- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- ATP-423-337/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01363-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-423-337/2012
2012 m. rugsėjo 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimo, kuriuo R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimu R. J. (gim. 1978-12-13) už ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris yra darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovas, vykdantis darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad 2012-05-24 apie 11 val. E. M. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių, išdavus jos tapatybę patvirtinantį dokumentą - darbo pažymėjimą ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 d. ir 3 d., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punktą.
Šalies argumentai
R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimą, nes, jo manymu, jis yra nepagrįstas, o administracinė nuobauda jam paskirta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Teigia, kad E. M. nebuvo pradėjusi realiai dirbti, V. V. jai tik parodė patį darbą ir darbo vietą. R. J. teigimu, E. M. pakartotinai į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo kreipėsi jam nesant pačioje darbovietėje, todėl jam paskambino ir apie potencialią darbuotoją informavo jo pavaduotojas V. V., kurio jis paprašė aprodyti E. M. pjuvenų briketavimo cechą, pačią darbo vietą, paaiškinti, kaip dirbamas briketų pakuotojo darbas, tačiau nurodymų pradėti dirbti nedavė (tuo labiau, kad nebuvo aptartos darbo sąlygos). Atsižvelgiant į tai, V. V. parodė E. M. darbo vietą ir kaip reikia pakuoti pjuvenų briketus. Norėdama pasižiūrėti, ar sugebės vykdyti darbo funkcijas, E. M. pasimokė pakuoti briketus (tai patvirtina ir pačios E. M. paaiškinimai). Apelianto manymu, mokymasis vykdyti darbo funkcijas negali būti laikomas nelegaliu darbu, ką pripažįsta ir LVAT. R. J. teigia, kad V. V. mokė E. M. pakuoti briketus, o E. M. pabandė mokytis vykdyti šias funkcijas. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M. santykiai neturėjo darbo sutarties požymių, nes E. M. tik tarėsi dėl darbo, t.y. nebuvo darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl darbo sąlygų. Iš byloje esančio E. M. paaiškinimo negalima nustatyti, kad su ja buvo sudarytas susitarimas dėl darbo, kad ji dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ar kad dirbo atlygintinai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad su E. M. buvo susitarta dėl darbo funkcijų, trukmės, tvarkos, būdo, sąlygų ir darbo užmokesčio. Todėl nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad „buvo dirbamas atlygintinas darbas, nes akivaizdu, kad šis darbas nemokamai negali būti atliekamas“. Be to, teismas nesiremia jokiais įrodymais, pagrindžiančiais šią išvadą, o bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina priešingai, kad dėl atlyginimo nebuvo tariamasi, byloje taip pat nėra įrodymų, kad E. M. buvo išmokėtas darbo užmokestis. Taip pat neaišku, kuo remiantis teismas tvirtina, kad darbas apskritai buvo dirbamas. Apeliantas pažymi, kad darbo sutartis apskritai nebuvo sudaryta. Su E. M. nebuvo tartasi dėl darbo laiko, ir darbo užmokesčio, kaip minėta, ji tik kreipėsi dėl įdarbinimo, o jos prašymas buvo tenkintas tos pačios dienos popietę jam grįžus į darbovietę. R. J. manymu, byloje surinkta medžiaga neleidžia daryti išvadų, kad E. M. buvo leista nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vien E. M. paaiškinimų nepakanka konstatuoti, kad ji dirbo nelegaliai. Teigia, kad VMI nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius (toliau – VDI) atsiliepimu į R. J. apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai išaiškino faktines aplinkybes, pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai kvalifikavo veiką, pagrįstai R. J. už nelegaliai dirbusį asmenį paskyrė 3000 Lt administracinę baudą. Teigia, kad teismas išsamiai, objektyviai, nešališkai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius įrodymus, o apelianto skunde išdėstyti motyvai yra diskutuotini ir turėtų būti vertinami kaip apelianto gynybinė pozicija. VDI nuomone, patikrinimo eigoje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad 2012-05-24 E. M. dirbo darbą nustatyta tvarka neįforminta. Taip pat nurodo nesutinkantys su R. J. teiginiais apie apmokymą dirbti, nes E. M. patikrinimo metu atliko konkrečias darbines funkcijas, kurios priklauso ir sudarius darbo sutartį, ji buvo su darbiniais drabužiais, prie jos niekas nestovėjo, t.y. ji darbą atliko savarankiškai. Be to, kad pabandyti, ar tinkamas darbas darbuotojai, ar darbuotojas tinkamas darbdaviui LR darbo kodeksas numato sudarant darbo sutartį galimybę taikyti išbandymo laikotarpį. Išbandymo laikotarpiu darbuotojas gali būti ir apmokomas dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo, apeliantas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimu dėl jo nubaudimo pagal ATPK 41³ str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundžiamu 2012-07-05 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, ir paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas R. J. kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Administraciniame kaltinime nurodyto pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numatė administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Taip pat pabrėžtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. J. kaltu dėl administraciniame kaltinime nurodyto nelegalaus darbo. Jo kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai, E. M. paaiškinimas, rašytiniai dokumentai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. J. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek ir liudytojų bei VDI atstovės paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu konstatavo nelegalaus darbo sudėtį pažeidėjo veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja. Skunde pateikiami subjektyvūs, sau palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu argumentuotai įvertinti, teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl R. J. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos R. J. naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimą palikti nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.