- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-473-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20849-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- O. T. R. J., D. J., Ž. J., R. J., J. J., V. J.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams O. T. R. J., D. J., Ž. J., D. J., R. J., J. J., V. J., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą motinos D. J., R. J., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą motinos J. J., dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš buto, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 1997 m. gruodžio 9 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Pašilaita“ ir O. T., iškeldinti atsakovus O. T., R. J., D. J., Ž. J., D. J., R. J., J. J., V. J., R. J., su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėtas butas 1997 m. gruodžio 9 d. buvo neterminuotai išnuomotas atsakovei O. T. ir jos šeimai, sudarius socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp UAB „Pašilaita“ ir O. T. . Atsakovai nevykdė savo pareigos mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“ ir už buto komunalines paslaugas UAB „Fabeta“. Ieškovo teigimu, atsakovė ir jos šeimos nariai ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, todėl įmonės, teikiančios atitinkamas paslaugas butui (duomenys neskelbtini), gyventojams ir negaudamos mokesčių už suteiktas paslaugas iš faktinių paslaugų vartotojų, t.y. nuomininkų, savo reikalavimus atsiskaityti pareikš minėto buto savininkui, t.y. ieškovui, o tai pažeistų ieškovo teises bei teisėtus interesus. Ieškovas nurodė, kad teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Pašilaita“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl su nurodytu butu susijusių skolų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo paskaičiavimu, atsakovai įsiskolino ieškovui už buto nuomą 4 438,56 Lt, UAB „Vilniaus energija“ – 49 481,53 Lt ir UAB „Pašilaita“ – skola 7 266,60 Lt. Atsakovė O. T. su UAB „Pašilaita“ 1997-12-09 yra sudariusi nuomos sutartį, kurios 1.2. punktu įsipareigojusi mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių nustatyta, kad tarp UAB „Vilniaus energija“ ir O. T. yra sudaryta atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 325636-6. Kadangi atsakovai dėl komunalinių mokesčių bei mokesčių už šilumos energiją apmokėjimo yra sudarę sutartis su trečiaisiais asmenimis, tokiu atveju jų pareiga apmokėti nurodytus mokesčius yra sutartinė ir atitinka kitos sutarties šalies teisę reikalauti vykdyti prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovas nėra minėtų sutartinių santykių tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų (UAB „Vilniaus energija“ bei UAB „Pašilaita“) dalyvis, todėl jo teisės minėtų sutarčių pažeidimu nėra ir negali būti pažeidžiamos. Teismas motyvavo, kad nors atsakovai nevykdė nuomos sutartyje nustatytos prievolės ir nemokėjo komunalinių mokesčių, mokesčių už energiją daugiau kaip tris mėnesius, todėl pagrindas formaliai taikyti Civilinio kodekso 6.611 str. šioje byloje yra, tačiau kadangi byloje sprendžiami socialinio būsto nuomos klausimai, susiję su viešo intereso gynimu, svarbu nustatyti, ar prašomos taikyti atsakovų atžvilgiu priemonės konkrečiu atveju atitiktų proporcingumo principo reikalavimams ir šalių interesų pusiausvyros principą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad socialiniame būste gyvena neveiksnioji R. J., kurios globėja paskirta atsakovė O. T., taip pat ginčo bute gyvena mažametis R. J. (gim. 2010-03-27). Sprendžiant dėl šalių interesų pusiausvyros klausimus, susijusius su iškeldinimu iš socialinio būsto, svarbu atsižvelgti į sutarties pažeidimo padarymo aplinkybes, kad atsakovai už komunalinius mokesčius, energiją nemokėjo dėl sunkios materialinės padėties, į bute gyvenančio neįgalaus asmens R. J., kuriai reikalinga nuolatinė globa, interesus, į gyvenamajame būste augančio mažamečio vaiko interesus, kurį iškeldinus iš gyvenamosios patalpos, nebūtų užtikrinta vaiko teisė turėti būstą, nes aprūpinti vaiką kitu būstu atsakovai nėra pajėgūs, tokiu būdu būtų pažeista vaiko neatimama teisė gyventi bei sveikai vystytis, būti auklėjamu bei aprūpinamu (CK 3.161 str.). Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas, kaip socialinio būsto nuomotojas, nebendradarbiavo su atsakovais, nesiūlė jiems kitokių problemos sprendimo būdų, tai yra persikraustyti į mažesnį būstą, ko pasakoje sumažėtų nuomos ir komunaliniai mokesčiai. Teismas padarė išvadą, kad socialiai remtinų, neįgaliųjų ir mažamečių asmenų iškeldinimas turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma išskirtiniais atvejais, kadangi tokio ieškovo teisių gynybos būdo taikymas sukeltų ypač sunkias pasekmes minėtiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nuomininkų iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos būtų neproporcingas padarytam sutarties pažeidimui ir nepagrįstai pažeistų gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų, neįgaliųjų teises bei mažamečio vaiko interesus, todėl neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tokios praktikos nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1124/2003; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad viena pagrindinių nuomininko pareigų - pareiga reguliariai, sutartu ar nustatytu laiku mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas (CK 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., 6.583, 6.584 str.). Nuomininkui nevykdant įstatymo jam nustatytų pagrindinių savo pareigų, nuomotojas įgyja teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį teismo tvarka (CK 6.611 str.). Iki ieškinio pareiškimo šioje civilinėje byloje, t.y. nuomotojo Vilniaus miesto savivaldybės kreipimosi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, metu atsakovai buvo įsiskolinę už būsto nuomą bei komunalines paslaugas daugiau negu už trijų mėnesių laikotarpį. Nuomos mokestis nebuvo sumokėtas net ir nuomotojui Vilniaus miesto savivaldybei pareiškus ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Civilinio kodekso 6.189 str. įtvirtintas sutarčių privalomumo principas reiškia tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad nuomininkas pažeidžia ne tik sutarties vykdymo privalomumo principą, bet ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo įstatyme numatytas pagrindas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė Savivaldybės ieškinį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, juolab kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2010 m. gruodžio 3 d. sprendime konstatavo, kad atsakovai nevykdė nuomos sutartyje nustatytos prievolės ir nemokėjo komunalinių mokesčių, mokesčių už energiją daugiau kaip tris mėnesius. 2008 m. rugpjūčio 29 d. raštu Dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo buvo pranešta, kad UAB „Vilniaus energija“ vienašališkai, be atskiro rašytinio pranešimo nutraukia šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3256366, sudarytą su O. T. . Pažymėtina, kad yra tikimybė, jog įmonės, teikiančios atitinkamas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), gyventojams ir negaudamos mokesčių už suteiktas paslaugas iš faktinių paslaugų vartotojų savo reikalavimus atsiskaityti už tiekiamas paslaugas reikš ne minėto buto gyventojams, o savininkui - Vilniaus miesto savivaldybei. Tai pažeistų Vilniaus miesto savivaldybės teises bei teisėtus interesus, kadangi faktiškai negaudama jokių paslaugų, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ir kiti teismai, formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylų praktiką, kad nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas, atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, suformuodamas šią taisyklę, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, vėliau nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas bus saistomas savo paties sukurto precedento, o tokia praktika yra ydinga ir nepateisinama, kadangi bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas padėti mažas pajamas turintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti būstą. Be to, yra pažeidžiamos teisės asmenų, kurie yra įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pilnai palaiko Vilniaus miesto savivaldybės nuomonę ir sutinka su pateiktu skundu. Teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkinti visiškai.
Atsakovas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visi argumentai, kuriais apeliantas grindžia savo skundą, jau buvo išdėstyti ieškovo ieškinyje bei buvo išsamiai ištirti nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, be to, dėl šių argumentų atsakovas yra pasisakęs savo atsiliepime į ieškinį, taip pat baigiamosiose kalbose. Apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo ne tik ieškovo teisėtų interesų pažeidimo aspektu, bet atsižvelgė į aplinkybes, sąlygojusias šio pažeidimo atsiradimą, įvertino neįgalių ir mažamečių asmenų, gyvenančių nuomojamame bute, interesus, jų prioritetinį pobūdį bei minėtiems asmenims galinčias atsirasti neigiamas pasekmes. Teismo sprendimas buvo grindžiamas ne vien formaliu materialinės teisės normos pažeidimu, bet visapusišku ir kompleksišku kilusio ginčo sąlygų ir aplinkybių analize bei apibendrinimu. Dėl šios priežasties spręsdamas šį ginčą teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo sprendimas yra pagrįstas visais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, tinkamu materialinės bei procesinės teisės normų taikymu, dėl ko yra teisėtas, todėl paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą iškeldinti atsakovus iš Vilniaus m. savivaldybei priklausančio buto grindė tik tuo, kad jei nemoka nuomos mokesčio. Pareiškime teismui ieškovas nurodė, jog atsakovei O. T. ir jos šeimai 1997-12-09 buvo išnuomotas socialinis būstas. Pateiktoje 1997-12-09 gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nurodyta, kad O. T. suteikiamos gyvenamosios patalpos, tačiau duomenų apie tai, kad jai suteikiamas socialinis būstas, sutartyje nėra. 2008-01-29 susitarimu tarp VĮ „Vilniaus butai“ ir nuomininkės O. T., nuomotojo teises perėmė ši įstaiga. Nuomininkai nevykdo pareigos mokėti buto nuomos mokesčius. Bute, iš kurio ieškovas prašo iškeldinti 8 nuomininkus – atsakovus ( b.l.123-124), gyvena 20 procentų darbingumą turinti R. J., gim. 1985-11-28, kurios globėja paskirta O. T., nepilnamečiai V. J. ir R. J., ir kiti 5 darbingi pilnamečiai asmenys.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nuomojo atsakovams socialinį būstą. Nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, Įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) Įstatymo 11 straipsnio 4. 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d.
Įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja CK. Taigi nuo 2003 m. sausio 1 d. vietoje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus veikti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos, išskyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal 2003 m. sausio 1 d. Įstatymo redakciją), pateikus prašymą, galėjo būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., netaikomos Įstatymo nuostatos, kurios reikšmingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgaline data (tvarka) principui (lot. lex retro non agit).
Tokią įstatymų, reglamentuojančių savivaldybėms priklausančių butų nuomą, taikymo praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. sausio mėn. 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. R., T. S., D. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tretysis asmuo byloje - SĮ „Vilniaus miesto būstas“; išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Šia nutartimi buvo pakeista iki tol buvusi kasacinė praktika dėl aktualių socialinio būsto nuomos teisiniams santykiams teisės normų taikymo. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d. nutraukimui taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Nutartyje nurodyta, jog sprendžiant ginčą dėl nuomininkų, nevykdančių pareigos periodiškai mokėti nuomos mokestį, iškeldinimo, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui. Pagal teisinį reguliavimą nuomos mokesčio nuolatinis nemokėjimas yra pagrindas nuomos sutarčiai nutraukti ( CK 6.611 straipsnis), tačiau teismas turi įvertinti galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Šioje byloje ieškovas nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į teismą dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ir išieškojimo iš atsakovų gaunamų pašalpų ar kitokių pajamų. Iš byloje pateikto atsakovo R. J. atsiliepimo matyti, jog nuomininkė O. T. gauna pašalpą dėl neįgalios dukros priežiūros bei bedarbio pašalpą, neįgali jos dukra R. J. gauna 700 Lt pašalpą. R. J. šeimos pajamos yra 1200 Lt. Tai leidžia daryti išvadą, kad patalpos nuomininkas turi galimybę išsiieškoti nesumokėtus mokesčius iš nuomininkų, todėl reikalavimas už nesumokėtą ieškinio pateikimo dienai 1171,94 Lt nuomos mokestį nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininkus, pripažintinas neproporcingu padarytam pažeidimui. Tai, kad nuomos sutartyje nurodyta, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, o sutartis su nuomininku sudaryta neterminuota, leidžia daryti išvadą, kad nuomininkas suklaidintas dėl nuomotojo teisių nutraukti su juo sutartį. Be to, nutraukimo pagrindu nurodytas tik nuomos mokesčio nemokėjimas, o kitų mokesčių - už tiekiamas šildymo paslaugas, komunalines paslaugas nemokėjimas nenurodytas sutarties nutraukimo pagrindu. Nors CK 6.611 straipsnio pagrindu nuomininkai gali būti iškeldinti iš buto tuo atveju, jei nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, t.y. įstatymo pagrindu galėtų būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, tačiau ieškovas turėtų imtis kitų galimų priemonių skolai iš visų nuomininkų išsiieškoti, tik tuo atveju, jei atsakovai ir toliau nevykdytų pareigos mokėti mokesčius, turėdami galimybę ją vykdyti, nutraukti su visais nuomininkais buto nuomos sutartį.
Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ta aplinkybė, kad šeimoje yra nepilnametis ar neįgalus asmuo neatleidžia nuomininkų nuo pareigos mokėti mokesčius, teismo sprendime nurodyta, kad tokių asmenų iškeldinimas turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma išskirtiniais atvejais. Teisės į būstą išsaugojimui turi reikšmės tai, dėl kokios priežasties nuomininkai nemoka mokesčių – tuo atveju, jei, gaudami pašalpas ar turėdami kitokių pajamų, neskiria jų mokesčių sumokėjimui, nuomininkai galėtų būti iškeldinami tuo pagrindu, kad nemoka mokesčių. Ieškovas, siekdamas nutraukti nuomos sutartį, turi imtis priemonių mokesčiams iš visų nuomininkų išsiieškoti, tik išnaudojus šią priemonę, gali kreiptis dėl darbingų asmenų iškeldinimo iš buto, o kitus nuomininkus, kurie yra nedarbingi dėl ligos ar yra bedarbiai, iškeldinti į mažesnio ploto butą, kad jie turėtų galimybę iš gaunamos pašalpos mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.