- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1517-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- UAB „Būsto švara“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ir atsakovės UAB „Būsto švara“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei UAB „Būsto švara“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Būsto švara“ (toliau ir atsakovė) pervesti ieškovei turimas kaupiamąsias lėšas už gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę pateikti kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas kiekvienam butui, adresu (duomenys neskelbtini).
2. Paaiškino, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdama 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-666 pagrindu. Nurodė, jog ieškovė taip pat teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdama 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-668 pagrindu. Anot ieškovės, minėtais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais pasibaigė atsakovės vykdytas daugiabučių gyvenamųjų namų, adresais (duomenys neskelbtini) administravimas.
3. Paaiškino, jog 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė siuntė pretenzijas dėl atsakovės nevykdomos pareigos, kylančios ir sietinos su vykdyto administravimo pabaiga, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasisakė, jog atsakovė nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirta daugiabučių gyvenamųjų namų, adresais (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratore, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdo atsakovės veiklos priežiūros ir kontrolės, sietinos su šiais namais, ir negali teikti įpareigojimo pervesti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), kaupiamąsias lėšas bei pateikti kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas kiekvienam butui.
4. Anot ieškovės, dėl atsakovės nevykdomos prievolės ieškovė, kaip esamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius, negali tinkamai vykdyti įstatymais nustatytų pareigų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Paaiškino, jog atsakovė, bendraudama elektroniniu paštu su ieškovės atstove, 2018 m. balandžio 23 d. informavo, jog visa aktuali dokumentacija, susijusi su daugiabučiais gyvenamaisiais namais, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti perduota ieškovei, kaip naujai administratorei, atvykus į atsakovės buveinės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į atsakovės patalpas ieškovės įgaliotas asmuo neatvyko ir perduotinos dokumentacijos, susijusios su daugiabučiais gyvenamaisiais namais, adresu (duomenys neskelbtini) neperėmė. Pažymėjo, jog ieškovė elektroniniuose laiškuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamą bendravimą su atsakovės vadovu (duomenys neskelbtini), tačiau toks asmuo atsakovės bendrovėje niekada nedirbo ir todėl nėra aišku, su kokiu asmeniu ieškovė tarėsi dėl perduotinos dokumentacijos.
7. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovė laikytina atsakinga už tai, kad tinkamai nėra perėmusi visos dokumentacijos, susijusios su daugiabučiais gyvenamaisiais namais, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius.
8. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nedisponuoja daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), kaupiamosiomis lėšomis, todėl atsakovė negali būti įpareigota pervesti pinigines lėšas ieškovei.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės atsiliepimu į ieškinį bei prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti detalias kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas kiekvienam butui, adresu (duomenys neskelbtini).
10. Pažymėjo, jog tam, kad būtų pervestos gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), kaupiamosios lėšos, nereikia fiziškai atvykti asmeniui į vietą, tereikia pasinaudoti pretenzijose nurodytu banko sąskaitos numeriu ir atlikti pavedimą. Atkreipė dėmesį, jog kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas kiekvienam butui galima buvo atsiųsti el. paštu (tokiu būdu, kokiu ir buvo bendraujama).
Šalies argumentai
11. Ieškovės teigimu, atsakovės pateikta pažyma apie kaupiamąsias lėšas nėra tinkamas dokumentas, kuris privalo būti perduotinas naujajam administratoriui. Nurodė, jog ieškiniu keliamas reikalavimas perduoti kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas, o atsakovės pateikta pažyma yra nedetali, joje nėra aiškus kaupiamųjų lėšų priskaitymas ir panaudojimas.
12. Atkreipė dėmesį, jog pažymoje apie kaupiamąsias lėšas nurodoma, jog namų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaupiamųjų lėšų sukaupta 1 812,95 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Ieškovės vertinimu, per tokį laikotarpį kaupiamųjų lėšų turėjo būti sukaupta ženkliai daugiau, negu nurodė atsakovė.
Šalies argumentai
13. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Paaiškino, jog surinktos daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kaupiamosios lėšos buvo panaudotos remonto darbams atlikti; bendra darbų suma – 1 819,32 Eur. Pažymėjo, jog atliktų darbų aktuose yra įtrauktas papildomas 10 procentų mokestis, kuris kyla iš bendrosios nuosavybės dalies priežiūros sutarčių, sudarytų su daugiabučių namų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) patalpų savininkais.
15. Pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nenumato ataskaitos apie sukauptas ir panaudotas kaupiamąsias lėšas formos ar turinio, todėl, atsakovės vertinimu, ataskaita laikytinas oficialus rašytinis pranešimas apie nuveiktus tam tikrus darbus ar tam tikrą dalykų padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog atsakovė turi įrodyti, jog kaupiamosiomis lėšomis nedisponuoja. Mano, jog atsakovė vilkina procesą. Pažymėjo, jog atsakovė nepagrindžia sukauptų lėšų sumos, minimaliai sukaupta turėtų būti daugiau, nei nurodo atsakovė, nenurodomas kaupiamosios įmokos tarifo dydis. Pažymėjo, jog atsakovė nurodo kaupiamuosius darbus, tačiau jų nepagrindžia – ne visi darbai gali būti atliekami už kaupiamąsias lėšas. Atsakovė pateikė netikslią ir nedetalią informaciją, nepridėjo dokumentų, tokių kaip ilgalaikio plano, kuris galėtų pateisinti kaupiamųjų lėšų panaudojimą. Atsakovė informaciją apie surinktas kaupiamąsias lėšas turėtų išskaidyti mėnesiais.
Atsiliepimas
17. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, su ieškiniu nesutiko visa apimtimi, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė neturi kaupiamųjų lėšų, todėl nėra ką pervesti ir tokio reikalavimo neįmanoma įvykdyti. Reikalavimo dėl žalos atlyginimo ieškovė nereiškia, todėl šiai bylai nėra reikšminga nustatyti, ar atsakovė surinko kaupiamųjų lėšų tiek, kiek privalėjo jų surinkti. Pažymėjo, jog visi klausimai dėl tinkamo lėšų panaudojimo taip pat yra ne šios bylos dalykas. Atkreipė dėmesį, jog daugiabučių namo bendrijų bendro naudojimo objektų administravimo nuostatuose nėra numatyta pareiga pateikti ataskaitos apie kaupiamąsias lėšas. Nurodė, jog reikalavimas visiškai įvykdytas, viskas, kas susiję su namu, yra perduota. Vertino, jog visa, ką privalėjo pagal įstatymą įvykdyti, įvykdė visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
19. Teismas pažymėjo, jog byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti naujajam administratoriui (ieškovei) duomenis apie kaupiamųjų lėšų priskaitymą ir panaudojimą bei pervesti kaupiamųjų lėšų likutį.
20. Teismas sprendė, kad nagrinėjai bylai yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai, kurie nurodyti 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016, t. y. jog tuo atveju, kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, bendrijos nario prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti. Kai nėra žinomi prašymo suteikti informaciją gavimo tikslai, tuomet, kilus dėl to ginčui, teismui yra sudėtingiau nustatyti reikalingą informacijos pateikimo formą. Tokioje situacijoje asmenys, iš kurių turintis teisę ir reikalaujantis informacijos, bei ją teikiantis, turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus), taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016).
21. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau ir Nuostatai) 7.11 punktas nereglamentuoja, kokia konkreti informacija turėtų būti pateikta šioje normoje minimoje veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitoje, taip pat kokia forma tai turėtų būti padaryta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tokios informacijos turėtų būti tiek ir tokios, kuri leistų sėkmingai perimti bendrojo naudojimo objektų valdymą kitam administratoriui (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
22. Teismas konstatavo, jog atsakovė per minėtoje teisės normoje nustatytą 30 dienų terminą naujajam administratoriui (ieškovei) nepateikė jokios informacijos apie kaupiamųjų lėšų surinkimą ir panaudojimą; atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų kuria nors forma atsakiusi į ieškovės 2018 m. gegužės 4 d. prašymą Nr. NPCV-RS-18-0377 pervesti (duomenys neskelbtini) ir namų kaupiamąsias lėšas bei pateikti kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitą kiekvienam butui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė šią informaciją ieškovei pateikė tik iškėlus bylą teisme kartu su tripliku. Be kita ko, teismas sprendė, jog atsakovės pateikta informacija yra pakankamai išsami, kad leistų įvertinti surinktų kaupiamųjų lėšų dydį, panaudotų kaupiamųjų lėšų dydį ir jų likutį.
23. Teismas atkreipė dėmesį, jog pateiktu ieškiniu ieškovė siekė, kad atsakovė jai pervestų faktiškai surinktą kaupiamųjų lėšų likutį ir nereiškia reikalavimų, sietinų su senojo administratoriaus civiline atsakomybe dėl netinkamai apskaičiuotų ar panaudotų kaupiamųjų lėšų, todėl teismas sprendė, jog ieškovės argumentai, sietini su tuo, jog atsakovė surinko per mažai kaupiamųjų lėšų arba jog panaudojo jas ne pagal teisės aktų reikalavimus, išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama išsamesnės informacijos, jos poreikio nepagrindė teisės aktų reikalavimais.
24. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje nustačius, kad kaupiamųjų lėšų likutis neigiamas, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pervesti ieškovei turimas kaupiamąsias lėšas už gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini).
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė ieškovės ieškiniu reikalaujamą informaciją ieškovei pateikė tik iškėlus bylą teisme kartu su tripliku, padarė išvadą, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų tokia situacija, jeigu atsakovės dėl jos pačios kaltės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos iš ieškovės.
26. Be kita ko, teismas vertino, jog, savo ruožtu, antrasis ieškovės reikalavimas įpareigoti pervesti kaupiamųjų lėšų likutį laikytinas išvestiniu iš pirmojo (pateikti ataskaitą apie kaupiamąsias lėšas), todėl sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
27. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-29395-1077/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neištyręs visų reikšmingų byloje esančių įrodymų bei detaliai neargumentuodamas savo teiginių, konstatavo esminę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčias aplinkybes. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą visiškai atsainiai vertino ieškovės pateiktus paaiškinimus, nesigilino į bylos esmę ir konstatavo aplinkybes, kurios yra visiškai nepagrįstos.
29. Paaiškina, jog šioje byloje ieškovės keliamas kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitų kiekvienam butui kas mėnesį formos reikalavimas yra susijęs su ta aplinkybe, jog pagal ieškovės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus/paskaičiavimus, atsakovės pateikta informacija, ieškovės nuomone, yra neteisinga, ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė šią savo poziciją aiškiai pagrindė.
30. Pažymi, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu (toliau ir Aprašas), kuriame įtvirtinta mėnesinės kaupiamosios įmokos dydžio patalpų savininkui apskaičiavimo formulė, atliko paskaičiavimus ir nustatė, jog atsakovės administravimo laikotarpiu kaupiamųjų lėšų turėjo būti priskaičiuota daugiau, negu nurodo atsakovė.
31. Paaiškina, jog butų ir kitų patalpų savininkai turėjo būti sukaupę minimaliai 2 426,45 Eur sumą, šiame kontekste ieškovei pažymint, jog šių namų kaupiamųjų lėšų likutis galėjo būti ir didesnis, atsižvelgiant į tai, jog butų ir kitų patalpų savininkai sprendimu gali nustatyti ir didesnį įmokos dydį (ne didesnis negu nustatytas Aprašu).
32. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog atsakovė kartu su tripliku pateikdama apyvartos žiniaraštį pagal adresus, kuriame matosi sumokėta 1 812,95 Eur ir 1 978,05 Eur priskaičiuota suma, o 2018 m. balandžio 16 d. pažymoje apie kaupiamąsias lėšas nurodžiusi, jog (duomenys neskelbtini) kaupiamųjų lėšų buvo panaudota 1 819,32 Eur, pagrįstai leidžia manyti ieškovei, jog (1 978,05 – 1 812,95 = 165,1) 165,10 Eur suma yra vis dėl to neperduota ieškovei.
33. Pažymi, jog dėl tos priežasties, kad atsakovė nepateikė detalios informacijos, nebuvo žinoma, koks kaupiamosios įmokos tarifas buvo taikomas ir kokią mėnesinę įmoką mokėjo butų ir kitų patalpų savininkai, o tai lėmė ir ieškovės prarastą galimybę ginčyti atsakovės pateiktų skaičių pagrįstumą.
Atsiliepimas
34. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo apeliacinį procesą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą ieškovės apeliaciniam skundui pateikti, atitinkamai nepagrįstai priėmė apeliacinį skundą ir todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.
36. Pažymi, kad nei vienoje iš ieškovės apeliaciniame skunde cituojamų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl namo administravimo paslaugas teikiančio subjekto teikiamų formų turinio ir todėl, atsakovės nuomone, ieškovės nurodoma teismų praktika nėra aktuali ir ja nesivadovautina.
37. Nurodo, jog nesant teisinio pagrindo, nustatančio privalomą ataskaitų rengimą, ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė tokias ataskaitas pateiktų. Teigia, jog ieškovės reikalavimas ataskaitas pateikti tik jai palankia forma yra sąlygotas išimtinai asmenine ieškovės nuomone, nesudarančia pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui. Anot atsakovės, nėra normos, kuri įpareigotų atsakovę ieškovei pateikti ieškovės susigalvota forma kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas kiekvienam butui. Teigia, kad atsakovės pateiktas apyvartos žiniaraštis detalizuoja visą būtiną informaciją, įskaitant pavienių patalpų savininkų sumokėtas pervestas kaupiamąsias lėšas ir tokios informacijos pagrindu naujasis administratorius gali tinkamai įgyvendinti savo pareigas.
38. Paaiškina, kad Aprašas nenustato kokia forma turi būti pateikiama ataskaita apie panaudotas kaupiamąsias lėšas ir todėl, anot atsakovės, darytina išvada, jog minėtai informacijai pagal įstatymo analogiją taikytinas protingumo reikalavimas.
39. Nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė reikalavo įpareigoti atsakovę pervesti daugiabučių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kaupiamąsias lėšas. Savo ruožtu, anot atsakovės, apeliaciniu skundu ieškovė faktiškai kelia naują reikalavimą ir prašo atsakovę įpareigoti pervesti ne surinktas kaupiamąsias lėšas, o apskaičiuotas kaupiamąsias lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio proceso įstatymas draudžia naujų reikalavimų kėlimą apeliaciniame skunde, apeliacinis skundas, anot atsakovės, netenkintinas.
Šalies argumentai
40. Atsakovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29395-1077/2018 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir toje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą dėl 1 508,46 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog atsakovė būtų netinkamai ar nesąžiningai įgyvendinusi procesines teises ir pareigas, tačiau nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog atsakovė ieškiniu prašomą informaciją pateikė tik kartu su į bylą pateiktu tripliku.
42. Pažymi, kad teismas nevertino į bylą pateikto ginčo šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, kuris patvirtina, jog tarp ginčo šalių buvo kilusi konfliktinė situacija, susijusi su administruojamo turto perdavimu. Teigia, jog ieškovės į bylą pateiktas 2018 m. balandžio 23 d. elektroninis laiškas įrodo, jog atsakovė komunikavo su ieškove ir bandė susitarti dėl administruojamų objektų bei dokumentacijos perdavimo, tačiau susitikimas neįvyko dėl pačios ieškovės komunikacijos problemų. Anot atsakovės, būtent ieškovės komunikavimo ir geranoriškumo stoka sąlygojo, jog administruojamų objektų dokumentacija pasirašytinai nebuvo perduota. Teigia, jog reikiama dokumentacija negalėjo būti pateikiama paštu, nes sudarytų galimybes spekuliuoti dėl perduotos dokumentacijos apimties.
43. Nurodo, jog, anot atsakovės, ieškovei faktiškai gavus ieškiniu prašomą informaciją, ieškovė turėjo procesinę teisę nebetęsti neperspektyvaus bylinėjimosi ir bylą nutraukti, tačiau ieškovė iškėlė abejones dėl atsakovės kaupiamųjų lėšų panaudojimo ir jų likučio pagrįstumo, dėl ko atsakovė, gindamasi nuo ieškovės argumentų, buvo priversta pateikti papildomus dokumentus kartu su tripliku ir patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas.
44. Atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė vis tiek palaikė ieškinio reikalavimus visoje apimtyje, nors teismas skundžiamoje nutartyje ir konstatavo, jog su tripliku atsakovė pateikė visus reikiamus įrodymus, kurių užtenka sėkmingai naujojo administratoriaus veiklai.
45. Atsakovės nuomone, pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos yra sąlygotos pačios ieškovės procesinių veiksmų ir siekio ginčą spręsti pasitelkiant teisminius instrumentus.
Atsiliepimas
46. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29395-1077/2018 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti galioti ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
47. Nurodo, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, o juos tinkamai įvertinęs priėmė protingumo ir teisingumo principais grįstą sprendimą atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
48. Anot ieškovės, aplinkybė, kad byloje ieškinys buvo atmestas, dar savaime nelemia, jog teismas spręsdamas ginčą neprivalo atsižvelgti į visas kitas tarp ginčo šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes ir jų nevertinti.
49. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl nepriteistų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų savo sprendimą motyvavo aplinkybe, jog ieškiniu reikalaujama informacija atsakovės buvo pateikta tik iškėlus bylą teisme, o tai, anot ieškovės, yra vertinama kaip priežastis, dėl kurių ir susidarė atsakovės bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
50. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovė vengė atiduoti reikiamą dokumentaciją, neatsiliepė į skambučius, nesilaikė pačios žadėtų terminų, dėl ko ieškovei net prireikė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių tam, kad pastaroji skirtų įpareigojimą atsakovei. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog elgėsi aktyviai ir dėjo visas pastangas, kad viskas būtų perduota ieškovei.
51. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prašoma priteisti 1 508,46 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė lyginant su byloje atliktais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti.
52. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
53. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-29395-1077/2018, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas nepriteisiant iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo yra pateiktas tiek ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ji apeliuoja į pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą ta apimtimi, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, tiek ir atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo ji apeliuoja į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumą bei nepagrįstumą, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo.
Dėl procesinio pobūdžio klausimų, susijusių su ieškovės apeliacinio skundo priėmimu
54. Vienas iš atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentų yra tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei atnaujino terminą apeliaciniam skundui pateikti, dėl ko nepagrįstai jį priėmė ir tai sąlygoja, anot atsakovės, būtinumą apeliacinės instancijos teismui nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą. Su tokia atsakovės pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
55. Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Remiantis Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis, skundžiamas sprendimas priimtas buvo 2018 m. gruodžio 17 d., dėl ko terminas apeliaciniam skundui pateikti baigėsi 2019 m. sausio 16 d. Nustatyta, jog ieškovė apeliacinį skundą pateikė 2019 m. sausio 17 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi šį apeliacinį skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nesant prašymo jo atnaujinti, bei atkreipęs dėmesį, kad paduotas apeliacinis skundas yra su trūkumais – nepridėti duomenys apie žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą bei apeliacinį skundą pasirašiusio asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Remiantis bylos medžiaga, 2019 m. sausio 22 d. buvo pateiktas dar vienas ieškovės apeliacinis skundas, kurį pateikė įgaliotas asmuo K. K., be kita ko, pateikiant teismui ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti bei pridedant prie prašymo apeliacinį skundą pasirašiusio asmens įgaliojimus patvirtinančius dokumentus bei žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Taigi, vertinant tai, jog ieškovės apeliacinis skundas be trūkumų iš esmės teismui buvo pateiktas 2019 m. sausio 22 d., t. y. terminą apeliaciniam skundui pateikti praleidus tik 6 dienas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė savo teise apskųsti teismo sprendimą siekė pasinaudoti ir teikdama apeliacinį skundą 2019 m. sausio 17 d., tačiau jį buvo atsisakyta priimti dėl termino šiam skundui pateikti praleidimo bei prašymo šį terminą atnaujinti nepateikimo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė jų tinkamo įgyvendinimo, o praleistas 6 dienomis terminas apeliaciniam skundui pateikti iš esmės nėra laikytinas nepagrįstai ilgu praleidimo laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai užtikrino ieškovės teisę į teisingą teismą ir ieškovės apeliacinį skundą priėmė, atnaujindamas terminą jam pateikti.
56. Be to, priešingai nei nurodo atsiliepime atsakovė, ieškovė apeliacinį skundą 2019 m. sausio 22 d. pateikė teismui be trūkumų, t. y. prie prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti pridėdama tiek žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek ir ieškovės atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalimi už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Bylos duomenimis, už ieškinį ieškovė mokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį ir atitinkamai už apeliacinį skundą sumokėjo tokio paties dydžio žyminį mokestį (75 Eur), pateikdama teismui kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, darytina išvada, kad šiuo aspektu apeliacinis skundas buvo pateiktas be trūkumų, o atsakovės argumentai dėl mokėtino didesnio žyminio mokesčio (200 Eur) už ieškovės apeliacinį skundą šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti.
57. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir sutikti su atsakovės argumentu, jog kartu su ieškovės apeliaciniu skundu nebuvo pateikti šį apeliacinį skundą pateikusio asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas ieškovės atstovei K. K. išduotas įgaliojimas dėl teisės atstovauti ieškovės interesams. Taigi, akivaizdu, jos sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą teismui buvo pateikti būtini dokumentai dėl K. K. kaip tinkamos ieškovės atstovės pagal pavedimą byloje.
58. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės apeliacinis skundas buvo priimtas pagrįstai ir pagrindų apeliaciniam procesui pagal šį skundą nutraukti nėra.
Dėl ginčijamo sprendimo dalies, kurioje buvo sprendžiamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas
59. Įvertinus ieškinio turinį, nustatyta, jog šiame ieškinyje buvo keliami du reikalavimai, t. y. įpareigoti atsakovę pervesti ieškovei turimas kaupiamąsias lėšas už gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovę pateikti kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas kiekvienam butui, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp ankstesnio bei šiuo metu esančio namų, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus dėl tam tikrų veiksmų atlikimo.
60. Įvertinusi ieškinio reikalavimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog kilusio byloje ginčo teisingam išsprendimui šiuo atveju aktualūs yra būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas.
61. Nagrinėjamu atveju šalys neginčija aplinkybės, jog atsakovė kaip buvęs namų, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius turėjo pareigą Nuostatų 7.11 punkto pagrindu per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Nuostatų 7.11 punktas nereglamentuoja, kokia forma bei būtent kokia informacija turi būti pateikiama šioje normoje minimoje administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitoje.
62. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio klausimo tinkamam sprendimui nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. D1-428 „Dėl daugiabučio namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano pavyzdinės formos ir dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitos pavyzdinės formos patvirtinimo“, kuriuo buvo, be kita ko, patvirtinta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos pavyzdinė forma (toliau ir pavyzdinė forma). Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ši administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitos pavyzdinė forma yra naudojama būtent Nuostatų 4.12 punkto kontekste, t. y. teikiant administratoriams savo metines veiklos ataskaitas patalpų savininkams, tačiau ši pavyzdinė forma, kadangi iš esmės taip pat nustato būtent administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitos formą, turėtų būti ginčo situacijoje vertinama kaip pavyzdys, kokia konkrečiai informacija turėtų atsispindėti administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitoje, rengiamoje Nuostatų 7.11 punkto pagrindu.
63. Taigi, remiantis pavyzdinės formos 2 skyriaus nuostatomis, nustatyta, jog lentelėje lėšų kaupimas ir panaudojimas yra tokios skiltys – kaupiamųjų įmokų likutis ataskaitinių metų pradžioje, tarifas (Eur/m2), planuota sukaupti, sukaupta, įsiskolinimas, palūkanos (jeigu skaičiuojamos pagal sutartį su banku), panaudota ataskaitiniais metais, likutis ataskaitinių metų pabaigoje, pastabos. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė 2018 m. balandžio 16 d. pažymą nurodytiems namams, jog nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. sukaupta kaupiamųjų lėšų suma sudaro 1 812,95 Eur, panaudota 1 819,32 Eur kaupiamųjų lėšų, lėšų likutis neigiamas ir sudaro -6,37 Eur; kartu su tripliku atsakovė pateikė kaupiamųjų lėšų priskaitymo duomenis, detalizuotus kiekvienai patalpai, 2018 m. rugsėjo 28 d. apyvartos žiniaraštyje pagal adresus, taip pat pridėjo duomenis, patvirtinančius kaupiamųjų lėšų panaudojimą (darbų atlikimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderius, pažymas apie piniginių lėšų išėmimą iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovės byloje pateikti dokumentai iš esmės atskleidžia visą informaciją, kuri teiktina ir teikiant metinę savo veiklos ataskaitą apie kaupiamąsias įmokas patalpų savininkams, išskyrus informaciją apie taikytą tarifą. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu iš gautos informacijos apie kaupiamąsias įmokas ir esant reglamentuotai tvarkai, kaip apskaičiuojamos (pagal kokią formulę) kaupiamosios įmokos, taikytas atsakovės tarifas gali būti apskaičiuotas, t. y. žinomas. Taigi, šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovei gavus atsakovės pateiktus duomenis apie kaupiamųjų lėšų priskaitymą/panaudojimą kiekvienam butui, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės pareiga, susijusi su pateikimu kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitų kiekvienam butui, adresu (duomenys neskelbtini), yra įvykdyta tinkamai.
64. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas siekia (tikslas) gauti detalesnės informacijos yra grindžiamas tik pačios ieškovės noru gauti platesnio pobūdžio informaciją, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę pateikti kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitas kiekvienam butui, adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės įvykdytas, kas lemia šio reikalavimo tenkinimo negalimumą.
65. Tuo tarpu, sprendžiant dėl antrojo ieškinio reikalavimo - įpareigoti atsakovę pervesti ieškovei turimas kaupiamąsias lėšas už gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini), pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nustačius, jog kaupiamųjų lėšų likutis neigiamas, nėra teisinio pagrindo ir šio reikalavimo tenkinimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konkretaus pobūdžio reikalavimų ieškinyje suformulavimas šiuo atveju sąlygojo tai, jog pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nagrinėti (bei iš esmės nagrinėjo) būtent ieškovės suformuluotų ieškinio reikalavimų ribose, įvertinant, ar tokio pobūdžio reikalavimai atsakovės atžvilgiu yra pagrįsti. Savo ruožtu, įvertinus ieškovės dubliko bei apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieškovė ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumą bei atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą bei neteisėtumą iš esmės grindžia vien aplinkybėmis, kurios išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, t. y. aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su ieškinio reikalavimais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamai atsakovės apskaičiuotų ar panaudotų kaupiamųjų lėšų yra vertinamos sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaip ankstesnio administratoriaus civilinės atsakomybės dėl galimai netinkamai atliktų pareigų, susijusių su kaupiamųjų lėšų surinkimu bei panaudojimu. Vertinant tai, jog šioje civilinėje byloje ieškiniu buvo keliami reikalavimai dėl atsakovės kaip buvusio administratoriaus įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, o ne keliamas klausimas dėl galimai netinkamai atliktų atsakovės kaip buvusio administratoriaus pareigų, spręstina, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio pobūdžio atsakovės argumentų (dėl galimai netinkamai atsakovės apskaičiuotų ar panaudotų kaupiamųjų lėšų) nevertino bei jų neanalizavo, dėl ko ir apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti ir nesąlygojantys pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra nepagrįstos ar neišsamios.
67. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovė pagal byloje pateiktus įrodymus iš esmės turi dar pervesti ieškovei 165,10 Eur sumą, taip pat nėra susijusi su ieškovės ieškinio reikalavimais, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė ginčo nagrinėjimo metu kaupiamųjų lėšų neturėjo, o 165,10 Eur suma yra tik likęs gyventojų įsiskolinimas. Vertinant tai, kad ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas būtent dėl turimų kaupiamųjų lėšų pervedimo ieškovei, akivaizdu, jog aplinkybė dėl esančio gyventojų įsiskolinimo neturi jokios reikšmės, sprendžiant klausimą dėl turimų, t. y. sukauptų, o ne apskaičiuotų kaupiamųjų lėšų pervedimo (ne)galimumo.
Dėl ginčijamo sprendimo dalies, kurioje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas
68. Atsakovė apeliaciniu skundu apeliuoja į skundžiamo sprendimo dalies, kurioje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, neteisėtumą bei nepagrįstumą, kadangi, anot atsakovės, neegzistavo byloje pagrindai nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės pozicija šiuo klausimu nesutinka.
69. Pagal bylos medžiagą, byloje buvo reiškiami du reikalavimai, iš kurių vienas buvo atsakovės įvykdytas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė byloje nėra pateikusi konkrečių duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog atsakovės pareigos, susijusios su kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitų ieškovei pateikimu, įvykdymas nebuvo galimas dar iki bylos iškėlimo momento dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo). Vien apeliaciniame skunde atsakovės nurodyta pozicija dėl to, jog šiuo atveju byla iškelta tik turint tikslą apsunkinti konkuruojančios įmonės veiklą, grindžiama atsakovės nuomone bei savitu atsakovės pirmosios instancijos teismo išvadų interpretavimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės kreipimąsis į teismą buvo sąlygotas atsakovės pareigos, susijusios su kaupiamųjų lėšų priskaitymo/panaudojimo ataskaitų ieškovei pateikimu, nevykdymu. Savo ruožtu, aplinkybė, jog atsakovė šią pareigą įvykdė bylos nagrinėjimo metu, sąlygota tai, jog šis ieškinio reikalavimas buvo išspręstas ieškovės naudai, dėl ko, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrųjų teisės principų neatitiktų tokia situacija, jog atsakovės dėl jos pačios kaltės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš ieškovės.
70. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepritaria ir apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, jog ieškovė, gavusi visą dokumentaciją, ieškinio neatsisakė ir tęsė neperspektyvų bylinėjimąsi, kuris sąlygojo didesnių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Pažymėtina, jog šioje byloje buvo vertinama ne tik pareiga perduoti tam tikrus dokumentus, tačiau ir sprendžiama, ar ši pareiga buvo įgyvendinta tinkamai, dėl ko šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei gavus tam tikrus dokumentus iš atsakovės buvo aiškiai suvokiama, jog atsakovė savo pareigą šiuo aspektu yra įgyvendinusi tinkamai ir visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės apsisprendimas tęsti procesą iš esmės buvo sąlygotas egzistavusių abejonių dėl to, ar atsakovė pareigą įvykdė tinkamai.
71. Savo ruožtu, sprendžiant dėl antrojo ieškinio reikalavimo, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jis yra laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, kas šiuo atveju taip pat yra pagrindu, sąlygojančiu galimybę nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės.
72. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčijamas sprendimas dalyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra teisėtas ir pagrįstas.
73. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
74. Vertinant tai, kad šioje byloje buvo pateikti tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai, ir jie buvo atmesti kaip nepagrįsti, laikytina egzistuojant teisiniam pagrindui kiekvieną šalį palikti prie savų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ ir atsakovės UAB „Būsto švara“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.