Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-24 · Administracinė byla Nr. A-180-1294-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-24
Bylos Nr.
A-180-1294-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Atsakovas
Joniškio rajono policijos komisariato
Pareiškėjas
E. K.
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-1294-2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,šalims nedalyvaujant,

rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Joniškio rajono policijos komisariatui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3878, 37 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo, spalio mėnesiais, 2003 m. sausio – gruodžio mėnesiais, 2004 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais dėl Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu neteisėtais pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 m. II pusmetį“ bei 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ taikymo jam atsakovas išmokėjo ne visą pagal įstatymus priklausiusį darbo užmokestį. Teigė, kad apie tai, jog taikomas indeksavimo koeficientas pasirašytinai nebuvo informuotas.

Atsakovas Joniškio rajono policijos komisariatas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taikant darbo užmokesčio indeksavimą pagal galiojančius teisės aktus. Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys gali keisti darbo apmokėjimo sąlygas, kai toks reguliavimas yra nustatytas įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu konstatavo, kad teisės aktai dėl darbo užmokesčio indeksavimo ir su tuo susijęs darbo užmokesčio sumažinimas prieštarauja Konstitucijai. Įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, neišmokėdamas viso priklausančio darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal ginčo laikotarpiu galiojusius teisės aktus privalėjo veikti. Taip pat nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Pabrėžė, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurie yra įvykdyti. Be to, šie įsakymai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir jiems apskųsti pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. 3601, 26 Lt.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nenustatytas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokio termino nenustatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ). Pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas taip pat nustatė, kad Joniškio rajono policijos komisariate trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, remiantis atitinkamais policijos komisariato komisaro įsakymais, apskaičiuojant darbo užmokestį, buvo taikomi atitinkami indeksavimo koeficientai. Koeficientai buvo taikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vėliau pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu” Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2005 m. gruodžio 28 d., todėl trejų metų senaties terminas priteisti reikalaujamas sumas yra suėjęs 2002 m. rugsėjo ir spalio mėnesiams ir už šį laikotarpį pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio suma nepriteistina.

Teismas taip pat pažymėjo, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo, iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos yra pašalinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies nuostata ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės. Todėl teismas konstatavo, kad yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti VTĮ nustatyto darbo mokesčio nemokėjimą pareiškėjams. Įvertinęs paminėtą, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą pakeisti ir priimti sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2002, Nr.45-1709), Valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr.66-2130; 2002, Nr.45-1708) bei 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2005, Nr.150-5462) ta apimtimi, kuria nenustato, kad valstybės tarnautojams turi būti kompensuojamas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui ir 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas, vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurių pareiškėjas neginčijo, nes praleido apskundimo terminus. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento, taikant teisės aktus priimtiems sprendimams, šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieną mėnesį, vadovaujantis atitinkamais atsakovo įsakymais, kurie kiekvieną mėnesį būdavo įvykdomi, t. y. būdavo išmokamas atitinkamo dydžio darbo užmokestis ir tokiu būdu būdavo sukeliamos realios teisinės pasekmės. Šiuo atveju negalima teigti, kad sprendimai yra nebaigti įvykdyti, nes policijos komisariatų vadovų įsakymų teisėtumas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos, o šiuo atveju yra pasibaigęs atitinkamų atsakovo sprendimų apskundimo terminas. Atsakovo sprendimus, kuriais buvo nuspręsta nemokėti dalies darbo užmokesčio, būtina nuginčyti ir šiuo atveju turi būti taikomas vieno mėnesio, o ne trejų metų kreipimosi į teismą terminas.

2. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Atsakovas privalėjo pareiškėjui darbo užmokestį mokėti pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir teisėtai tai darė.

3. Reikalavimas šioje byloje buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Pagal Civilinio kodekso 6.271 ir 6.273 straipsnius žalą nagrinėjamu atveju privalo atlyginti valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Vyriausybė 2005 m. vasario 28 d. nutarimu Nr.220 įgaliojo Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos atstovauti valstybei teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, atsiradusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo policijos pareigūnams ir kitiems policijos įstaigų valstybės tarnautojams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti 2002 – 2004 metais dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šis reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nesietinas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Dėl šios priežasties atmestinas ir apelianto argumentas, kad skundas pareikštas netinkamam atsakovui ir kad atsakovu turėtų būti valstybė.

Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina, kadangi pareiškėjo teisės realiai buvo pažeistos, nesumokėjus jam pagal įstatymą priklausančio darbo užmokesčio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(1)-638/2005).

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui ir atsirado pareiškėjo teisė gauti neišmokėtą darbo užmokestį. Tai, kad teismas priteisė pareiškėjui darbo užmokestį už tą laikotarpį, kol dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato terminų, per kuriuos turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Todėl reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytini ieškininės senaties terminai, nustatyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

Teismas į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, kreipiasi tik tokiais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje. Teismas priteisdamas pareiškėjui darbo užmokestį nesprendžia lėšų, reikalingų teismo sprendimo įvykdymui, pakankamumo klausimo ir tuo pačiu šioje byloje netaiko apelianto nurodomų teisės aktų, kurie, jo nuomone, prieštarauja Konstitucijai, todėl apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas