Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju R. R. , A. S. ir jo gynejo advokato Remigijaus Jakšto bei nukentejusiuju L. R. ir T. R. apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p., 9 p. laisves atemimu penkiolikai metu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. laisves atemimu dviems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 5 d., bausmes subendrintos apemimo budu, ir paskirta galutine subendrinta bausme laisves atemimas penkiolikai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p. laisves atemimu devyneriems metams, bausme atliekant nepilnameciu pataisos namuose.

Iš R. R. ir A. S. solidariai priteista 3059,76 Lt Valstybinei ligoniu kasai, A. S. neturint turto ar uždarbio pakankamo padarytai žalai atlyginti, Valstybinei ligoniu kasai priteista iš R. R. ir A. S. tevu G. S. ir D. S. po 1529,88 Lt.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. R. nuteistas už tai, kad del savanaudišku paskatu, turedamas tiksla užvaldyti tevu turta, nuo 2002 m. gruodžio men., Klaipedoje, nuolat ikalbinedamas ir lenkdamas bei žadedamas už tai dideli materialini atlygi nepilnameciui A. S. , gim. 1987-03-27, organizavo nusikaltimo padaryma, kurdamas nusikalstamos veiklos planus, numatydamas ju ivykdymo budus ir priemones. R. R. 2003 m. rugpjucio 28 d. nurodydamas, kad reikes nužudyti jo šeimos narius - tevus R. ir L. R. bei brolius R. ir T. R. , gyvenancius A. g. X, K., ir A. S. sutikus, pažadedamas už tai iki 1,5 milijono litu atlygi, palenke A. S. padaryti nusikaltima. Realizuodamas tevu ir broliu nužudymo plana, R. R. 2003 m. rugpjucio 28 d., apie 15 val., ginklu parduotuveje, esancioje H. M. g. 36, Klaipedoje, nupirko 129 litu vertes peili, kuri iš karto prie parduotuves „X“, M. M. a. X, K., perdave A. S. kaip iranki nusikaltimui padaryti, be to, dave A. S. 20 litu nusipirkti pirštines, kurias jis turejo muveti nusikaltimo padarymo metu, kad nepaliktu pirštu pedsaku. 2003 m. rugpjucio 30 d. R. R. , toliau lenkdamas A. S. nužudyti 4 jo šeimos narius, mobiliojo ryšio telefonu siusdamas A. S. SMS žinutes, nurode A. S. atvykimo laika i jo namus A. g. X, K.

A. S. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjucio 31 d., apie 00.30 val., vykdydamas R. R. nurodymus, duotus telefonu, pasiemes jo perduota peili ir paties nusipirktas gumines pirštines, pagal išankstini telefonini susitarima ileistas R. R. i nama, antrajame namo aukšte, R. R. kambaryje dar karta detaliai aptare šeimos nužudymo plana. Isitikines, kad R. R. tevai ir broliai miega, A. S. , suorganizuotas R. R. bei siekdamas pažadeto atlygio - 1,5 milijono litu, iejes i R. R. tevo kambari, kur mieganciam ir esanciam bejegiškos bukles R. R. , gim. 1955 m., 3 kartus smoge i kakla. Sužalotam R. R. pasipriešinus, emus šauktis pagalbos, A. S. peiliu jam - smoge dar 25 kartus i gyvybiškai svarbius centrus. Nuo daugybiniu durtiniu - pjautiniu sužalojimu, sukelusiu umu išorini nukraujavima bei kaires puses pneumohemotoraksa, R. R. vietoje mire.

Tesdamas nusikalstama veika, turedamas tiksla nužudyti T. R., pirmojo aukšto hole ir virtuveje tuo paciu peiliu jam smoge 18 smugiu i gyvybiškai svarbius centrus, sužalodamas kairiji plauti, širdpleves, širdies diafragma, dešine žastine arterija, padarydamas sunku sveikatos sutrikdyma. R. R. organizuoto nusikaltimo A. S. neužbaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo ir R. R. valios, nes sužalotas R. R. priešinosi, šaukdamasis pagalbos, pažadino žmona L. R. ir sunu T. R. , kurie atskubejo i pagalba. L. R. , pamaciusi A. S. grumtynes su T. R. , grižo i savo kambari, užreme duris savo kunu ir neleido A. S. patekti i jos kambari, R. R. buvo antrame namo aukšte, todel A. S. nespejo ten patekti, nes išsigandes iš ivykio vietos pabego, o sužalotam T. R. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Be to, R. R. nuteistas dar ir už tai, kad žinodamas, kad A. S. , gim. 1987-03-27, yra vaikas, nuo 2002 m. gruodžio men. Klaipedos m. prašydamas ir ikalbinedamas lenke ji padaryti nusikaltima - nužudyti jo tevus L. ir R. R. ir brolius R. ir T. R. , pažadedamas iki 1,5 milijono litu atlygi. A. S. , vykdydamas R. R. nurodymus ir siekdamas pažadeto atlygio, 2003 m. rugpjucio 31 d., apie 2 val., budamas R. name, esanciame A. g. X, K., 28 duriais peiliu mirtinai sužalojo R. R. ir 18 smugiu peiliu sužalojo T. R. , padarydamas jam sunku sveikatos sutrikdyma, tuo R. R. itrauke vaika - A. S. i nusikalstama veika.

Apeliantes manymu, R. R. inkriminuojamas nusikaltimo organizavimas nera visiškai irodytas, taip pat neirodytas ir jo vadovavimas nusikalstamai veikai. Teismas nenurode kokiais veiksmais R. R. organizavo nusikaltima, todel jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d., nes tokiai kvalifikacijai truksta irodymu. Nuteistasis A. S. teisme parode, kad neradus šaunamojo ginklo, jis, o ne R., pasiule nusikaltima padaryti panaudojant peili, ir butent jis nurode koki peili reikia isigyti. Kaip vykdyti nusikaltima ir ka daryti taip pat sprende pats A. S. . Mano, kad irodymais negali buti tik kaltinamojo parodymai, kurie neparemti jokiais objektyviais parodymais. Be to, A. S. tiek savo pirminiuose parodymuose, tiek parodymuose ivykio vietoje, aiškino, kad jis i R. namus iejo per garažo vartus. Taciau šis nuteistojo teiginys nebuvo tikrintas, nors, apeliantes teigimu, i nama galima ieiti per garažo vartus, žinant kaip juos atidaryti. Nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurode, kad jis iš vakaro tikrino kaip galima atidaryti garaža ir buvo tai padares. Todel, apeliantes manymu, yra abejoniu del A. S. patekimo i namo vidu ir R. R. vaidmens tame.

Teismas besalygiškai tiki A. S. parodymais ir atmeta R. R. parodymus. Taciau A. S. parodymai keiciasi priklausomai nuo situacijos, be to, jo parodymai yra nelogiški, juose daug fantazijos. A. S. nurode, kad R. R. jam dave kažkokiu narkotiku ir nors jis juos vartojo tik pirma karta, taciau gerai isimine ju pavadinima ir netgi beveik po metu laiko galejo ne tik pavadinima nurodyti, bet ir nurodyti kaip jie veikia. R. R. neigia turejes ar A. S. siules narkotikus. R. R. parodymus patvirtina ir ivykio vietoje daryta krata, kurios metu nei narkotiku, nei ju pedsaku aptikta nebuvo. A. S. parodymai, kad nusikaltima padare narkotiku poveikyje, yra paneigiami ir tuo, kad jis labai tiksliai nurodo nusikaltimo aplinkybes. Velesni A. S. parodymai yra iš fantastikos srities. Nuosprendžio teiginys, kad R. R. studijavo psichologija ir ja domejosi papildomai, todel pasakodamas A. S. nebutas istorijas apie dalyvavima nusikalstamose grupuotese, paveike nepilnameti A. S. padaryti nusikaltima, yra paremtas tik teismo pamastymais, kadangi byloje nera irodymu apie R. R. domejimasi psichologija, o koledže jis yra studijaves tik puse ivadinio psichologijos kurso. Nuosprendyje R. R. kaip organizatoriaus vaidmuo yra irodinejamas ir tuo, kad prieš nusikaltima jis aktyviai bendravo su A. S. SMS žinutemis. Taciau iš 9 žinuciu, siustu rugpjucio 30 d., 4 siustos A. S. , o 5 - R. R. , todel vienareikšmiai teigti, kad butent R. R. aktyviai žinutemis bendravo su A. S. , o ne atvirkšciai, negalima. Taip pat nera nustatyta kokiomis temomis buvo bendrauta. Teismas nurode, kad R. R. siunte žinute A. S. ir po nusikaltimo padarymo, t.y. 2003-08-31 nakti, taciau šis faktas nuosprendyje yra iškraipytas, nes iš mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2003-08-31 3 val. 25 min. 10 sek. SMS pranešimas buvo siustas iš A. S. i R. R. telefona. Apeliante taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nusikaltimas buvo nebaigtas del nepriklausanciu nuo A. S. ir R. R. aplinkybiu. Tvirtina, kad nusikaltimas buvo nutrauktas butent R. R. veiksmais. A. S. pasišalino iš namo tik po to, kai iš antro aukšto buvo mesta vaza.

Be to, apeliantes manymu, teismas nepagristai ignoravo R. R. parodymus apie jo santykius su tevu. Nepagrista yra teismo išvada, kad R. R. savo parodymus pakeite po pasimatymo su apeliante. Ji pasimatyme su R. R. buvo 2003-09-25, o parodymai buvo pakeisti tik 2003-10-10. R. R. paaiškino, kad jo ir tevo santykiai, del kuriu jis nusikalto, buvo pastovus, taciau nei ikiteisminio tyrimo pareigunai, nei teismas šios R. R. versijos netyre.

Taip pat nepagristas yra teismo teiginys, kad R. R. turejo pagrinda manyti, kad nužudes tevus ir brolius, jis igys dideles vertes turta. R. R. puikiai žinojo šeimos turtine padeti. Be to, 2003 m. liepos menesi buvo sutarta ikurti UAB, kurioje akcininku turejo buti ir sunus R., todel jam nebuvo jokio tikslo žlugdyti savo besikurianti versla ir laukti mistiniu turtu. Be to, neirodytas ir noras nužudyti visa šeima. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu nurode, kad jis puole T. R. del to, kad pastarasis pasimaiše jam, arba kad neliktu nereikalingo liudytojo, bet nei viena karta jis nera nurodes, kad T. R. puole todel, kad pagal susitarima turejo ji nužudyti.

Apeliantes manymu, nuosprendis yra šališkas, priimtas vadovaujantis teismo samprotavimais apie galimas nusikaltimo versijas. Byloje nera paneigti R. R. L. R. parodymai, netirta teismo medicinos eksperto išvada, kuri netiesiogiai patvirtina R. R. parodymus apie jo santykius šeimoje. Taip pat kritiškai vertintina ir R. R. atlikta ambulatorine psichiatrine ekspertize, kadangi ekspertui nebuvo pateikta visa medžiaga, ekspertize buvo atlikta ankšciau nei R. R. pakeite parodymus.

R. R. yra charakterizuojamas tik gerai, jis anksciau jokiu nusikaltimu ar teises pažeidimu nera padares, todel toks žiaurus nusikaltimas logiškai nera suprantamas. Taip pat nera aiški jo busena nusikaltimo padarymo metu ir po jo. R. R. iš gydymo istaigos buvo išleistas su rekomendacija atlikti ambulatorini psichiatrini gydyma. Be to, byloje nebuvo apklaustas pagrindinis liudytojas R. R. , kuris bendravo su R. R. iškart po nusikaltimo, apeliantes manymu, jo parodymai yra butini sprendžiant byla.

Taip pat teismas nevertino bei visiškai nepasisake del nusikaltimo baigtumo momento ir atsisakymo testi nusikaltima. Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad A. S. nebuvo jokiu kliuciu nusikalstama veika baigti: R. R. buvo antrame aukšte, L. R. kambario durys yra su stiklu, kuri, norint suplanuotu pasekmiu ir pilno plano ivykdymo, buvo galima išdaužti. Nurodo, jog jis, išgirdes brolio T. R. šauksma, išejo iš kambario, mete vaza žemyn, noredamas kad A. S. suprastu, jog visos ribos peržengtos ir baigtu nusikaltima, skambino pagalbos telefonu 112, kviete greitaja pagalba. Mano, kad byloje pakanka irodymu, kad jis aktyviais veiksmais išvenge ar bande išvengti sunkesniu padariniu, sieke suteikti nukentejusiesiems pagalba. Jis del padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Todel mano, kad jo atžvilgiu gali buti taikomos BK 23 str., 59 str. nuostatos. Be to, apeliantas nesutinka su iš jo priteista civilinio ieškinio suma. Pažymi, jog jis jau yra atlygines dali civilinio ieškinio sumos, todel teismas nepagristai iš jo priteise visa ieškinio suma.

Nuteistasis A. S. ir jo gynejas prašo patenkinti ju apeliacini skunda.

Nukentejusioji L. R. prašo patenkinti jos ir nuteistojo R. R. apeliacinius skundus, o nukentejusiojo A. S. apeliacini skunda atmesti.

Prokuroras prašo visus byloje paduotus apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistuju R. R. , A. S. ir jo advokato gynejo, o taip pat nukentejusiuju L. R. bei T. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, betarpiškai ištyre ir ivertino surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del abieju nuteistuju kaltes bei jiems skirtinu bausmiu dydžio. Priešingai nei teigiama nukentejusiosios L. R. ir nuteistojo R. R. apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas savo išvadas del nuteistuju kaltes, nusikalstamu veiku faktiniu aplinkybiu ir jiems skirtinu bausmiu pagrinde ne samprotavimais ir prielaidomis, o byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visuma. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip irodymu šaltinis, gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Irodymai, kuriais teismas pagrinde nuteistuju kalte del ju padarytu nusikalstamu veiku, kaip jau mineta, ivertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimu. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija siekdama patikrinti teismo išvadu minetais klausimais teisinguma, o tuo paciu patikrinti apeliaciniu skundu argumentu pagristuma, atlikusi irodymu tyrima mano, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines ištirtus irodymus, išsamiai ir nešališkai ištyre nuteistiesiems inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo faktines aplinkybes. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus irodymus ir savaip juos vertindami, kolegijos nuomone nera pagrindas teigti apie neišsamu ir šališka nuteistiesiems inkriminuotu nusikalstamu veiku padarymo aplinkybiu ištyrima.

Tuo paciu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas abieju nuteistuju kaltes klausima, baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, kuriuos butu galima pripažinti turejusiais esmines reikšmes išsamiai išnagrineti byla ir paveikusiais apkaltinamojo nuosprendžio priemima, nepadare.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendi panaikinti ar pakeisti, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nera pagrindo.

Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis R. R. del savanaudišku paskatu, turedamas tiksla užvaldyti tevu turta nuolat ikalbinedamas ir lenkdamas bei žadedamas dideli materialini atlygi nepilnameciui A. S. , organizavo nusikaltimo padaryma, kurdamas nusikalstamos veiklos planus, numatydamas ju ivykdymo budus ir priemones, nurodydamas A. S. nužudyti šeimos narius, t.y. tevus R. ir L. R. bei brolius R.ir T. R. , pažadedamas už tai pinigu atlygi, palenke A. S. padaryti nusikaltima. Teismas taip pat konstatavo, kad realizuodamas tevu ir broliu nužudymo plana, R. R. ginklu parduotuveje nupirko peili, kuri iš karto perdave A. S. kaip iranki nusikaltimui padaryti, dave jam 20 Lt isigyti pirštines, kurias turejo muveti nusikaltimo padarymo metu, siekiant nepalikti pirštu pedsaku. Realizuodamas savo nusikalstama plana nužudyti keturis šeimos narius, R. R. mobiliojo ryšio telefonu siusdamas A. S. SMS žinutes, nurode parengti nusikaltimo padarymo laika, po ko ileido A. S. i gyvenamaji nama ir savo kambaryje dar karta detaliai aptare savo šeimos nariu nužudymo plana.

BK 24 str., apibrežianciame bendrininkavima ir bendrininku rušis, nurodyta, kad organizatorius yra asmuo, subures organizuota grupe ar nusikalstama susivienijima, jiems vadovaves ar koordinaves ju nariu veikla arba parenges nusikalstoma veika ar jai vadovaves.

Kolegijos nuomone, nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas pripažino R. R. parengus nusikalstama veika del šeimos nariu nužudymo ir jai vadovavus, yra teisingi, nes jie patvirtinami byloje ištirtais irodymais, kurie objektyviai patvirtina mineto nuteistojo, kaip šios nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmeni. Mineti motyvai kaip tik ir patvirtina teismo išvada, kad butent R. R. parenge nusikalstamos veikos plana nužudyti keturis savo šeimos narius ir vadovavo jai, t.y. atliko organizatoriaus veikla, Nors apeliaciniuose skunduose ši teismo išvada gincijama, taciau pažymetina, kad pats nuteistasis R. R. ne tik ikiteisminiame tyrime, bet ir teisme pats pripažino parenges šeimos nariu nužudymo plana, numates ir itraukes i nusikaltima šios veikos vykdytoja A. S. , finansaves ji nužudymo irankiu isigijimui, pastoviai bendravo su A. S. telefonu siunciamomis žinutemis, derindamas parengtos nusikalstamos veikos padarymo laika, slapta ileisdamas A. S. i gyvenamaji nama nusikaltimo padarymo nakti ir detaliai su juo savo kambaryje aptardamas visas kitas šios veikos padarymo aplinkybes ir pan. Faktiškai tas pacias aplinkybes teisme patvirtino ir nuteistasis A. S. .

Ivertinus aukšciau nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, byloje ištirtu irodymu visuma negincijamai patvirtina, kad butent R. R. buvo šeimos nariu nužudymo organizatorius.

Nors nuteistojo R. R. ir nukentejusiosios L. R. apeliaciniuose skunduose gincijama teismo išvada del minetos nusikalstamos veikos savanaudišku paskatu, taciau apeliaciniu skundu argumentai šiuo klausimu laikytini nepagristais, nes jie prieštarauja bylos duomenims.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 20 punkte nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 9 p. (del savanaudišku paskatu), kai nužudoma siekiant tureti iš to kokia nors turtine nauda sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginima už nužudyma, užvaldyti turta ir pan.), jeigu tokias paskatas kaltininkas turejo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kesinimosi i gyvybe metu. Jei siekis tureti turtines naudos del vienokiu ar kitokiu priežasciu nebuvo igyvendintas, tai neturi itakos nužudymo kvalifikavimui.

Nuteistasis A. S. bylos tyrimo ir jos teisminio nagrinejimo metu nuosekliai parode, kad R. R. už jo šeimos nariu nužudyma buvo pažadejes pinigini atlygi, kurio dydis ne karta kito. A. S. patvirtino ir tai, kad R. R. yra jam sakes norintis užsiimti savo šou bizniu, todel jam taip pat reikia daug pinigu.

Pažymetina, kad nuteistojo A. S. parodymus apie R. R. šeimos nariu nužudymo savanaudiškas paskatas faktiškai patvirtino ir pats nuteistasis R. R. , kuris apklausiamas 2003-09-12 itariamuoju nurode, kad jo tevai gyveno pasiturinciai, taciau konkreciau apie tevu finansine padeti nežinojo. Šias aplinkybes R. R. nurode ir savo rašytame 2003-09-12 nuoširdžiame prisipažinime, kuriame irgi nurode, kad dar 2003 m. pradžioje nutare išžudyti savo šeimos narius ir pasisavinti turima turta, nes pinigai buvo reikalingi savarankiškam gyvenimui ir šou verslo pradžiai. Šias aplinkybes jis patvirtino apklausiamas itariamuoju ir 2003-09-17 pas ikiteisminio tyrimo teiseja. Tuo paciu pažymetina, kad bylos tyrimo eigoje, o taip pat ir teisme R. R. pripažino pažadejes A. S. pinigini atlygi už šeimos nariu nužudyma.

Nors R. R. veliau šiuos parodymus del siekio užvaldyti tevams priklausanti turta ir paneige nurodydamas, kad buk tai mintis nužudyti teva kilo del jo seksualinio priekabiavimo, taciau jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu šia nuteistojo versija, byloje nera. Nuosprendyje teismas išanalizavo nuteistojo R. R. parodymu apie šeimos nariu nužudymo paskatas kitimo seka ir priežastis. Ivertines tokius nenuoseklius nuteistojo R. R. parodymus apie šeimos nariu nužudymo paskatas, kolegijos nuomone, teismas padare argumentuota išvada, kad nuteistojo nurodytas nužudymo motyvas (tevo seksualinis priekabiavimas, kuris buk tai tesesi jau nuo vaikystes), atmestinas. Kolegijos nuomone, kad nuteistojo nurodytas tevo nužudymo motyvas nepatvirtinamas jokiais kitais objektyviais irodymais. Pažymetina, kad nei vienas iš nuteistojo R. R. šeimos nariu niekuomet nepastebejo jokiu požymiu, kuriu pagrindu butu galima manyti apie netinkama tevo elgesi (seksualini priekabiavima) su nuteistuoju. Tai jie patvirtino duodami parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. Teismas, ištyres bei ivertines nuteistojo R. R. , jo motinos bei broliu parodymus, kitus bylos duomenis padare išsamiai motyvuota išvada, kad byloje nera jokiu objektyviu irodymu, kurie patvirtintu nuteistojo nurodyta tevo nužudymo motyva, t.y. jo seksualini priekabiavima. Akivaizdu, kad aukšciau nurodytas tevo nužudymo motyvas (seksualinis priekabiavimas) yra nelogiškas, nes nepaaiškina nuteistojo R. R. parengtos ir suorganizuotos nusikalstamos veikos nužudyti ne tik savo teva, bet ir kitus šeimos narius, t.y. motina bei brolius. Nagrinejant byla apeliacines instancijos teisme ekspertu komisija išsamiai ištyre nuteistojo R. R. psichine-psichologine bukle. Teismo psichiatrines-psichologines komisijines stacionarines ekspertizes išvadoje nurodyta, kad duomenu, leidžianciu kategoriškai teigti, kad R. R. nurodyta seksualine prievarta iš jo tevo puses turejo esmines itakos jo nusikalstamai veikai ar leidžianciu teigti tai turejo itakos jo psichiniam vystymuisi, nera.

Šie ir kiti byloje ištirti irodymai patvirtina teismo išvados pagristuma, kad nuteistojo nurodytas šeimos nariu nužudymo motyvas, t.y. ilgalaikis tevo seksualinis priekabiavimas, yra išgalvotas ir išskyrus nenuoseklius paties nuteistojo parodymus apie šios nusikalstamos veikos motyvus, nepatvirtinamas jokiais kitais objektyviais irodymais.

Nuteistojo R. R. ir nukentejusiosios L. R. apeliaciniu skundu teiginiai apie tai, kad teismo nustatytas šeimos nariu nužudymo savanaudiškumo motyvas yra nepagristas, nes faktiškai realiai jokio didelio turto kaltininkas butu neužvaldes del buvusios prastos šeimos finansines padeties, kolegijos nuomone, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvados del šios nusikalstamos veikos savanaudiško motyvo pagristumo.

Kaip jau mineta, ištirtais irodymais byloje nustatyta, kad butent nuteistasis R. R. organizavo nusikalstama veika nužudyti savo šeimos narius, sukurstydamas ir palenkdamas tai padaryti bendranuteistaji A. S. , buvusi šios nusikalstamos veikos vykdytoju, pažadedamas jam už tai atitinkama pinigini atlygi. Aukšciau minetame Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 46 yra pasakyta, kad asmens, kurtis kita asmeni kurste, organizavo ar padejo jam padaryti nužudyma už atlyginima, veika kvalifikuojama pagal BK 24 str. atitinkama dali ir 129 str. 2 d. 9 p.

Ši nuostata, kolegijos nuomone, kaip tik ir patvirtina R. R. nusikalstamos veikos kvalifikavima pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (del savanaudišku paskatu). Nepriklausomai nuo to, kad nors nuteistasis R. R. teigia nusikaltima ivykdes ne del savanaudišku paskatu, ištirtais irodymais nustatyta, kad jis veike ne vienas, o su bendrininku A. S. . Jis suorganizavo savo tevo nužudyma, sieke ir kitu savo šeimos nariu nužudymo, šiai veikai palenkdamas nusikaltimo vykdytoja A. S. , pažadedamas jam atitinkama pinigini atlyginima, t.y. suvokdamas, kad bendrininka skatins veikti ir galimos materialines naudos siekimas. Byloje nustatyta, kad šios veikos tiesioginis vykdytojas, realizuodamas nuteistojo R. R. suplanuota ir parengta visu šeimos nariu nužudymo plana, už pažadeta pinigini atlygi nužude nuteistojo R. R. teva bei pasikesino nužudyti jo broli T. R. , taciau pastarojo bei kitu šeimos nariu nenužude del nuo kaltininku valios nepriklausanciu aplinkybiu. Šios aplinkybes patvirtina, kad šiuo atveju abu nusikaltimo bendrininkai padare vienoda nusikaltima, todel teismo išvada kvalifikuojant nuteistuju R. R. ir A. S. veika pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (veika padaryta del savanaudišku paskatu) yra teisinga.

Abieju nuteistuju veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. pripažistant, kad R. R. buvo nužudytas bejegiškoje bukleje. Abu nuteistieji patvirtino, kad pagal iš anksto parengta nusikalstamos veikos plana, nuteistojo R. R. tevas ir kiti šeimos nariai turejo buti nužudyti jiems miegant, peiliu perpjaunant miego arterija, kad negaletu gintis ir aktyviai pasipriešinti. Abu nuteistieji patvirtino, kad nusikalstamos veikos planas buvo pradetas realizuoti isitikinus, kad visi R. R. šeimos nariai jau miega. A. S. patvirtino, kad jam iejus i kambari, kuriame buvo bendranuteistojo R. R. tevas, pastarasis iš tiesu jau miegojo, todel pirmiausia peiliu dure jam i kaklo sriti, noredamas perpjauti miego arterija, taciau tai nepavyko, todel tesdamas savo smurtinius veiksmus toliau peiliu sudave pabudusiam nukentejusiajam daugybinius smugius i kakla ir kitas kuno vietas. Pasirinktas nužudymo laikas, pirmuju smugiu peiliu sudavimas i kaklo sriti mieganciam ir negalinciam gintis nukentejusiajam, kas be abejo sumažino jo galimybes aktyviai pasipriešinti kaltininkui, kaip tik leidžia teigti, kad nuteistojo R. R. tevas buvo nužudytas bejegiškoje bukleje. Šios teismo išvados teisinguma patvirtina ir mineto Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 nuostata apie tai, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejegiškos bukles), kai nužudomas asmuo, kuris negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui, o šiuo atveju bejegiškumo bukle pasireiške tuo, kad, kaip jau mineta, nužudytajam pirmieji smugiai peiliu buvo suduoti jam miegant.

Nuteistojo R. R. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., nes kaltininkas organizavo savo tevu ir broliu nužudyma ir šios nusikalstamos veikos pasekoje bendravykdytojas A. S. byloje nustatytomis aplinkybemis peilio smugiais nužude nuteistojo R. R. teva ir ši aplinkybe jam buvo žinoma.

Abieju nuteistuju veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 5 p. (nužudymas dvieju ir daugiau žmoniu).

Kaip jau buvo mineta nuteistieji vykde iš anksto suplanuota ir parengta nusikalstama veika turedami tiesiogine tycia ir tiksla nužudyti visus keturis R. R. L. R. šeimos narius, todel suprato, kad tokia savo veika kelia pavoju tu šeimos nariu gyvybei, numate, kad realizavus nusikalstama tiksla, bus atimta gyvybe keliems žmonems ir tokio rezultato norejo.

Teismas, ivertines ištirtu irodymu visuma ir nuteistuju, veikusiu pagal bendra nusikalstama sumanyma nužudyti kelis asmenis, padarytos veikos pasekmes konstatavo, kad buvo nužudytas tik vienas žmogus (R. R. tevas) ir realiai pasikesinta nužudyti nuteistojo R. R. broli T. R. , kuriam A. S. namo pirmojo aukšto hole, suduodamas daugybinius smugius peiliu i ivairias kuno vietas, padare sunku kuno sužalojima, taciau nebaige nusikaltimo del nepriklausanciu nuo ju valios aplinkybiu.

Kolegijos nuomone ši teismo išvada teisinga. Tuo tarpu apeliaciniu skundu teiginys apie kaltininku savanoriška atsisakyma pabaigti visa iš anksto suplanuota nusikalstama veika nužudyti visus keturis nuteistojo R. R. šeimos narius, laikytinas nepagristu ir atmestinas.

BK 23 str. 1 d. nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradeta nusikalstama veika suvokdamas, kad gali ja pabaigti. Byloje nustatytos faktines kaltininku padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kolegijos nuomone, paneigia mineta apeliaciniu skundu teigini.

Savanoriškas atsisakymas tai samoningas, savo valia priimtas sprendimas atsisakyti testi pradeta rengimasi nusikaltimui ar pabaigti pasikesinima padaryti nusikalstama veika. Esant savanoriškam atsisakymui kaltininkas nutraukia nusikalstama veika suvokdamas ir budamas isitikines, kad atsisakymo metu yra realios aplinkybes testi pradeta nusikalstama veika ir pabaigti ja iki galo. Toki sprendima turi priimti ne priverstas kitu asmenu ar susidures su neiveikiamomis aplinkybemis (kliutimis), o savanoriškai. Jei kaltininkas mano, kad susidariusioje situacijoje nera galimybiu testi ir pabaigti pradeta nusikalstama veika ir del to ja nutraukia, tai toks atsisakymas pagal BK 23 str. nera savanoriškas.

Byloje objektyviai nustatytos faktines aplinkybes leidžia teigti, kad nuteistojo R. R. iš anksto suplanuotas nusikalstamos veikos planas nužudyti visus keturis šeimos narius, buvo realiai pradetas vykdyti, nes A. S. suduotais smugiais peiliu buvo nužudytas R. R. tevas, taciau kilus triukšmui, pabudus kitiems šeimos nariams, t.y. nuteistojo R. R. motinai ir broliams, o vienam iš ju, t.y. T. R. net spejus iš antro aukšto laiptais nusileisti i pirmo aukšto hola, akivaizdu, kad abu nuteistieji tokia nenumatyta ivykiu eiga ivertino neiveikiamomis aplinkybemis (kliutimis), kurios realiai neleido pabaigti pradeta nusikalstama veika pagal iš anksto parengta nusikalstamos veikos plana, t.y. tyliai, be jokio triukšmo paeiliui nužudyti miegancius visus keturis R. R. šeimos narius, t.y. ne tik jo teva, bet ir motina bei brolius.

Butent šios aplinkybes paneigia mineta apeliantu teigini apie savanoriška atsisakyma pabaigti nusikalstama veika, t.y., kaip jau mineta, nužudyti visus keturis R. R. šeimos narius, buk tai supratus pradetos nusikalstamos veikos žiauruma, beprasmiškuma ir pan.

Kvalifikuoti A. S. veika pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., o ne kaip tycini pasikesinima nužudyti T. R. , kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nera pagrindo. Ivykio vietos apžiuros teismo medicininiu tyrimu duomenys, nukentejusiajam T. R. padarytu daugybiniu kuno sužalojimu skaicius, pažeidžiant gyvybiškai svarbius kuno centrus, kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina nuosprendžio išvadas apie tai, kad A. S. sunkiai sužalojo netiketai pirmojo aukšto hole del kilusio triukšmo atbegusi T. R. ne stengdamasis ji tik sužaloti, o toliau vykdydamas suplanuota bendra su nuteistuoju R. R. nusikalstamos veikos plana tycia nužudyti kelis jo šeimos narius, o šiuo atveju, jo broli T. R. .

Nuteistojo A. S. ir gynejo apeliacinio skundo teiginys, kuriuo išsakytos abejones del nuteistojo psichines sveikatos bukles, atmestinas. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizes akto išvadoje, ištyrus A. S. stacionarinio stebejimo salygomis, komisija konstatavo, kad nuteistasis yra psichiškai sveikas.

Teismas, skirdamas abiem nuteistiesiems bausmes, laikesi bendruju bausmes skyrimo pagrindu, o A. S. atžvilgiu, kuris nusikalstama veika padare budamas nepilnametis, dar ir istatymo nuostatas, reglamentuojancias bausmes skyrimo nepilnameciui ypatumus.

Abu nuteistieji nusikalto pirma karta, charakterizuojami teigiamai, taciau padare labai sunku tycini nusikaltima, kuriuo sukele itin sunkias ir neatitaisomas pasekmes, nors ir budami jauno amžiaus. Skiriant bausme R. R. teismas atsižvelge i jo, kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmeni ir kitas aplinkybes, todel motyvuotai skyre jam griežtesne bausme, negu istatymo sankcijoje numatytas bausmes vidurkis. Nuteistiesiems paskirtu bausmiu motyvai, nurodyti skundžiamame nuosprendyje, leidžia teigti, kad teismas teisingai pritaike baudžiamaji istatyma, bausmes individualizavo, todel laikyti jas per griežtomis, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistuju R. R. , A. S. ir jo gynejo advokato Remigijaus Jakšto bei nukentejusiuju L. R. ir T. R. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistajam R. R. bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2003 m. rugsejo 11 d.