Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-01 · Administracinė byla Nr. eI2-1467-426/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-01Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
eI2-1467-426/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03988-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė
Trečiasis asmuo
J. J., K. J.
Pareiškėjas
Druskininkų savivaldybės administracija
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1467-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03988-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 2.2.7; 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui J. Č.,atsakovės atstovei A. J.,tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. J. ir K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. J., K. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 3R-939 (2.13.1) dėl J. J. ir K. J. 2019 m. liepos 25 d. skundo dalyje dėl 1 ir 2 rezoliucijos punktų.

Skunde nurodo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – atsakovė, VDAI, Inspekcija), išnagrinėjusi J. J. ir K. J. 2019 m. liepos 25 d. skundą, 2019 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-939 (toliau – Skundžiamas aktas, Sprendimas) J. J. ir K. J. (toliau – J., tretieji suinteresuotieji asmenys) skundą dalyje dėl atsakymo į 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir dalyje dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis pripažino pagrįstu. Druskininkų savivaldybės administracijai nurodė pateikti informaciją duomenų subjektams (J.) apie veiksmus, kurių imtasi pagal jų 2019 m. vasario 1 d. prašymą dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 12 straipsnio 3 dalis) arba, jeigu veiksmų pagal duomenų subjektų (pareiškėjų) prašymą nesiimta, apie neveikimo priežastis (BDAR 12 straipsnio 4 dalis).

Pažymi, jog Skundžiamame akte atsakovė konstatavo, kad Administracija atsakė beveik į visus pareiškėjų (J.) keliamus klausimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, tačiau nenurodė asmens duomenų saugojimo laikotarpio bei nepateikė prašomų dokumentų kopijų. Taip pat nusprendė, kad atsakydama į pareiškėjų 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir nepateikdama informacijos dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo/neįgyvendinimo, t. y. neatsakydama į šį pareiškėjų prašymą, netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjos nuomone, Skundžiamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, turėtų būti panaikintas.

Nesutinka, kad netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus dėl teisės reikalauti ištrinti asmens duomenis.

Mano, kad pareiškėja, negavusi prašymo ištrinti duomenis, negali ir neprivalo ex officio spręsti dėl teisės būti pamirštam realizavimo.

Šalies argumentai

Aiškina, kad J. pateiktame dokumente nebuvo suformuluoto prašymo ir neįvardinta konkrečių duomenų, kuriuos jie pageidavo ištrinti. Prašyme suformuluota 11 klausimų ir 4 papildomi klausimai, tačiau nė viename nėra išreikštas reikalavimas ar prašymas dėl asmens duomenų ištrynimo. Prašyme, pasak pareiškėjos, J. tik deklaruoja, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 17 straipsnio d punktu bei 21 straipsnio 1 punktu, turi teisę reikalauti dokumentus panaikinti.

Administracijos nuomone, vien pamąstymas apie tikrai ar tariamai turimas teises nereiškia viešojo administravimo subjektui formuluojamo prašymo ištrinti duomenis. Prašyme nėra būtinosios sąlygos – pašymo dėl teisės ištrinti duomenis – neįvardinti konkretūs duomenys, kuriuos J. galimai prašo ištrinti.

Pareiškėjos nuomone, duomenys apie „šeimos problemas“ nelaikytini asmens duomenimis. „Šeimos problemos“, reikalaujančios sprendimo, studijavimo, tyrimo, pačios savaime neleidžia šių duomenų sieti su konkrečiu asmeniu.

Administracija mano, kad nors jos 2019 m. vasario 28 d. atsakyme nenurodyta pažodinio teksto „Asmens duomenų saugojimo laikotarpis“, tačiau sisteminis dokumento aiškinimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kriterijai laikotarpiui yra nurodyti.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi priimtame akte įpareigojimai suformuluoti taip, kad pareiškėja jų negali objektyviai įvykdyti, administracinis aktas nemotyvuotas.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjant J. skundą buvo nustatyta, jog jie 2019 m. vasario 1 d. prašymo 4-ame puslapyje nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. J. J., pateikdama prašymą, vienintelį kartą pasirašė sutikimą tvarkyti asmens duomenis (įskaitant ypatingus asmens duomenis), kurie buvo reikalingi neįgalaus vaiko bei šeimos poreikiams nustatyti. Prašoma socialinė paslauga (socialinė dienos globa institucijoje) nebuvo paskirta, todėl tretieji suinteresuotieji asmenys mano, jog gauti sūnaus ypatingi asmens duomenys nebuvo panaudoti pagal paskirtį ir nėra naudojami tam, kad būtų pasiekti, dėl kurių jie buvo renkami, todėl jie turi teisę reikalauti šiuos duomenis panaikinti. Jeigu duomenų valdytojas to padaryti negali, prašė įrodyti, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų priežasčių.

Atsakovės manymu, J. 2019 m. vasario 1 d. išreiškė reikalavimą įgyvendinti teisę reikalauti ištrinti duomenis, nurodydami konkretų BDAR 17 straipsnio punktą, kuriuo remiantis, prašo šią teisę įgyvendinti. Inspekcija nurodo, kad tretieji suinteresuotieji asmenys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė prašymą duomenų valdytojui, negalint to padaryti, argumentuotai nurodyti priežastis. Atsakovė nurodo, kad iš minėto prašymo turinio galima aiškiai suprasti, jog J. prašo ištrinti tuos duomenis, kurie buvo surinkti remiantis J. J. pareiškėjai 2017 m. spalio 10 d. pateiktu prašymu. Atsakovės manymu, pareiškėjo argumentas, kad nėra nurodyti duomenys, kuriuos prašoma ištrinti, nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jeigu duomenų valdytojui ne aišku, kokius duomenis prašo ištrinti, jis gali kreiptis į duomenų subjektą prašydamas patikslinti prašymą.

Atsiliepimas

Atsiliepime Inspekcija aiškina, kad BDAR nenumato reikalavimų, kokio konkretaus turinio prašymą duomenų subjektas turi pateikti duomenų valdytojui, siekdamas įgyvendinti BDAR 17 straipsnyje įtvirtintą teisę. Jei prašymas šiuo atveju nėra būtent toks, kokio tikisi duomenų valdytojas ir nėra išskirtas bei nurodytas atskiroje prašymo dalyje, negali būti teisėtas pagrindas jo nenagrinėti.

Pažymi, kad nors Administracija nesutinka, jog „šeimos problemos“ yra asmens duomenys, tačiau duomenų apie J. šeimos problemas tvarkymas neatsiejamas nuo jų asmens duomenų. Pareiškėjai tvarkant aptariamus duomenis, dokumentuose nurodyti ir konkretūs duomenys, pagal kuriuos galima tiesiogiai identifikuoti duomenų subjektą. Visa kartu su šiais duomenimis esanti informacija apie jų problemas laikoma šių asmenų asmens duomenimis.

Atsakovė aiškina, jog pareiškėja 2019 m. vasario 28 d. rašte Nr. S12-594-7.2 nurodė teisės aktus, kuriais remiantis tvarkomi asmens duomenys, tačiau tai nereiškia, kad yra nurodytas tvarkomų asmens duomenų saugojimo laikotarpis.

Inspekcija mano, kad Administracijos atsakymas negali būti vertinamas kaip tinkamas informacijos apie asmens duomenų saugojimo laikotarpį pateikimas, kadangi nenurodyta, jog išvardintuose teisės aktuose yra prašoma informacija. Atsakovė pabrėžia, jog net jei ir būtų pateikta nuoroda į tam tikrus teisės aktus, pažymint, kad juose nurodytas asmens duomenų saugojimo laikotarpis, mano, kad toks atsakymas neatitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto skaidrumo principo.

Atsakovė pripažįsta, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kuriose dalyse J. skundas atmestas, tačiau iš turinio aišku, kuriose dalyse skundas pripažįstamas pagrįstu, o kuriose atmetamas, ir techninė klaida Sprendime padarytų išvadų teisėtumo nepaneigia ir joms jokios įtakos neturi.

Tretieji suinteresuotieji asmenys J. J. ir K. J. prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad jie negali žinoti visų duomenų, kuriuos pareiškėja turi savo žinioje, todėl reikalavimas konkrečiai pastaruosius įvardinti, neproporcingai apsunkintų juos ir ribotų „teisę būti pamirštam“ įgyvendinimą.

Pabrėžia, kad BDAR nėra įtvirtintas reikalavimas duomenų subjektui nurodyti konkrečius duomenis, su kurių tvarkymu asmuo nesutinka. Tretieji suinteresuotieji asmenys daro išvadą, jog jie galėjo reikalauti tik ištrinti asmens duomenis, konkrečiai jų neįvardijant.

Pažymi, kad iš pateiktų prašymo ištraukų akivaizdu, jog tretieji suinteresuotieji asmenys suvokė savo teisę reikalauti ištrinti duomenis ir siekė ja pasinaudoti, o pareiškėjai negalint to padaryti – informuoti, dėl kokių teisėtų priežasčių ši prašymo dalis negali būti tenkinama.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, jog Administracija, atsakydama į jų prašymą, nepasisakė dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo, nenurodė, ar įgyvendina, ar įgyvendins šią teisę. Mano, jog ši institucija netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus ir pažeidė jų teises.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, duomenys apie šeimos problemas, kylančias dėl sūnaus neįgalumo (t. y. ypatingųjų asmens duomenų) taip pat laikytini asmens duomenimis, kadangi neatsiejamai susijusi su duomenų subjektais, t. y. trečiaisiais asmenimis, todėl pastarieji turi teisę reikalauti pateikti saugojamų duomenų ar dokumentų kopijas, kadangi pareiškėjos žinioje turima informacija gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę ir duomenis apie jo privatų, šeimos gyvenimą ar sveikatos būklę.

Tretieji suinteresuotieji asmenys mano, kad atsakovė priėmė motyvuotą ir argumentuotą sprendimą, analizavo jų pareiškėjai teiktus prašymus ir kitą medžiagą, rėmėsi konkrečiomis BDAR nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo 2019 m. spalio 23 d. Nr. 3R-939 (2.13.1) teisėtumo ir pagrįstumo.

Išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimus, ištyrus bylos rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų J. J. bei K. J. prašymą „Susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir gauti dokumentų kopijas“, pateikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą –nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą; iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys surinkti; kokiems duomenų gavėjams asmens duomenys buvo teikiami per paskutinius metus; asmens duomenų saugojimo laikotarpį; kodėl asmens duomenys yra tvarkomi negavus sutikimo, taip pat prašė išduoti dokumentų kopijas.

Pareiškėja 2018 m. spalio 24 d. raštu atsakė į J. prašymą, nurodė asmens duomenų tvarkymo tikslą, teisinį pagrindą.

Pareiškėja 2018 m. spalio 29 d. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą „Dėl informacijos pateikimo, teisės susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir dokumentų kopijų išdavimo“, kuriuo prašė pateikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą – nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą; iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys surinkti; kokiems duomenų gavėjams asmens duomenys buvo teikiami per paskutinius metus; asmens duomenų saugojimo laikotarpį; kodėl asmens duomenys yra tvarkomi nepasirašius socialinių paslaugų teikimo sutarties ir neturint raštiško sutikimo; kokiu pagrindu yra tvarkomi dukros R. J. duomenys, jeigu jai socialinės paslaugos neskirtos, taip pat prašė išduoti dokumentų kopijas.

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 27 d. raštu atsakė į trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą, nurodė asmens duomenų (taip pat ir dukros R. J.) tvarkymo tikslą, teisinį pagrindą, informaciją apie asmens duomenų šaltinius, gavėjus, saugojimo laikotarpį, pridėjo prašomus dokumentus.

Pareiškėja 2019 m. vasario 4 d. gavo J. 2020 m. vasario 1 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo apie asmens duomenų tvarkymą bei dokumentų kopijų išdavimo“, pateikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą – nurodyti, kas yra atsakingas už šeimos asmens duomenų tvarkymą; ar priskyrimas grupei „vaikai su negalia ir jų šeimos“ suteikia teisę tvarkyti šeimos asmens duomenis be sutikimo; argumentuoti būtinumą gauti iš Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro medicininę informaciją apie šeimos sveikatos būklę; asmens duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą; iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys buvo surinkti; kokiems duomenų gavėjams asmens duomenys buvo teikiami per paskutinius metus; asmens duomenų saugojimo laikotarpį, taip pat prašė išduoti asmens dokumentų kopijas. Prašymo 4 – ame puslapyje nurodė, kad J. 2017 m. spalio 10 d. vienintelį kartą, pateikdama prašymą, pasirašė ir sutikimą tvarkyti šeimos asmens (įskaitant ypatingus asmens) duomenis, kurie buvo reikalingi neįgalaus vaiko bei šeimos poreikiams nustatyti. Kadangi prašoma socialinė paslauga (socialinė dienos globa institucijoje) nebuvo paskirta, todėl mano, kad gauti sūnaus ypatingi asmens duomenys nebuvo panaudoti pagal paskirtį ir nėra naudojami tam, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių jie buvo renkami, todėl vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 17 straipsnio d punktu bei 21 straipsnio I punktu, turi teisę reikalauti šiuos dokumentus panaikinti. Minėti asmenys, pažymėjo, kad jeigu duomenų valdytojas to padaryti negali, turėtų argumentuotai įrodyti, kad jie yra tvarkomi dėl įtikinamų priežasčių, kurios yra viršesnės už J. kaip duomenų subjekto interesus, teises ir laisves arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius interesus.

Pareiškėja 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. S 12-594-7.2 „Dėl pareikšto prašymo“ atsakė, kad asmens duomenis tvarkė socialinių paslaugų skyrimo minėtai šeimai tikslu, rėmėsi 2017 m. vasario 13 d. Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu dėl socialinių paslaugų šeimai skyrimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, kad šeimos asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – Socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Nurodė, kad skiriant socialines paslaugas šeimai, visų šeimos narių duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – Aprašo 3 punktas „nustatant asmens, gyvenančio kartu su šeima, socialinių paslaugų poreikį, kartu nustatomas ir šeimos socialinių paslaugų poreikis. Pažymėjo, kad duomenys iš Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos ir VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gauti su tikslu atlikti socialinių paslaugų poreikio vertinimą šeimai. Atkreipė dėmesį, kad šeimos asmens duomenys bei su šeima susijusi informacija nebuvo viešinama. Paaiškino, kad Socialinių paslaugų centras privalo į Socialinės paramos informacinę sistemą suvesti duomenis apie šeimai skirtas socialines paslaugas, todėl minėtos šeimos asmens duomenys buvo reikalingi juos suvesti į sistemą.

Nesutikdami su raštu, J. su 2019 m. liepos 25 d. skundu Nr. 1R-4660(2.13.) kreipėsi į Inspekciją. Skunde nurodė, kad norėdami gauti duomenis apie šeimos asmens duomenų tvarkymą, kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, tačiau jiems nebuvo pateikta informacija apie asmens duomenų tvarkymą, buvo pažeistos jų teisės susipažinti su duomenimis, reikalauti ištaisyti duomenis, reikalauti ištrinti duomenis, apriboti duomenų tvarkymą, nesutikti su duomenų tvarkymu.

Atsakovė, išnagrinėjusi J. 2019 m. liepos 25 d. skundą, 2019 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-939. Skundą dalyje dėl atsakymo į 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir dalyje dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis pripažino pagrįstu bei pateikė Druskininkų savivaldybės administracijai nurodymą. Sprendime nurodė, kad Administracija atsakė beveik į visus prašyme keliamus klausimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, tačiau nenurodė asmens duomenų saugojimo laikotarpio bei nepateikė prašomų dokumentų kopijų. Taip pat netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus dėl asmens teisės reikalauti ištrinti asmens duomenis.

Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar atsakovės priimtas ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčo dalyką reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatos.

Pagal ADTAĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, Inspekcija teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje.

Inspekcijos paskirtis – prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. Nutarimu Nr. 1156 „Dėl valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“, 2 punktas).

Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; atmesti skundą ar jo dalį. Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai: teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones.

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos Sprendime padaryta išvada, kad netinkamai įgyvendino teisę reikalauti ištrinti duomenis.

BDAR 17 straipsnio 1 dalis numato, jog duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių: a) asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi; b) asmens duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba 9 straipsnio 2 dalies a punktą grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis; c) asmens duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 1 dalį ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis arba duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 2 dalį; d) asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai; e) asmens duomenys turi būti ištrinti laikantis Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės; f) asmens duomenys buvo surinkti 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacinės visuomenės paslaugų siūlymo kontekste.

Nustatyta, kad duomenų subjektas 2019 m. vasario 1 d. prašyme nurodė, kad vadovaujantis minėto straipsnio d punktu turi teisę reikalauti šiuos dokumentus panaikinti. Pareiškėjo teigimu, duomenų subjektai neišreiškė konkretaus reikalavimo.

Teismo vertinimu, prašymo turinys negali būti vertinamas formaliai. Duomenų subjektų valia ištrinti duomenis nuosekliai ir logiškai patvirtina visas prašymo turinys. Pažymėtina, kad ir ankstesniuose prašymuose ne kartą duomenų subjektai kėlė tapačius klausimus.

Pareiškėja nesutinka, kad netinkamai įgyvendino BDAR 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą duomenų subjekto teisę gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją.

BDAR 15 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Nustatyta, kad duomenų subjektas pateikė prašymą išduoti dokumentų kopiją (ar dokumentų kopijas), kuriame (kuriuose) būtų įvardintos ir nurodytos šeimos problemos, kurios pareiškėjos tarnautojams ir darbuotojams buvo tarnybinis būtinumas atlikti skubius veiksmus šeimos atžvilgiu (tirti galimą nusikalstamą veiką, tvarkyti asmens duomenis (įskaitant ypatingus asmens duomenis). Pareiškėja aiškina, kad prašymas ne susijęs su asmens duomenų apsaugos teisiniu reguliavimu, kadangi duomenys apie „šeimos problemas“ nėra laikytini asmens duomenimis.

Teismas šiuo atveju pritaria atsakovo pozicijai, kad duomenų apie konkrečios šeimos problemų tvarkymas yra neatsiejamas nuo jų asmens duomenų. Pažymėtina, kad BDAR 4 straipsnyje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti, laikytini asmens duomenimis. Šiuo atveju įrodymų visetas tik patvirtina, kad šeimos problemos buvo nurodytos dokumentuose, kuriuos tvarkė Administracija, todėl visa dokumentuose esanti informacija apie konkrečios šeimos problemas ir yra šių asmenų duomenys.

Pareiškėja nurodo, kad atsakydama į 2019 m. vasario 1 d. prašymą, nors ir nenurodė asmens duomenų saugojimo laikotarpio, tačiau iš dokumentų galima suprasti, jog kriterijai laikotarpiu yra nurodyti.

Pagal BDAR 12 straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal 15–22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra skirta konkrečiai vaikui. BDAR 13 straipsnio 2 dalies a punktas nurodo, „jog duomenų valdytojas asmens duomenų gavimo metu duomenų subjektui pateikia toliau nurodytą kitą informaciją, būtiną duomenų tvarkymo sąžiningumui ir skaidrumui užtikrinti: asmens duomenų saugojimo laikotarpį arba, jeigu tai neįmanoma, kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti“.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja neatskleidė pageidaujamos gauti informacijos suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, kadangi prašomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis nebuvo įvardintas taip, kad duomenų subjektui susipažinus su rašto turiniu, nekiltų neaiškumų. Teismo vertinimu, duomenų subjekto teisė šiuo atveju gauti atitinkamą informaciją nebuvo įgyvendinta tinkamai, kadangi pastaroji neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo neaiški.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas neatitinka reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-1062/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias BDAR nuostatas pareiškėja pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovas teikė pareiškėjai nurodymą. Teismas nenustatė ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais ir tenkinti jo reikalavimų dėl skundžiamo atsakovės sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJolanta MalijauskienėRūta Miliuvienė