- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1470-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25716-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- T. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui T. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė D. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė: pripažinti, kad atsakovas T. S. (toliau – ir atsakovas) yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas, o A. J. yra jo dukra; priteisti iš atsakovo dukros naudai išlaikymą po 274 Eur/mėn. iki dukra sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo 822 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki patikslino ieškinio pateikimo dienos; skirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Ieškovė nurodė, kad gimus vaikui, atsakovas tėvystės nepripažino notarine ar administracine tvarka. Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas kategoriška specialisto išvada, kad atsakovas 99,999999998 proc. tikimybe yra vaiko tėvas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaikas pateks į socialinės rizikos situaciją, kadangi ieškovė šiuo metu sunkiai pajėgia viena patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Atsakovo gyvenamoji vieta yra užsienyje, todėl procesinių dokumentų įteikimas ir bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Dėl nurodytų priežasčių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ieškovės vertinimu, yra neišvengiamas ir būtinas gyvybiniams vaiko interesams apsaugoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
5. Nurodė, kad viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka.
6. Išaiškino, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atsakovo tėvystės nustatymo, byloje yra pateikusi A. J. gimimo liudijimą, kuriame vaiko tėvas nėra įrašytas. Aptariamu atveju ieškovės vaiko A. J. ir atsakovo nesieja teisinė išlaikymo prievolė (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), nes ieškovės vaiko kilmė iš atsakovo nėra patvirtinta ir įforminta įstatymo nustatyta tvarka, ir ji civilinio proceso nustatyta tvarka teismo bus nustatinėjama šioje byloje (CPK 387–392 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovės dukrai A. J. laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė D. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo A. J. naudai laikiną išlaikymą po 274 EUR/mėn. iki tol, kol byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
8. Nurodė, kad teismas formaliu būdu vertino byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis vien tuo, kad atsakovas nėra įrašytas į vaiko gimimo liudijimą, motyvavo išvadą nepriteisti laikino išlaikymo bendram vaikui ir nusprendė netenkinti ieškovės prašymo. Teismas visiškai netyrė ir nevertino tikėtino ieškinio pagrįstumo.
9. Pažymėjo, kad įvertinus aplinkybę, kad atsakovas yra užsienyje ir Lietuvoje neturi jokio turto ar pajamų, realus ieškovės prievolės patenkinimas artimiausius keletą metų yra iš esmės neįmanomas, todėl laikinas ginčo santykio sureguliavimas suteiktų teisę ieškovei gauti bent Vaikų išlaikymo fondo išmoką, kuri padėtų apsaugoti vaiką nuo socialinių rizikų ir užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
12. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, tai yra, jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai (prima facie) pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 – 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Todėl teisinė išlaikymo prievolė nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ieškovės vaiko kilmė iš atsakovo nėra patvirtinta, ji dar tik nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387 – 392 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl tėvystės nustatymo dar neišnagrinėta ir atsakovo tėvystė ieškovės vaikui nėra nustatyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje bylos stadijoje nėra pagrindo varžyti atsakovo turtinių teisių, kuriomis būtų užtikrintos galimai atsirasiančios atsakovo turtinės prievolės.
14. Tik teismui nustačius tėvystę ir atsakovą pripažinus vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku, atsakovui, kaip vaiko tėvui, atsiranda išlaikymo prievolė, ir tuomet teismas išsprendžia ieškovės reikalavimą dėl atsakovo turimo nekilnojamo turto suvaržymo (CPK 392 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas nelaikytinas vaiko interesų pažeidimu ar prioritetiniu atsakovo interesų užtikrinimu. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju, nenustačius, atsakovo tėvystės ryšio, ir suvaržius atsakovo turtines teises, minėti principai būtų pažeisti (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys, kad specialisto išvada (DNA testo ataskaita EAS27378LT), nurodo 99,999999998 proc. tikimybę, kad atsakovas yra vaiko tėvas bei su ieškiniu pridėti netiesiogiai įrodymai - tėvo įrašymas krikšto liudijime, fotonuotraukos, kuriose atsakovas atlieka tėvo socialinį vaidmenį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tėvystę pripažįsta (nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra išreiškęs jokios pozicijos dėl tėvystės).
16. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovo interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Pastebėtina, jog teismui atmetus ieškovės reikalavimą ir nenustačius jos vaiko kilmės iš atsakovo, jam būtų sudėtinga susigrąžinti periodines išmokas, sumokėtas laikinai nepilnamečiui vaikui išlaikyti. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos išlaikymui, jeigu gavėjas veikė sąžiningai, tokiu atveju atsakovas turėtų galimybę atgauti be pagrindo sumokėtas sumas tik įrodęs, kad ieškovė buvo nesąžininga. Esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, išlaikymas nepilnamečiui vaikui būtų priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl 822 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki patikslino ieškinio pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali būti reikšmingai apsunkintas ar neįmanomas.
17. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-990/2010). Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismui nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas skubiai pardavinėja jam priklausantį turtą ir sieks nuslėpti likusį turtą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir/ar visas galimas atsakovo turtas yra toje valstybėje, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad kyla grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino materialinio išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą