Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėja Lilija Tarčevskaja Baudžiamoji byla Nr. 1A-522/11 Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00039-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2. (S)

2011 m. gegužės 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, LR BK 75 str. 1, 2 d. pagrindu atidedant paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams.

Iš J. T. priteista V. B. 235,05 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 410 Lt proceso išlaidų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteista už tai, kad tyčia nežymiai sužalojo kitą žmogų: 2010-08-15, apie 16.00 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečio aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, veikdama netiesiogine tyčia, iš savo (duomenys neskelbtini)-ojo kambario į koridorių išeidinėjusiai V. B. papurškė iš aerozolinio balionėlio į veidą, dėl ko pastaroji patyrė nežymų sužalojimą – cheminį kairės akies ragenos ir obuolio gleivinės pažeidimą, t.y. J. T. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymą.

Teismo posėdyje nuteistoji J. T. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, privati kaltintoja ir nukentėjusioji V. B. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. T. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Nuteistosios J. T. argumentas, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas, nesant patikimų jos kaltės įrodymų, yra nepagrįstas ir atmetamas. Apeliantės kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios V. B., liudytojų, iš dalies pačios nuteistosios parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistosios kaltę.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nukentėjusiosios V. B. parodymus, matyti, kad šiai, vos išėjus iš savo kambario, priešais atbėgusi J. T., kažkuo papurškė į veidą. Jai iš karto aptemo akys, pradėjo jas stipriai deginti, ji nieko nebematė. Iškviesta greitoji medicininė pagalba, ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Vėliau ji buvo gydoma Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jai į veidą buvo purškta kačių nuodais. Dėl tokių, nukentėjusiajai netikėtų, J. T. veiksmų, pastaroji patyrė šoką, stiprų fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno emocinę depresiją.

Netikėti šiais nukentėjusiosios V. B. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo. Minėto įvykio aplinkybes patvirtino ir tuo metu koridoriuje buvusios liudytojos J. S. ir D. S. Pasak šių, jos matė, kaip J. T. pakilo laiptais į jų aukštą tuo metu, kai V. B. atidariusi savo kambario duris, išėjo į koridorių. Iš karto po to, jos išgirdo V. B. riksmą, iš kurio suprato, jog kažkas atsitiko. Tuo tarpu J. T. pribėgo prie jų ir iš balionėlio joms taipogi papurškė. Šias nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, priešingai nei mano apeliantė, objektyviai patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Iš byloje esančio paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad V. B. į gydymo įstaigą kreipėsi, tuo pat po įvykio, t. y. 2010-08-15, 17.26 val. ( b. l. 3 ). Sprendžiant iš specialisto išvados, V. B. konstatuotas cheminis kairės akies ragenos ir obuolio gleivinės pažeidimas, kuris galėjo būti padarytas cheminėmis medžiagomis, paveikus akies sritį, prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2010-08-15. Sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad specialisto išvada buvo surašyta po įvykio, kaip kad teigia apeliantė, praėjus pakankamai daug laiko, nepaneigia aplinkybės, jog išvadoje konstatuotas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas nagrinėjamo įvykio metu, nes ši specialisto išvada buvo surašyta remiantis medicininių dokumentų duomenimis ( b. l. 5-6). Taipogi, sprendžiant apeliantės kaltės klausimą bei jos veiksmų juridinį vertinimą, neturi jokios įtakos ir tai, kokios sudėties chemine medžiaga buvo paveikta nukentėjusiosios akies sritis, sukėlusi cheminį kairės akies ragenos ir obuolio gleivinės pažeidimą. Svarbu tik tai, kad šis pažeidimas buvo padarytas cheminėmis medžiagomis ir nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu, kolegija įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų duomenų, tame tarpe ir pačios nuteistosios parodymų, visumą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistosios kaltės yra pagrįsta, jos veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. T. bausmę, tinkamai neįvertino visų, bausmės skyrimui turinčių reikšmę aplinkybių, ir dėl to, pažeisdamas teisingumo principą, pastarajai paskyrė per griežtą savo rūšimi laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 54 str. 1 d. pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Tuo tarpu pagal LR BK 55 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas savo sprendimą privalo motyvuoti.

Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmę, šių įstatymo nuostatų nesilaikė ir to pasėkoje nuteistajai J. T. paskyrė savo rūšimi per griežtą bausmę, t. y. pagrįstai nustatęs, kad J. T. praeityje neteista, padarė veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmių, visgi parinko pačią griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Minėta aplinkybė duoda pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje pakeisti ir, atsižvelgus ne tik į teismo nustatytas, bet ir kitas, turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes: į nuteistosios šeiminę padėtį, t. y. į tai, kad J. T. viena augina du nepilnamečius vaikus, parinkti nuteistajai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant ją atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (LR BPK 48 str. 2 d., 6 d. 2 d.).

Tačiau apeliantės skundo argumentai dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio, yra nepagrįsti.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 str. 1 d. ).

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog V. B. dėl nuteistosios J. T. tyčinių nusikalstamų veiksmų- sveikatos sutrikdymo, patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtas nuostatas taikė tinkamai, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš J. T. nukentėjusiajai V. B. priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tokio dydžio suma atitinka padarytos veikos pavojingumą bei padarinius – buvo sužalota itin svarbi žmogaus kūno dalis – akys, nukentėjusiojo orumą, kaltininkės asmenybę, jos turtinius ir socialinius interesus: nuteistoji yra jauna, sveika, pagal bylos duomenis, gali dirbti, mokytis, todėl ir laisvai pasirinkti tokį darbą ar verslą, kuris suteiktų galimybę jai įvykdyti pareigą ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

nuspr endė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti: J. T., už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymą, paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. B. nusikalstama veika padarytą 235,05 Lt dydžio turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.