginės, todėl pinigai, buvę rankinėje, galėjo netyčia papulti į pasą. Pažiūrėjęs pasą pareigūnas pasakė, kad jis davė kyšį ir jokio įspėjimo dėl pinigų policijos pareigūnas jam nedavė. Priešingai nei nurodė kaltinamsis, teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. P. parodė, kad vairuotojo V. Z. girtumas buvo tikrinimas šiam sėdint savo paties automobilyje. Vairuotojas prašė netikrinti blaivumo ir pasiūlė susitarti. Po tokio pasiūlymo jis vairuotoją perspėjo, kad tartis negalima. Kadangi asmuo vairuotojo pažymėjimo neturėjo, tai buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą. Prieš duodamas pasą, pinigus vairuotojas įdėjo į pasą ir pasą su 100 eurų kupiūra pateikė jam. Kaip nurodė liudytojas, pasiteiravus kieno tai pinigais, kaltinamsis paaiškino, šie pinigai tam, kad policijos pareigūnas netikrintų jo girtumo. Policijos pareigūno teigimu jis dar kartą perspėjo vairuotoją, kad šis pasiimtu pinigus. Liudytojo teigimu, pratikoje pasitaiko tokių atvejų su pinigais, tačiau perspėjus dėl pinigų, žmogus paprastai juos paima ir dėl to nekyla jokių nemalonumu. Šiuo atveju ne vieną kartą vairuotoją perspėjus, jis į perspėjimus nereagavo, todėl ir buvo sulaikytas už kyšio davimą. Tai, kad vairuotojas polivicijos pareigūnui padavė pasą su pinigais ir ne kartą buvo įspėtas dėl pinigų siūlymo ir davimo, J. P. nurodė ir tarnybiniame pranešime. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo J. P. parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu. Teismas nenustatė, kad liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir siektų pakenkti bei apkalbėti V. Z.. Paties kaltinamojo V. Z. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos versiją. Kitą vertus kaltinamojo versija remiasi tuo, kad įvykio metu kaltinamasis turėjo rankinę, o ne piniginę, kaip nurodė policijos pareigūnas, ir pinigus išėmė iš rankinės, kuri yra didesnė ir be skyrių, todėl pinigai galėjo netyčia įkristi į pasą. Teismo nuomonę, šioje situacijoje nėra jokio skirtumo, kokią piniginę turėjo kaltinamasis ir kaip joje sudėti pinigai ir dokumentai. Įvertinus liudytojo J. P. parodymus visiškai aišku, kad kaltinamasis kelis kartus žodžiu siūlė policijos pareigūnui kyšį, kad šis nerašytų protokolo, o pinigų davimas policijos pareigūnui yra aiškūs žodinio pasiūlymo įvykdymas.

Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus ar neteisėtai neveiktų ir, taip neteisėtai veikdamas ar neveikdamas, patenkintų paperkančiojo interesus. Nors kaltinamasis V. Z. savo kaltę neigė, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojo parodymais bei byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. V. Z., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, asmenų, neturinčių teisės vairuoti, duodamas kyšį siekė, kad policijos pareigūnas nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą. V. Z. duodamas kyšį siekė neteisėtos policijos pareigūno veikos vykdant įgaliojimus – nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl vairavimo esant neblaiviam. Jis siekė, kad pareigūnas elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą pažeidimą, t. y. nevykdytų įgaliojimų – neteisėtai neveiktų. V. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

K. V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę V. Z. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką. Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. V. Z. paskyrus piniginio pobūdžio bausmę – baudą. Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 3 p. numato iki 1000 MGL dydžio baudą, o jos vidurkis yra 500 G. R. BK 61 str. tai yra bausmės vidurkis ir nuo jos įstatymas įpareigoja skaičiuoti galutinę bausmę. Nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, tačiau teismas mažina šią sumą atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, vienas augina vaiką.

Pinigai – 100 eurų kupiūra Nr. X13174211666, saugoma Vilniaus apskrities VPK kasoje (b.l. 12, 13) – konfiskuotini valstybės nuosavybėn.

V. Z. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 25, 26) paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir paskirti jam 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.

V. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 72 str. Vilniaus apskrities VPK kasoje saugomus pinigus - 100 eurų kupiūra Nr. X13174211666, konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.