- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-956-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Sauliui Daunoravičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, gyvenančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, išsiskyrusio, ankščiau teisto (teistumas išnykęs),
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria M. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi M. N. buvo skirtas suėmimas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis M. N. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nes ji neteisėta ir nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant BPK normas bei neteisingai vertinant bylos aplinkybes. Nurodo, jog yra laikomas neteistu, Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susaistytas socialiniais ir faktiškais šeimyniniais ryšiais, nes gyvena kartu su savo neįgalia sugyventine, kuriai yra būtina pagalba (sugyventinė serga I laipsnio diabetu ir nuolatos privalo tikrintis ir stebėti cukraus kiekį kraujyje bei nuolatos leistis sau insulinų, o šios ligos paūmėjimo/priepuolių metu tam yra būtina kito arti esančio asmens priežiūra) ir parama, dirba ir turi legalų bei pastovų pragyvenimo šaltinį, o taip pat išlaiko du savo nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos, kuriais rūpinasi ne tik materialiai. Pabrėžia, jog visapusiškai padeda savo neįgaliam tėvui, kuriam irgi būtina įvairiapusė pagalba. Pažymi, jog nurodytos aplinkybės, papildomai atsižvelgiant į jo asmenybę, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ateityje dėl suėmimo skyrimo atsirasiančias neigiamas pasekmes bei proporcingumo ir adekvatumo principus, sudaro pagrindą skirti bet kurią švelnesnę kardomąją priemonę, kuria šiuo atveju yra galima pasiekti BPK 119 str. nustatytus tikslus. Mano, jog aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyti ne visi įtariamieji, o taip pat nėra atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, pagal formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu neleidžia tvirtinti egzistuojant BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindą, kas nepagrįstai buvo padaryta skundžiamoje nutartyje. Taip pat pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o taip pat šiuo atveju BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo įtariamojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
M. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. 260 str. 1 d. įtariamas tuo, jog laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tiksliai nenustatytos datos iki 2013 m. spalio 19 d., veikdamas organizuotoje grupėje su T. V., A. D., susitarę daryti nusikaltimą ? neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bei platinti narkotines ir psichotropines medžiagas Panevėžio mieste, T. V. paskirsčius vaidmenis ir užduotis, t. y. pastarajam organizuojant narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir perdavimą, jis bei A. D. narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai platino Panevėžio mieste, o būtent :
jis, turėdamas tikslą platinti Panevėžio mieste narkotines ir psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš T. V. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 6 vnt. paketėlių kaip įtariama narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias gabeno ir laikė namuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. spalio 19 d., 10.10 val., kuomet kratos metų šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tačiau tiek sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo, tiek skundų dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys teismo yra analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo įtariamajam M. N. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina priešinga, nei teigiama skunde, išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti M. N. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys ? tai kitų įtariamųjų parodymai, sulaikymo protokolai, kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai, pažymos dėl slapto sekimo ir kita bylos medžiaga.
Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra susaistytas socialiniais ir faktiškai šeiminiais ryšiais, išlaiko du savo nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos bei padeda neįgaliems sugyventinei bei tėvui, yra svarbios, tačiau nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir užkertančios kelią taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo atveju įtariamos nusikalstamos veikos padarymo pobūdis, aplinkybės bei gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, kadangi įtariamajam inkriminuojamas sunkaus nusikaltimo veikiant organizuota grupe padarymas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų. Be to, šio suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą pagrindžia ir tai, kad M. N. pagal pareikštą įtarimą įtariamas atlikęs aktyvų vaidmenį darant šią veiką, yra išsiskyręs ir nors teistumas jam išnykęs, tačiau anksčiau buvo teistas, kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį linkusį nusikalsti ir neturintį tvirtų moralinių nuostatų.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. N. suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu paskirtas pagrįstai, kadangi išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Suėmimą M. N. apylinkės teismas skyrė dar vienu, BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui, kurio buvimą grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, nėra apklausti visi proceso dalyviai, o taip pat nėra atlikti pirminiai būtiniausi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Su tokias apylinkės teismo motyvais sutikti negalima. Suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu gali būti paskirtas tik tada, kai byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, rodančios įtariamojo bandymą atlikti veiksmus, trukdančius bylos tyrimui. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrįstų faktinių duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamasis M. N. pats ar per kitus asmenis gali trukdyti procesui, juo labiau kad jokių konkrečių šio suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimą patvirtinančių duomenų nenurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Šiuo atveju, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas yra tik pradinėje stadijoje bei nėra atlikti kiti pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, nepagrindžia BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimo. Todėl darytina išvada, kad šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas yra nepagrįstas bei šalintinas iš skundžiamos nutarties. Tačiau šio suėmimo skyrimo pagrindo pašalinimas negali būti pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas suėmimo skyrimo pagrindas yra nustatytas teisingai.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neįmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas M. N., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai organizuotos grupės padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą nacionalinę bei tarptautinę praktiką šiuo klausimu, yra pripažįstama, jog kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei priešingai, nei skunde nurodo įtariamasis, iš esmės pirminėje didelio tyrimo stadijoje jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės jam taikymo.
Be to, įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Atsižvelgus į visas pirmiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta – suėmimas M. N. pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo M. N. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.