Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. J., K. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, duomenys apie šeimos problemas, kylančias dėl sūnaus neįgalumo (t. y. ypatingųjų asmens duomenų) taip pat laikytini asmens duomenimis, kadangi neatsiejamai susijusi su duomenų subjektais, t. y. trečiaisiais asmenimis, todėl pastarieji turi teisę reikalauti pateikti saugojamų duomenų ar dokumentų kopijas, kadangi pareiškėjos žinioje turima informacija gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę ir duomenis apie jo privatų, šeimos gyvenimą ar sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo 2019 m. spalio 23 d. Nr. 3R-939 (2.13.1) teisėtumo ir pagrįstumo.

Išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimus, ištyrus bylos rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų J. J. bei K. J. prašymą „Susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir gauti dokumentų kopijas“, pateikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą –nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą; iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys surinkti; kokiems duomenų gavėjams asmens duomenys buvo teikiami per paskutinius metus; asmens duomenų saugojimo laikotarpį; kodėl asmens duomenys yra tvarkomi negavus sutikimo, taip pat prašė išduoti dokumentų kopijas.

Pareiškėja 2018 m. spalio 24 d. raštu atsakė į J. prašymą, nurodė asmens duomenų tvarkymo tikslą, teisinį pagrindą.

Pareiškėja 2018 m. spalio 29 d. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą „Dėl informacijos pateikimo, teisės susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir dokumentų kopijų išdavimo“, kuriuo prašė pateikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą – nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą; iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys surinkti; kokiems duomenų gavėjams asmens duomenys buvo teikiami per paskutinius metus; asmens duomenų saugojimo laikotarpį; kodėl asmens duomenys yra tvarkomi nepasirašius socialinių paslaugų teikimo sutarties ir neturint raštiško sutikimo; kokiu pagrindu yra tvarkomi dukros R. J. duomenys, jeigu jai socialinės paslaugos neskirtos, taip pat prašė išduoti dokumentų kopijas.

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 27 d. raštu atsakė į trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą, nurodė asmens duomenų (taip pat ir dukros R. J.) tvarkymo tikslą, teisinį pagrindą, informaciją apie asmens duomenų šaltinius, gavėjus, saugojimo laikotarpį, pridėjo prašomus dokumentus.

Pareiškėja 2019 m. vasario 4 d. gavo J. 2020 m. vasario 1 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo apie asmens duomenų tvarkymą bei dokumentų kopijų išdavimo“, pateikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą – nurodyti, kas yra atsakingas už šeimos asmens duomenų tvarkymą; ar priskyrimas grupei „vaikai su negalia ir jų šeimos“ suteikia teisę tvarkyti šeimos asmens duomenis be sutikimo; argumentuoti būtinumą gauti iš Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro medicininę informaciją apie šeimos sveikatos būklę; asmens duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą; iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys buvo surinkti; kokiems duomenų gavėjams asmens duomenys buvo teikiami per paskutinius metus; asmens duomenų saugojimo laikotarpį, taip pat prašė išduoti asmens dokumentų kopijas. Prašymo 4 – ame puslapyje nurodė, kad J. 2017 m. spalio 10 d. vienintelį kartą, pateikdama prašymą, pasirašė ir sutikimą tvarkyti šeimos asmens (įskaitant ypatingus asmens) duomenis, kurie buvo reikalingi neįgalaus vaiko bei šeimos poreikiams nustatyti. Kadangi prašoma socialinė paslauga (socialinė dienos globa institucijoje) nebuvo paskirta, todėl mano, kad gauti sūnaus ypatingi asmens duomenys nebuvo panaudoti pagal paskirtį ir nėra naudojami tam, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių jie buvo renkami, todėl vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 17 straipsnio d punktu bei 21 straipsnio I punktu, turi teisę reikalauti šiuos dokumentus panaikinti. Minėti asmenys, pažymėjo, kad jeigu duomenų valdytojas to padaryti negali, turėtų argumentuotai įrodyti, kad jie yra tvarkomi dėl įtikinamų priežasčių, kurios yra viršesnės už J. kaip duomenų subjekto interesus, teises ir laisves arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius interesus.

Pareiškėja 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. S 12-594-7.2 „Dėl pareikšto prašymo“ atsakė, kad asmens duomenis tvarkė socialinių paslaugų skyrimo minėtai šeimai tikslu, rėmėsi 2017 m. vasario 13 d. Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu dėl socialinių paslaugų šeimai skyrimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, kad šeimos asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – Socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Nurodė, kad skiriant socialines paslaugas šeimai, visų šeimos narių duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – Aprašo 3 punktas „nustatant asmens, gyvenančio kartu su šeima, socialinių paslaugų poreikį, kartu nustatomas ir šeimos socialinių paslaugų poreikis. Pažymėjo, kad duomenys iš Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos ir VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gauti su tikslu atlikti socialinių paslaugų poreikio vertinimą šeimai. Atkreipė dėmesį, kad šeimos asmens duomenys bei su šeima susijusi informacija nebuvo viešinama. Paaiškino, kad Socialinių paslaugų centras privalo į Socialinės paramos informacinę sistemą suvesti duomenis apie šeimai skirtas socialines paslaugas, todėl minėtos šeimos asmens duomenys buvo reikalingi juos suvesti į sistemą.

Nesutikdami su raštu, J. su 2019 m. liepos 25 d. skundu Nr. 1R-4660(2.13.) kreipėsi į Inspekciją. Skunde nurodė, kad norėdami gauti duomenis apie šeimos asmens duomenų tvarkymą, kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, tačiau jiems nebuvo pateikta informacija apie asmens duomenų tvarkymą, buvo pažeistos jų teisės susipažinti su duomenimis, reikalauti ištaisyti duomenis, reikalauti ištrinti duomenis, apriboti duomenų tvarkymą, nesutikti su duomenų tvarkymu.

Atsakovė, išnagrinėjusi J. 2019 m. liepos 25 d. skundą, 2019 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-939. Skundą dalyje dėl atsakymo į 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir dalyje dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis pripažino pagrįstu bei pateikė Druskininkų savivaldybės administracijai nurodymą. Sprendime nurodė, kad Administracija atsakė beveik į visus prašyme keliamus klausimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, tačiau nenurodė asmens duomenų saugojimo laikotarpio bei nepateikė prašomų dokumentų kopijų. Taip pat netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus dėl asmens teisės reikalauti ištrinti asmens duomenis.

Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar atsakovės priimtas ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčo dalyką reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatos.

Inspekcijos paskirtis – prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. Nutarimu Nr. 1156 „Dėl valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“, 2 punktas).

Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; atmesti skundą ar jo dalį. Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai: teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones.

BDAR 17 straipsnio 1 dalis numato, jog duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių: a) asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi; b) asmens duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba 9 straipsnio 2 dalies a punktą grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis; c) asmens duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 1 dalį ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis arba duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 2 dalį; d) asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai; e) asmens duomenys turi būti ištrinti laikantis Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės; f) asmens duomenys buvo surinkti 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacinės visuomenės paslaugų siūlymo kontekste.

Teismo vertinimu, prašymo turinys negali būti vertinamas formaliai. Duomenų subjektų valia ištrinti duomenis nuosekliai ir logiškai patvirtina visas prašymo turinys. Pažymėtina, kad ir ankstesniuose prašymuose ne kartą duomenų subjektai kėlė tapačius klausimus.

Pareiškėja nesutinka, kad netinkamai įgyvendino BDAR 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą duomenų subjekto teisę gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją.

BDAR 15 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Nustatyta, kad duomenų subjektas pateikė prašymą išduoti dokumentų kopiją (ar dokumentų kopijas), kuriame (kuriuose) būtų įvardintos ir nurodytos šeimos problemos, kurios pareiškėjos tarnautojams ir darbuotojams buvo tarnybinis būtinumas atlikti skubius veiksmus šeimos atžvilgiu (tirti galimą nusikalstamą veiką, tvarkyti asmens duomenis (įskaitant ypatingus asmens duomenis). Pareiškėja aiškina, kad prašymas ne susijęs su asmens duomenų apsaugos teisiniu reguliavimu, kadangi duomenys apie „šeimos problemas“ nėra laikytini asmens duomenimis.

Teismas šiuo atveju pritaria atsakovo pozicijai, kad duomenų apie konkrečios šeimos problemų tvarkymas yra neatsiejamas nuo jų asmens duomenų. Pažymėtina, kad BDAR 4 straipsnyje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti, laikytini asmens duomenimis. Šiuo atveju įrodymų visetas tik patvirtina, kad šeimos problemos buvo nurodytos dokumentuose, kuriuos tvarkė Administracija, todėl visa dokumentuose esanti informacija apie konkrečios šeimos problemas ir yra šių asmenų duomenys.

Pagal BDAR 12 straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal 15–22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra skirta konkrečiai vaikui. BDAR 13 straipsnio 2 dalies a punktas nurodo, „jog duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia toliau nurodytą kitą informaciją, būtiną duomenų tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui užtikrinti: asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jeigu tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti“.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja neatskleidė pageidaujamos gauti informacijos suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, kadangi prašomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis nebuvo įvardintas taip, kad duomenų subjektui susipažinus su rašto turiniu, nekiltų neaiškumų. Teismo vertinimu, duomenų subjekto teisė šiuo atveju gauti atitinkamą informaciją nebuvo įgyvendinta tinkamai, kadangi pastaroji neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo neaiški.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-1062/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias BDAR nuostatas pareiškėja pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovas teikė pareiškėjai nurodymą. Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais ir tenkinti jo reikalavimų dėl skundžiamo atsakovės sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.