Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-22 · Byla Nr. ATP-1215-327/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-6176-358/2013Nutarimas · 2013-09-30Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1215-327/2013Nutartis · 2013-11-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
ATP-1215-327/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05307-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1215-327/2013Proceso Nr. 4-69-3-05307-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pripažino V. D. kaltu pa­darius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. l d., ir paskyrė jam administracines nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 2 d. – vieno šimto penkiasdešimties litų baudą; pagal ATPK 130 str. l d. – trijų tūkstančių li­tų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. D. paskirta galutinė subendrinta admi­nis­tra­ci­nė nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu tre­jiems metams.

V. D. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio l d. apie 10.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, kliudė sto­vintį kitą automobilį. Apgadinti abu automobiliai. Iš karto nesustojo, nesant nukentėjusiojo įvy­kio vietoje, apie įvykį nepranešęs policijai, su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiks­mais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 106, 132, 231.1, 234 punktų reika­lavimus.

Šalies argumentai

V. D. skunde prašo Kauno apylinkės teismo nutarimą panaikinti, administracinio tei­sės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Ape­lianto nuomone, teismas atliko neobjektyvų įrodymų vertinimą, netinkamai vertino jo ir liudytojų parodymus, kitus rašytinius byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė pateiktų teismui įro­dymų ir jų viseto vertinimą. Netinkamai taikė bei aiškino teisės normas ir savo sprendimą grindė abejonėmis, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.

Skunde nurodoma, kad tiek 2013-08-01 policijoje rašytame paaiškinime, tiek teismo posė­džio metu nukentėjusioji E. V. nurodė, jog matė kaip apelianto automobilis išvažiavo iš kiemo. Paties įvykio nei ji, nei kiti kaimynai nematė. Nu­ken­tė­jusiosios pa­rodymai patvirtina, kad eismo įvykio aplinkybės grindžiamos prielaidomis. Pa­rei­gū­nas, surašęs administracinės teisės pa­žei­dimo protokolą, patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusioji patruliams paaiškino, kad jos auto­mo­bilį galimai ap­gadino kaimynas ir iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytoja apelianto žmona L. D. paaiškino, kad apsukant mašiną jokio smūgio nepajuto ir ramiai išvažiavo į turgų.

Apeliantas pažymi, kad siekiant tinkamai nustatyti, ar jis pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y., ar sukėlė eismo įvykį, ar to pasėkoje kilo kokia nors žala kito asmens transporto priemonei ir pan., būtina atsakyti į specialių techninių žinių reika­lau­jan­čius klausimus. Aplinkybės dėl apgadintų automobilių yra pagrįstos nukentėjusiosios prielaidomis ir samprotavimais. Tokie duo­me­nys negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, nes jie nėra tinkamai surinkti ir užfiksuoti, todėl darytina išvada, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį. Nesant byloje neabejotinų įrodymų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo, žalos fakto ir prie­žastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos, teismas priėmė neteisėtą nutarimą, kuriuo nepagrįstai pri­pa­ži­no V. D. kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d.

Dėl ATPK 130 str. l d. apeliantas pažymi, kad pagal šio nusižengimo esmę kaltė gali pa­si­reikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Apeliantas nurodo, kad jis neketino vengti atsakomybės, nes kai tik kaimynas pasakė, kad jo ieško policija, jis nedelsiant grįžo. Apeliantą policininkai nuvežė į nuovadą, paaiškino, kad jis nubraukė kaimynės automobilį ir nurodė rašyti paaiškinimą, kurį pa­dik­ta­vo. Kadangi ape­liantas yra rusakalbis, vertėjas nedalyvavo, jis nesuprato ką jam aiškino pa­rei­gūnai, paaiškinimą surašė taip kaip sakė pareigūnai.

Apelianto nuomone, jo veikoje nebuvo nustatyta tyčios, todėl jis negalėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 str. l d., dėl to šioje dalyje administracinės bylos teisena jo atžvilgiu, ATPK 250 str. l p. pagrindu, nesant pažeidimo sudėties, turėtu būti nutraukta.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi vadovautis ATPK 248 str. 256 str., 257 str. reikalavimais, o procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių nor­mų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepa­grįs­tu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis ad­mi­nistracinėje byloje Nr. N444-2529/2009). Apelianto nuomone, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad buvo padaryti pažeidimai numatyti LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos admi­nistra­ci­nės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundo netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vise­to išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuo­sek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­tinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pa­grįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplin­ky­bėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. D. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Aukštesnysis teismas nesutinka tik su V. D. paskirtų nuobaudų indi­vidua­li­za­vi­mu, todėl nutarimas keistinas šioje dalyje.

Šalies argumentai

V. D. paaiškinime dėl eismo įvykio (b. l. 8) pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvy­kio, tačiau teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde ją jau neigia. Nurodo, kad kito auto­mo­bi­lio neapgadino, kad nukentėjusioji klysta dėl dažų pėdsakų. Tačiau tokia V. D. poziciją pa­nei­gia kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys bei apklaustų asmenų parodymai.

Nukentėjusioji E. V. nurodė, kad išėjusi iš namų apie 10.45-10.50 pamatė, kad jos automobilis yra apgadintas, ant automobilio likusi žalių dažų dėmė. Tuo laiku iš kiemo ža­lios spalvos automobiliu išvažiavo V. D.. Prie laiptinės buvusi kaimynė patvirtino, kad būtent V. D. automobilis ilgai sukiojosi kieme ir tik ką išvažiavo. Nukentėjusios parodymai yra nuo­seklūs, atitinka tuoj po įvykio surašytam paaiškinimui, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir apelianto žmonos L. D. paro­dy­mai, kad ant jų automobilio taip pat liko nubrėžimas.

Eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad automobiliui Audi A6 apgadintas priekinio buferio kairys kampas. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyta, kad ant automobilio Cit­roen Xantia rasti techniniai defektai atitinka automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus. Tai patvirtina ir automobilių apžiūros metu padarytos fo­to­nuo­traukos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas privalėjo paskirti ekspertizę sie­kiant nustatyti, kad būtent jis galėjo apgadinti E. V. automobilį, tačiau šis apelianto rei­kalavimas vertintinas kaip perteklinis, nes byloje surinktos medžiagos duo­me­nų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad V. D. savo automobiliu kliudė kitą auto­mo­bi­lį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. V. auto­mo­bilis buvo apgadintas dėl pažeidėjo kaltės, todėl apy­linkės teismas pagrįstai pripažino V. D. kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl ATPK 130 str. l d. numatyto pažeidimo padarymo, nes jo įsitikinimu, teismas nenustatė būtinojo subjektyviosios pusės elemento – tyčios.

Pagal ATPK 130 str. l d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Jau anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. D. savo veiksmais padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl jis privalėjo vykdyti KET 234 str. numatytas pareigas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vie­tos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog kon­krečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pa­si­šalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios for­ma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto po­būdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio as­mens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, ro­dan­tys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių at­s­kleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasi­ša­lin­da­mas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Iš automobiliams padarytų sugadinimų mąsto spręstina, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, todėl pažeidėjas neabejotinai privalėjo tai pajusti ir suprasti sukėlęs eismo įvykį, dėl to tu­rėjo pasilikti eismo įvykio vietoje bei vykdyti KET 234 str. reikalavimus, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. V. D. nepripažino savo kaltės, nesistengė atlyginti žalos, neben­dra­dar­biavo tiriant pažeidimo aplinkybių. Toks priešiškas pažeidėjo elgesys, vadovaujantis aukš­tes­niųjų teismų išaiškinimu, vertintinas ne kaip asmens sąžiningas suklydimas dėl savo kaltės, o kaip sąmoningas sie­kis išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą me­džia­gą, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad V. D. pagrįstai pri­pažintas kaltu pagal ATPK 130 str. l d.

Tačiau įvertinęs atsitiktinį eismo įvykio pobūdį, tai, kad V. D. galiojančių admi­nis­tra­cinių nuobaudų neturi, nors turi ilga­lai­kį vairuotojo stažą, iš viso baustas tik du kartus, yra garbaus amžiaus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo at­sakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis yra sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. l d. 10 p.), V. D. yra pensininkas, gauna nedideles pajamas (Sodros duomenimis, gaunama se­nat­vės pensija yra 900,68 Lt), nuolat perka vaistus, žmona yra onkologinis ligonis, nukentėjusiosios automobilis ap­ga­din­tas nestipriai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia nuobauda, kokią paskyrė apy­linkės teismas pagal ATPK 130 str. l d., nėra adekvati padarytam pažeidimui.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp pa­da­ry­to teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią pa­s­kyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pa­žei­dėj­o asmenybę, nėra pernelyg griežta. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo po­būdį, pasekmių sun­kumą, V. D. asmenybę, darytina išvada, kad, nors ir paskirta minimalaus dydžio ATPK 130 str. l d. nustatyta nuobauda, tačiau ji pernelyg apsunkina pensininko normalų gy­ve­ni­mą, todėl tai nėra proporcinga ir sąžininga bausmė.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išreikšta pozicija, kad teismas turi turėti ga­li­my­bę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuo­baudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudai nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 31 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Skun­dą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tai­kyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuo­bau­dos tikslai gali būti pasiekti V. D. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. l d. sank­cijoje numatyta minimali, tai yra, sumažinus paskirtos baudos dydį ir neskiriant jam papil­do­mos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai taikant ATPK 30¹ str. (nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nurodė, kad V. D. skirtinos mi­ni­malaus dydžio baudos, tačiau pagal ATPK 127 str. l d. paskyrė 150 litų baudą, kuri yra didesnė nei mi­nimali sankcijoje numatyta bauda, todėl ši nuobauda sumažinama iki minimalaus dydžio.

Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas už ATPK 130 str. l d. numatytą pažeidimą V. D. paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka padaryto admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir pro­tingumo kriterijų, o už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą nepagrįstai paskyrė didesnę nei mi­ni­malus dydis, baudą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir keisti skun­džia­mą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., 302¹² str. l d. 6 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeisti:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., V. D. paskirtą baudą sumažinti iki vieno šimto litų;

panaikinti V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. l d. paskirtą ad­mi­nis­tracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir sumažinti jam paskirtą baudą iki penkių šimtų litų.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. galutinę admi­nis­tracinę nuobaudą V. D. paskirti penkių šimtų litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas