Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. D. pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei mažajai bendrijai „Dainva“ iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, buvęs atsakovės darbuotojas, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei MB „Dainva“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu yra bent viena ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei. Taigi, teismui turi būti pateikiami įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimai (ĮBĮ 6 str. 1 d.).

Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad jis 2019 m. balandžio 9 d. išsiuntė atsakovei MB „Dainva“ pranešimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, kuriame pareikalavo sumokėti jam neišmokėtą darbo užmokestį 4328,10 Eur per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos. Taip pat informavo, kad atsakovei iki nustatytos datos neišmokėjus darbo užmokesčio, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos MB „Dainva“ iškėlimo. Kartu su pareiškimu pateikta voko kopija patvirtina, kad MB „Dainva“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsta pašto siunta atsakovei nebuvo įteikta ir 2019 m. balandžio 11 d. grąžinta siuntėjui. Tačiau teismui nepateikta duomenų, kad ieškovas, neįteikus atsakovei 2019 m. balandžio 9 d. pranešimo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, pakartotinai tokį patį pranešimą siuntė atsakovei antrą kartą ar bandė jį įteikti kitokiu būdu (pvz., per kurjerį ar antstolį), kaip tai numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą ir atsakovei išsiuntė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais kopiją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negalima laikyti, jog ieškovė tinkamai pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. ĮBĮ 6 straipsnio nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Be to, šia norma siekiama, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą. Taigi ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą, todėl ĮBĮ 6 straipsnio norma ir turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-224-302/2016).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Dainva“ atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei prieš tai tinkamai įvykdžius ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių sąlygas ir pateikti pareiškimą, atitinkantį ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimo turinio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo V. D. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei mažajai bendrijai „Dainva“ iškėlimo ir pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.