Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo T. J. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams M. J., J. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos Nr. 2¹⁴-1640-23/1998 nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1998-05-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino įgaliojimą, išduotą T. J. ir patvirtintą 1996-10-16 Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. B., J. J. negaliojančiu; pripažino kambario, pažymėto inv. plane indeksu 1/A, 19,14 kv. m. ploto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. J., atstovaujant J. J. ir M. J., negaliojančia, minėtą kambarį grąžino T. J. nuosavybėn; pripažino negaliojančia 1996-10-31 įkeitimo sutarties, sudarytos tarp M. J. ir Taupomojo banko sostinės skyriaus, dalį dėl vieno kambario, inv. plane pažymėto indeksu 1/A, 19,11 kv. m. ploto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini); ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atmetė (b. l. 131 – 132; 135). Šis sprendimas galėjo būti apskųstas per 14 dienų (b. l. 132). Skundas nepateiktas. Pareiškėjas T. J. pateikė teismui 2004-09-09 prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, jog teismas turėjo pasisakyti dėl viso 3 kambarių buto sandorio negaliojimo, tačiau pasisakė tik dėl vieno kambario (b. l. 146 - 147). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2004-09-17 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2¹⁴-1640-23/1998 (b. l. 148). Apeliantas 2015-08-21 pareiškimu prašė teismo išaiškinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-05-28 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2¹⁴-1640-23/1998.

Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).

Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo teismo išaiškinti kodėl teismas sprendimo motyvuotoje dalyje konstatavęs, jog suklastotas įgaliojimas yra negaliojantis, todėl negalioja visi sandoriai, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, įkeitimo sutartis, rezoliucinėje dalyje pripažino negaliojančia tik kambario, pažymėto inv. plane indeksu 1/A, 19,14 kv. m. ploto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. J., atstovaujant J. J. ir M. J..

CPK 278 straipsnio 2 dalis riboja laiko atžvilgiu teismo galimybę aiškinti byloje priimtą sprendimą. Sprendimas gali būti išaiškintas tik esant tokioms dvejoms sąlygoms: 1) sprendimas dar neįvykdytas; 2) nesibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, o pasibaigęs terminas yra atnaujintas. Terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti, nustato CPK 606 straipsnis. Pagal 1964 m. CPK 387 straipsnį (1994-11-08 įstatymo Nr. I-636 redakcija, įsigaliojusi nuo 1995-01-01) teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo jų įsiteisėjimo. 2002 m. CPK 606 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01) buvo numatytas 10 metų terminas, nuo 2011-10-01 šis terminas sutrumpintas iki 5 metų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo iš įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743, priimto 2002-02-28, 10 straipsnio 6 dalį 2002 m. CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui arba jei iki šio kodekso įsigaliojimo nustatytas 3 metų terminas yra nepasibaigęs. Teismo sprendimas priimtas 1998-05-28, įsiteisėjo 1998-06-12. Trejų metų sprendimo pateikimo vykdyti senaties terminas pasibaigė 2001-06-12 (1964 m. CK 387 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog yra pasibaigęs terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai pateiktas vykdyti, sprendžia, jog įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-05-28 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2¹⁴-1640-23/1998, negali būti aiškinamas.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą.