- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-746-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. Z.
- Trečiasis asmuo
- A. Š., V. K., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, D. S., L. B., A. R., B. D., V. Š., S. R.
- Kategorijos
- 22.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė
2007 m. liepos 12 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui A. P. , atsakovui M. Z. , tretiesiems asmenims A. Š. , V. K. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. Z. , byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, D. S. , A. Š. , L. B. , A. R. , V. K. , B. D. , V. Š. , S. R. , dėl teisės atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pripažinimo be bendraturčio sutikimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jam teisę atjungti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų be atsakovo M. Z. sutikimo ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis jau tris metus prašo leidimo atjungti savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorys, šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų. UAB „Kaišiadorių šiluma“ 2004 m. pabaigoje pateikė jo, atsijungiančio nuo pastato šildymo sistemos buto savininko, mokėtinos kompensacijos kitiems namo butų savininkams dėl papildomų išlaidų skaičiavimus - 44,20 Lt per mėnesį., tačiau ieškovas iš esmės nesutiko su tokiu skaičiavimu ir kreipėsi į UAB „Jonavos projektas“, kuri suskaičiavo mokėtiną 5,88 Lt kompensaciją per mėnesį. Šiuos skaičiavimus ieškovas yra pateikęs UAB „Kaišiadorių šiluma“, tačiau jokio atsakymo negavo. Taip pat nurodė, jog sutinka namo gyventojams mokėti ir UAB „Kaišiadorių šiluma“ nustatytą 44,20 Lt kompensaciją, be to, yra pasirašęs įsipareigojimą atlyginti išlaidas dėl šilumos pabrangimo ir įvykdys visus savivaldybės išduotose techninėse sąlygose nurodytus reikalavimus. Namo gyventojai nori, kad ieškovas sudarytų sutartį su UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, o ši sutarties su juo nesudaro iki jis neatjungs buto šildymo sistemos nuo namo šildymo sistemos, tačiau ieškovas to padaryti negali, nes savivaldybė jam iki šiol neišduoda techninių sąlygų. Ieškovas teigė, kad savivaldybei yra pateikęs visus reikiamus dokumentus, taip pat ir namo gyventojų sutikimus dėl jo buto šildymo sistemos atjungimo nuo namo šildymo sistemos, išskyrus atsakovo M. Z. sutikimą
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pagal šilumos ir karšto vandens tiekėjo - UAB „Kaišiadorių šiluma“ išvadą ieškovo buto šildymo ir karšto vandens įrenginių atjungimas nuo centralizuotos namo šildymo ir karšto vandens sistemos pažeistų kitų namo butų savininkų (gyventojų) teises (b.l. 30), todėl sprendė, jog ieškovo vienašalis energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas negalimas ir šis klausimas svarstytinas pagal LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytą procedūrą. Taip pat nustatė, jog ieškovas pradėjo šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo procedūrą, tačiau ieškovo pateiktų 2006 m. gegužės 23 d. visų namo butų savininkų sutikimų, išskyrus atsakovo M. Z. sutikimą, dėl ieškovo buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, teismas nelaikė tinkamais namo butų savininkų (gyventojų) sutikimais ir darė išvadą, kad sutikimų ieškovui atjungti jo buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo namo sistemos nedavė nė vienas namo butų savininkas (gyventojas). Taip pat nurodė, ieškovas iki šiol nėra suderinęs namo gyventojams mokėtino kompensacijos dydžio ir nesudaręs su pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ sutarties dėl papildomų išlaidų kitiems namo gyventojams atlyginimo. Teismas sprendė, jog ieškinio patenkinimas iš esmės neturėtų jokios teisinės reikšmės, t.y. ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183 p. bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Nurodo, kad teismas turėjo svarstyti ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t.y. nustatyti priežastis, dėl kurių atsakovas atsisako duoti sutikimą. Teigia, kad pateikė visus įrodymus, jog įvykdė visus taisyklių 183 p. numatytus reikalavimus, o atsakovo argumentai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat nurodo, kad teismas savo išvados, jog 2006-05-23 namo butų savininkų sutikimai nelaikytini tinkamais sutikimais, nepagrindė jokia teisės norma, netinkamai įvertino šį įrodymą, be to, nei vienas iš trečiųjų asmenų šio sutikimo teismine tvarka nenuginčijo, todėl jis yra galiojantis ir teismas, savo iniciatyva pripažindamas šį sutikimą negaliojančiu, išėjo už ieškinio ribų. Apeliantas skunde teigia, jog neturėjimas atsakovo sutikimo užkerta kelią, įvykdžius visus Taisyklių 183 p. nustatytus reikalavimus, vykdyti tolimesnę šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginių atsijungimo procedūrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas M. Z. ir tretysis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šilumos energijos tiekimo sutarties, o taip pat šilumos ir karšto vandens tiekimo santykių nutraukimo atskiram butui, esančiam daugiabučiame name, tvarką nustato CK 6.390 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitiniams reikalams, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Todėl tam, kad kitiems daugiabučio namo gyventojams nebūtų padaryta žala, poįstatyminiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriose yra patvirtinta speciali vieno buto atjungimo daugiabučiame name (šilumos ir karšto vandens) nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos, tvarka. Ieškovas, norėdamas nutraukti šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartį ir atsijungti savo butą (daugiabučiame name) nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, privalo laikytis minėtais teisės aktais nustatytos specialios atsijungimo procedūros, kad nebūtų pažeisti kitų to namo gyventojų (energijos vartotojų) interesai ir jiems nebūtų padaryta žala.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai paaiškina rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principai (CPK 5, 13 straipsniai). Kai byloje pareikštas ieškinys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė be atsakovo, kuris yra daugiabučio namo, esančio Birutės g. 3, Kaišiadorys bendraturtis ir gyvena bute Nr. 1, sutikimo atjungti buto Nr. 2 šildymo sistemą nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovas, norėdamas įgyvendinti savo sumanymą, pradėjo sutarties nutraukimo procedūrą, kreipėsi į daugiabučio namo bendraturčius, kad gauti jų sutikimą atjungti jam priklausančio buto sistemas nuo pastato sistemų. Atsakovas M. Z. tokio sutikimo nedavė. Spręstina, kad ieškovas, įgyvendindamas savo sumanymą nutraukti šilumos ir karšto vandens tiekimo santykius, siekia rekonstruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaišiadorys, šildymo sistemą be bendrasavininkio sutikimo, kas ir sudarytų ieškinio dalyką.
Teisė atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų yra susijusi su tam tikrų darbų atlikimu, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, teismui ieškovas be reikalavimo duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus privalo pateikti ir pertvarkymo darbų projektus (šiuo atveju turėtų būti pateiktas šilumos sistemos atjungimo projektas), nes tai du neatsiejami dalykai sprendžiant klausimą ar nebus pažeidžiamos bendraturčių teisės bei teisėti interesai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija 2004 sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje V. Š. su V. M. , bylos Nr. 3K-3-21/2004 yra konstatavusi, kad šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai yra tame, jog pareikštas reikalavimas pašalinti tam tikrus trukdymus, norint atlikti rekonstrukcijos darbus yra neatsiejamai siejamas su tų darbų atlikimo projektų paruošimu ir jų pateikimu teismui. Esant tokiems reikalavimams, teismas privalo nustatyti, kodėl atsakovas nesutinka duoti sutikimą ir ar numatomi atlikti darbai nepažeis bendraturčių teisių ir jų teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl byloje iškilusio ginčo, nurodė, kad ieškinio patenkinimas neturėtų teisinės reikšmės, nes kiti namo bendraturčiai nedavė sutikimo atlikti atjungimo procedūrą. Su šiais argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti, nes klausimo svarstymas nagrinėjamojoje byloje ar yra kitų bendraturčių sutikimas yra už pareikšto reikalavimo ribų. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas turėjo pareikalauti iš ieškovo tikslinti ieškinį, reiškiant reikalavimą dėl tam tikrų darbų atlikimo be atsakovo sutikimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kolegija pažymi, kad teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą. Byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl teisės atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius be bendraturčio sutikimo reiškia tai, kad prašoma suteikti teisę, kuri prieštarautų įstatymo nuostatoms – įstatyme įtvirtintas reikalavimas gauti visų bendraturčių sutikimus. Tuo tarpu pagrindinio reikalavimo, atlikti konkrečius darbus be bendraturčio sutikimo byloje pareikšta nėra. Kolegija pažymi tai, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai nepakankamai aiškūs ar nebaigti, tai pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iš ieškovo tikslinti ieškinio dalyką, jį aiškiai suformuluojant, taip sukonkretinant ieškinio reikalavimus. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo neturėdamas aiškaus ieškinio dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatinėjamos atsakovo nesutikimo priežastys, kas sudaro pagrindą, kolegijos vertinimu, spręsti, jog nėra atskleista bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija pagal byloje esančius įrodymus išspręsti bylą neturi galimybės, kadangi patenkinus ieškinį dėl įpareigojimo netrukdyti atlikti tam tikrus darbus be atsakovo sutikimo, turi būti nurodyta pagal kokį konkretų projektą atliekami šie darbai, net nurodant projekto parengimo datą, suteiktą numerį bei kitus projektą individualizuojančius duomenis. Nesant projekto, nėra jokių galimybių nuspręsti ar atliekant darbus pagal konkretų projektą, nebus pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės bei teisėti interesai. Kolegija sprendžia, kad teisminiam nagrinėjimui skirtus numatomų atlikti rekonstrukcijos darbų projektus ieškovas turi galimybę pateikti, kadangi projektai yra rengiami ir siekiant gauti projektavimo sąlygas. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas siekia ne tik atjungti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo buto sistemų, tačiau siekia ir atlikti darbus, neatsiejamus nuo ieškovo siekiamo tikslo - nutraukti sutartinius santykius su šilumą tiekiančia energijos tiekimo įmone ir kurių rezultate bus teikiama šiluminė energija.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagal kilusį šalių teisinį ginčą neatskleista bylos esmė, t. y. pagal byloje surinktus įrodymus ir pareikštus ieškinio reikalavimus nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalyko trūkumai iki ieškinio priėmimo turi būti pašalinami CPK nustatyta ieškinio trūkumų šalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis). Po ieškinio priėmimo ieškinio dalyko trūkumai šalinami ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, to neatlikus pirmosios instancijos teismas turi pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.