Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „L.“ inžinieriumi- medtechniku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2011 m. gruodžio 29 d., apie 16 val. 45 min., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį NISSAN SUNNY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Tilžės gatve nuo Aukštosios link Gluosnių gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Tilžės ir Gluosnių gatvių sankryža, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusius pėsčiuosius J. P. ir V. P. ir dėl to juos kliudė, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl žastikaulio išnirimo ir dešinio kelio medialinio kolateralinio raiščio plyšimo, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bei J. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio išnirimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

J. D. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d., apie 16.45 val., važiavo Šiauliuose, Tilžės gatve, link centro. Važiavo apie 50 km/h greičiu, oro sąlygos buvo sudėtingos, buvo dulksna, prietema, šlapias asfaltas. Buvo blaivus. Partrenkė žmones, ėjusius per perėją, jų nepastebėjo. Po įvykio iš karto sustojo, nuėjo prie nukentėjusiųjų ir skambino pagalbos telefonu 112. Tai pirmas įvykis kai padarė avariją, dėl pažeidimo gailisi. Nukentėjusiuosius po įvykio lankė ligoninėje, jų atsiprašė, tačiau pastarieji jam pasakė, kad su juo bendraus tik per teismą. Prašomos priteisti sumos neturtinei žalai yra labai didelės, prašo jas mažinti, nukentėjusiesiems yra sumokėjęs po 1500 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Įsipareigoja atlyginti likusią žalą, kurią priteis teismas. Savo atsakomybę apdraudęs draudimo bendrovėje. Prašo bylą nutraukti atleidžiant jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant jo draugą A. Š..

Nukentėjusysis J. P. teisme parodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. ėjo pasitikti savo draugės V. J. iš darbo. Abu ėjo per gatvę pėsčiųjų perėja Tilžės gatvėje. Baigiant pereiti gatvę pastebėjo atvažiuojant mašiną. Nežino koks buvo mašinos greitis, tačiau mašina juos abu partrenkė. Jis ėjo pirmiau V. J.. Jam kliuvo į dešinę kūno pusę, po smūgio jis nugriuvo. Partrenkęs automobilis sustojo. Išlipęs vairuotojas laikė rankoje telefoną. Jam išniro dešinysis petys, sutino kairė ir dešinė koja, po įvykio ligoninėje gulėjo dvi dienas. Praėjus apie 5 mėn. po įvykio jam buvo operuotas dešiniosios kojos meniskas. Byloje jis reiškia 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš kurios jam draudimo bendrovė atlygino 1480 lt kaltinamasis sumokėjo 1500 Lt, šiomis sumomis ieškinį mažina. V. J. dabar yra jo žmona.

Nukentėjusioji V. P. (iki santuokos J.) teisme parodė, kad 2012-12-29, apie 16.30 val., po darbo kartu su J. P. ėjo namo. Tilžės gatvėje baigiant pereiti perėją ją ir J. P. partrenkė automobilis. Ji atsipeikėjo gulėdama gatvėje. Buvo nuvežta į ligoninę. Iš karto po įvykio pirminė diagnozė buvo - išniręs dešinys petys ir trūkę šoniniai dešinės kojos raiščiai, didelis veido sumušimas. Lūžių nebuvo. Į ligoninę ją paguldė 2011-12-29, išleido 2012-01-02, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Vėliau buvo reabilitacija. Daugiau nei mėnesį buvo sugipsuota koja. Darė magnetinį rezonansą. Koja iki šiol nesugijusi, nes nebuvo laiko gydytis. Magnetinį rezonansą darė dėl dešinės kojos kelio. Iki šiol ant kojos yra didžiulis guzas-išvarža. Gydytojai pasakė, kad negali iš karto gydyti dviejų traumų. Reikėjo gelbėti ranką. Ranka negijo, buvo nustatyta, kad pažeistas nervas. Jai buvo sudėtinga vaikščioti su skaudama koja ir skaudama ranka į fizioterapijos kliniką Pramonės gatvėje. Buvo labai skausmingos procedūros. Reabilitacija truko tris savaites. 2012 m. rugpjūčio 28 d. jai buvo atlikta peties operacija. Dabar yra paskirta reabilitacija Šiaulių reabilitacijos centre. Ranką pakelia tik iki alkūnės. Visus devynis mėnesius ji gyvena su skausmu. Koja taip pat nėra pagijusi. Byloje reiškia ieškinį 31623,48 Lt., iš tos sumos jai yra atlyginta 5100 Lt moralinės žalos. Visą turtinę žalą atlygino draudimas. Kaltinamasis atlygino 1500 Lt neturtinės žalos. Galutinė neturtinės žalos suma yra 24900 Lt. Prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad jai grįžus iš ligoninės buvo sugipsuota dešinė koja, dešinė ranka buvo įtvare, visas veidas buvo mėlynas. Nebuvo galimybės nei nusiprausti, nei susišukuoti. Valgyti turėjo su kaire ranka. Tris mėnesius gulėjo tik ant nugaros. Naktį būdavo didžiuliai skausmai. Išėmus koją iš gipso, 2 mėnesius koja buvo įtvare. Buvo didžiausios problemos, kai norėjo išsimaudyti vonioje. Pati negalėjo apsirengti. Žiemos metu negalėjo apsiauti batų. Sunku buvo lipti laiptais. Veidas mėlynas buvo apie tris mėnesius. Dar ir dabar mėlynės neišnyksta ir greičiausiai nebeišnyks. Pati negalėjo nusipirkti ir pasigaminti valgyti. Negalėjo įsėsti į mašiną. Iki šiol skauda dešinį petį, skaudėjo visą kūną. Visas krūvis tenka vienai pusei. Po įvykio nebegali vairuoti automobilio. Iki įvykio buvo dirbanti, dėl patirtos traumos neteko darbo. Nežino, kokiu pagrindu atleido iš darbo. Pareiškimą rašė asmeniškai prašant. Kaltinamasis pas ją į ligoninę atėjo sausio 2. Jis pasakė, kad yra tas asmuo, kuris padarė įvykį. Jis jos atsiprašė. Tačiau ji jam nenori atleisti, nes jis neatlygino žalos. Nuo 2012-11-14 iki 2013-11-13 jai nustatytas 50 procentų darbingumas. Prašo atlyginti likusią 2000 lt sumą advokatei.

Liudytojas Andrius Vilkas teisme parodė, kad tikslios datos nepamena, įvykis buvo 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, ar gruodžio mėnesio pradžioje Tilžės - Gluosnių gatvių sankryžoje. Gavo pranešimą, kad pėsčiųjų perėjoje yra pertrenkti pėstieji. Nuvykus į įvykio vietą rado greitosios medicinos pagalbos automobilį ir apgadintą automobilį. Į šį įvykį vyko su kolega Raimondu Songaila. Įvykio vietoje rado kaltinamąjį, nukentėjusieji jau buvo medikų automobilyje. Nustatė įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis nepraleido pėsčiųjų perėjoje. Kaltinamasis aiškino, kad jis nepastebėjo pėsčiųjų. Tą dieną lijo lietus. Kelio danga buvo šlapia. Tą dieną buvo penki ar septyni eismo įvykiai, ir visi susiję su pėsčiaisiais.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje, eidamas namo iš darbo prie parduotuvės, kuri yra Tilžės gatvėje, išgirdau smūgį. Pamatė eismo įvykį. Netoli pėsčiųjų perėjos matė gulintį žmogų. Įvykio metu pats buvo neblaivus. Matė ant kelio gulinčią moterį. Su nukentėjusiąja nebendravo. Sužaloto vyriškio nematė.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad iš karto po eismo įvykio J. D. paskambino jam ir paprašė padėti parvaryti jo automobilį. Atvykęs į įvykio vietą matė policiją ir greitąją pagalbą. Jis nuvežė J. D. į policiją. Palaiko savo prašymą perduoti J. D. jo atsakomybei be užstato. J. D. pažįsta jau 18 metų. Jie yra bendradarbiai, bendrauja šeimomis. Gali jam daryti teigiamą įtaką. J. D. dirba inžinieriumi, o jis - vadybininku. Ankščiau buvo teistas. Nesusipratimas įvyko dėl tamsintų automobilio langų. Paskirtą baudą sumokėjo. Daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, administracine tvarka nėra baustas. Įmonėje kartu su J. D. dirba 14 metų. Jis pats vedęs, turi šeimą. J. D. dažnai klauso jo patarimų, todėl nemano, kad bus problemų.

Liudytojas A. Š. teisme parodė jis gydė nukentėjusiuosius J. P. ir V. P.. Jis operavo J. P. kelio sąnarį, o V. P. gydė ranką. J. P. operavo dėl kelio sąnario menisko pakenkimo. J. P. pas jį kreipėsi 2012 m. pavasarį ir buvo operuotas gegužės mėnesį. Trauma buvo gruodžio mėnesį. Jis kreipėsi dėl, to, kad yra turėjęs traumą, tačiau konkrečiai nenurodyta, kada padarytas sužalojimas. Taip pat negali nieko konkretaus pasakyti apie sužalojimo pobūdį. Menisko sužalojimai yra tokie, kad plyšimas gali būti atsiradęs ir prieš mėnesį, ir prieš metus. Jie ne iš karto po traumos būna. Jei žmogus turi nusiskundimų, yra daromi tyrimai. Jei yra ūmi trauma, tai menisko pakenkimas būna retai. Esmė yra skausmas, patinimas. Gali praeiti ir metai, jei žmogui skauda, jei sąnaryje atsiranda skysčiai, tuomet yra daromas rezonansas. Menisko plyšimas nėra tokia pat trauma kaip lūžis, kuris paaiškėja iš karto. Jei atvykęs pacientas sako, kad jaučia skausmą, tai įrašoma į ligos istoriją. 2011 m. gruodžio mėn. ligos istorijoje buvo minimas J. P. kito kelio sąnario sumušimas ir rankos išnirimas. Apie tą kelį, kuris jis operavo, nebuvo jokios kalbos. Praktiškai neįmanoma nustatyti menisko sužalojimo laiko. Net ir draudimo kompanijos nenori mokėti už traumą, jei ji nėra užregistruota pirmo kreipimosi metu. Jei žmogus kreipiasi tik po kurio laiko, tuomet laikoma kaip senas plyšimas, laikoma kaip liga. Terminas „Chondromaliacija“ reiškia kremzlės suminkštėjimas. Tai 4 laipsnio kremzlės suminkštėjimas tame taške 12x12 mm. Tai lokalus kremzlės suminkštėjimas, tos vietos sąnario. Priežastys gali būti labai įvairios: tai gali būti ligos pasekmė, senos traumos pasekmė. Tai skaitoma liga, artrozės pradžia. 4 laipsnis reiškia, kad kremzlė yra žymiai pažeista iki kaulinio audinio. Per tris su pusę mėnesio, V. P. nustatyta tokia diagnozė negalėjo būti autoįvykio pasekmė. Turi praeiti pakankamai ilgas laiko tarpas. Pagal medicinos teoriją, tokiais atvejais, jei skaitoma, kad pradžia yra trauma, tai tas kremzlės suminkštėjimas pagal medicinos literatūrą turi atsirasti praėjus metams, ar pusmečiui po traumos. Konkrečių terminų nėra. Tam, kad tas pasekmes pamatyti iš karto, tai ta kremzlė turėtų būti įmušta, ar lūžusi. Tai matytų magnetinis rezonansas ir tai būtų įrašyta. Jei žmogus gydosi stacionare, tuomet magnetinis rezonansas atliekamas greičiau.

Liudytojas ekspertas Henrikas Daujotas teisme parodė, kad 2012-01-06 J. P. atvyko pas jį apžiūrai. Tyrėjas jam pristatė medicininius dokumentus. 2012.03.20 buvo gauta ligos istorija. Buvo surašyta eksperto išvada. J. P. apžiūros metu dešinė jo ranka buvo įmobilizuota įtvaru, dešinėje smakro pusėje buvo nubrozdinimas, kairėje blauzdoje buvo difuzinė kraujosruva pereinanti į pėdas. Iš tiriamojo žodžių pagal tyrėjo užduotį surašė duomenis. J. P. pasakė, kad be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Skundėsi abiejų kojų skausmu ir tinimu, bei galvos skausmu. Nurodė, kad gydėsi Šiaulių ligoninėje. Nukentėjusysis rodė tą koją, ant kurios buvo žymės. Buvo nustatyta tik kairės blauzdos kraujosruva. Išvadoje nėra užfiksuota išorinių dešinės kojos sužalojimų. Susipažinęs su papildoma medicinine medžiaga mato, jog pirmas nusiskundimas ir įrašas dėl dešinio kelio yra 2012.01.20, t.y. praėjus trims savaitėms po eismo įvykio. Dešinio kelio menisko plyšimą J. P. galėjo patirti eismo įvykio metu, kadangi jam buvo išnarintas dešinysis petys, kairėje blauzdoje buvo kraujosruva. Tikriausiai smūgis buvo į kairę pusę, o griuvo ant dešinės pusės. Neatmetama galimybė, kad griuvimo metu galėjo būti sužalotas dešinysis kelias. Menisko plyšimo požymiai yra skausmas. Nukentėjusysis turėjo justi skausmą, kadangi tai yra sąnarys, turėjo justi kažkokius tai pojūčius po įvykio. Dėl sužalojimo - menisko plyšimas, specialisto išvadoje nurodytas sužalojimo mastas nesikeistų. Nors šiuo atveju ir buvo ilgas gydymas, vėlai nustatyta diagnozė, operacija atlikta po kelių mėnesių, tačiau tai esmės nekeičia ir tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš eismo įvykio schemos ir fotolentelių matyti, jo eismo įvykio vieta yra – pėsčiųjų perėja, esanti Šiauliuose, ties Tilžės g. ir Gluosnių g. sankryža, nurodyta automobilio judėjimo kryptis, įvykio vietoje buvęs automobilis „Nissan Sunny“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaip nustatyta vairavo J. D. (1 t., 8-10 b. l.).

Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog jame užfiksuoti J. D. automobilio „Nissan Sunny“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai po eismo įvykio – sugadintas priekinis stiklas, dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis, variklio gaubto dešinioji pusė, dešinės pusės statramstis (1 t., b.l.11).

Iš privalomojo draudimo sutarties liudijimo ir sutarties matyti, jog automobilis „Nissan Sunny“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (nuo 2011-08-12 iki 2012-08-11) buvo draustas draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (1t., 17-19 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.254 matyti, kad po eismo įvykio (2011-12-29, 17.03 val.) J. D. buvo blaivus (1t., 20, 22 b. l.).

Iš Specialisto išvados Nr. T-A 1604/11 (04) matyti, jog V. J. (po santuokos P.) po eismo įvykio (2012-12-29, 17.20 val.) buvo blaivi (1 t., 26 b. l.).

Iš Specialisto išvados Nr. G 38/12 (04) matyti, jog V. J. (po santuokos P.) dėl 2011-12-29, apie 16.45 val., įvykusio eismo įvykio padaryti sužalojimai: dešiniojo žastikaulio išnirimas, dešiniojo kelio medialinio kolaterinio raiščio plyšimas, poodinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje, dešinėje plaštakoje, kairiojoje blauzdoje ir kairiosios čiurnos srityje pereinant į pėdą, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje bei dešinio kelio srityje. V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio išnirimo ir dešinio kelio medialinio kolaterinio raiščio plyšimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 35 b. l.).

Iš Specialisto išvados Nr. G 39/12 (04) matyti, jog J. P. dėl 2011-12-29, apie 16.45 val., įvykusio eismo įvykio padaryti sužalojimai: dešiniojo žastikaulio išnirimas, poodinė kraujosruvos kairiojoje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinėje smakro pusėje. J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio išnirimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 39 b. l.).

Iš Specialisto išvados Nr. T-A 1606/11 (04) matyti, jog J. P. po eismo įvykio (2012-12-29, 17.10 val.) nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1 t., 30 b. l.).

J. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė eismo įvykio vietą – pėsčiųjų perėją esančią Šiauliuose, ties Tilžės ir Gluosnių gatvių sankryža (1 t., 46-56 b.l.), kur jis ir V. J. (po santuokos P.) buvo partrenkti automobilio. Jo nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios V. P. (1 t., 61-66 b.l.) ir kaltinamojo J. D. (1 t., 149-153) parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodytomis aplinkybėmis.

Iš santuokos liudijimo Nr.125 matyti, jog V. J. pavardė po santuokos 2012-04-26 pakeista į P. (2 t., 26 b.l.).

Iš 2012-08-03 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-2616 matyti, jog V. P. nuo 2012-07-12 buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis ( 2t., 120-120 a).

Iš darbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog V. P. nuo 2012-11-14 iki 2013-11-13 nustatytas 50 procentų darbingumas (2 t., 186, 187 b.l.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali redakcija Nr. 1127, 2011-09-28, Žin., 2011, Nr. 120-5652 ) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau KET ) 9 punkte įtvirtinta, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių“. Tų pačių taisyklių 37 punktas numato jog, „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“. Kelių eismo taisyklių 133 punktas įpareigoja pasirinkti saugų greitį. Bylos duomenimis nustatyta, jog būtent šių Kelių eismo taisyklių punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai ir nulėmė kilusius padarinius, kurie su eismo įvykiu turi priežastinį ryšį. Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo J. D. prisipažinimas, nukentėjusiųjų V. P. ir J. P., liudytojų A. V., A. S., A. Š., H. Daujoto parodymai, eismo įvykio schema, fotolentelės, nuketėjusiųjų ir įtariamojo parodymų patikrinimo protokolai, specialisto išvados, patvirtina, kad J. D., 2011 m. gruodžio 29 d., apie 16 val. 45 min., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį NISSAN SUNNY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Tilžės gatve nuo Aukštosios link Gluosnių gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Tilžės ir Gluosnių gatvių sankryža, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, bei kliudė nukentėjusiuosius V. P. ir J. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiesiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei paaiškino įvykio aplinkybes, kad vairuodamas automobilį pėsčiųjų perėjoje partrenkė du žmones, kad dėl prietemos ir sudėtingų eismo sąlygų nepastebėjo pėsčiųjų. Jo parodymai dėl įvykusio eismo įvykio yra nuoseklūs, sutampantys tiek su nukentėjusiųjų parodymais, tiek su liudytojų A. V., A. S. parodymais, juos papildo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – eismo įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokoluose, transporto priemonės apžiūros akte esantys duomenys. Nukentėjusiesiems V. P. ir J. P. eismo įvykio metu kilusius padarinius, kad abiems nukentėjusiesiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, patvirtina specialisto išvados bei teisme apklaustų gydytojo A. Š. ir eksperto H. Daujoto parodymai. Nukentėjusysis J. P. posėdžio metu nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jam buvo sužalotas ir dešiniosios kojos meniskas. Gydęs ir operavęs gydytojas A. Š. teisme negalėjo nei paneigti nei patvirtinti, jog J. P. patirtas menisko sužalojimas atsirado eismo įvykio metu, o ligos istorijoje tokie duomenys užrašomi iš asmens pasakojimo. Ekspertas H. Daujotas paaiškino, jog toks sužalojimas galėjo atsirasti ir po eismo įvykio metu patirtos traumos ir ne tik, bet net ir esant tokiam sužalojimui, J. P. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas dėl to nesikeistų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su J. P. patirtais sužalojimais.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios V. J. pavardė po 2012-04-26 santuokos pakeista į P., ir siekdamas išvengti galimų neaiškumų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, patikslina kaltinime nurodytą nukentėjusios pavardę iš J. į P. Šios aplinkybės patikslinimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir nelaikytina kaltinimo keitimu.

Kaltinamojo kaltė pasireiškė nerūpestingumo forma, kadangi jis, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, galėdamas ir privalėdamas numatyti, jog vairuojant transporto priemonę gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, to nenumatė ir nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus dėl savo veiksmų. J. D. veiksmai pagal įvykio aplinkybes ir kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. , t. y. kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Kaltinamasis J. D. atsiprašė nukentėjusiųjų V. P. ir J. P., atlygino nukentėjusiesiems dalį - po 1500 Lt neturtinės žalos kiekvienam bei po 1000 Lt nukentėjusiųjų advokatei sumokėtas teisinės pagalbos išlaidas.

Prokuroras, įvertinęs tai, kad J. D. padarė neatsargų nusikaltimą, kad yra visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos, prašo atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimą paskiriant be užstato, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių.

Nukentėjusieji V. P. ir J. P. nesutiko, kad J. D. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis jiems neatlygino visos padarytos žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai, t.y., jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas A. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį J. D. pagal laidavimą jo atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui. Posėdžio metu A. Š. savo prašymą palaikė. Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, jog laiduotojas A. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Jis yra dirbantis kartu su J. D. vienoje įmonėje UAB „Limeta“ bei dirbantis Šiaulių Kultūros centre (2 t., 24, 196 b.l.), administracine tvarka nebaustas (2 t., 23 b.l.), priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas ( 2 t., 22 b.l.), kaip jis nurodo, su kaltinamuoju jie yra draugai, pažįstami 18 metų, bendrauja šeimomis, J. D. klauso jo patarimų. Nors A. Š. praeityje yra vieną kartą teistas (2 t., 184 b.l.), tačiau teistumas yra išnykęs ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatomis jis laikomas neteistu. Iš pateiktos A. Š. charakterizuojančios medžiagos matyti, jog jis dirba daugiau nei 14 metų toje pačioje bendrovėje, be to dirba ir Šiaulių Kultūros centre, yra vedęs, iš esmės pakeitė požiūrį į vertybes, nes po jo nuteisimo daugiau nei 5 metus nėra padaręs nei nusikalstamų veikų, nei administracinių teisės pažeidimų, darbe charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas mano, jog jis yra tinkamas būti laiduotoju ir gali daryti teigiamą įtaką J. D..

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), yra neteistas (1t., 155 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 189-190 b. l.), yra dirbantis UAB „L.“ inžinieriumi – medtechniku (2t., 17 b.l.), policijos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (1 t., 161 b. l.), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino jiems dalį neturtinės žalos, atlygino J. P. proceso išlaidas ir dalį V. P. patirtų proceso išlaidų, įsipareigojo atlyginti likusią žalą, tad teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis, J. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismas, įvertindamas pareikštų civilinių ieškinių dideles sumas bei atsižvelgdamas į J. D. turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, į tai, kad J. D. darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, o netekus darbo būtų apsunkintas civilinių ieškinių atlyginimas, kad eismo įvykio metu J. D. buvo blaivus, mano, jog netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Daiktinis įrodymas – transporto priemonė „NISSAN SUNNY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri pagal pakvitavimą (1t., 12 b.l.) grąžinta savininkui J. D., paliktinas jo nuosavybei.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 2012 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi (2 t., 188 b.l.) paliktinas galioti iki visiško ieškinių atlyginimo šioje byloje.

J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 30000 (trisdešimties tūkstančių) litų neturtinei ir 1623,48 (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt trijų litų 48 ct) litų turtinei žalai atlyginti subsidiariai iš civilinio atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir iš kaltinamojo J. D.. Taip pat V. P. iš J. D. prašė priteisti 2000 Lt proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ji palaikė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo mažindama jai sumokėtomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, nes 1500 lt sumos jai atlygino J. D. ir 3600 neturtinės žalos jai atlygino draudimo bendrovė. Posėdžio metu nurodė, jog dėl patirto eismo įvykio jai buvo sužalota ranka ir koja, ant veido buvo mėlynės. Dėl patirtų sužalojimų ji neteko darbo, jai šiuo metu nustatytas 50 proc. darbingumas, išliko liekamieji reiškiniai, ranka nėra pilnumoje atsistačiusi ir neaišku ar ateityje atsistatys, jai reikėjo atlikti daugybę tyrimų, kreiptis į gydytojus, kentėti skausmingas reabilitacijos procedūras, po įvykio dėl sužalotos rankos ir kojos negalėjo daryti elementariausių dalykų – nusiprausti duše, susišukuoti plaukų, ji dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, ligoninėje po įvykio dėl jos sužalojimų medicinos darbuotojai žiūrėjo kaip į asocialų asmenį, jai dėl to buvo nemalonu, neaišku kiek ateityje dar reikės tyrimų ir gydymo. Dėl turtinės žalos nurodė, kad draudimo bendrovė turtinę žalą pagal ieškinį atlygino visiškai, prašo pripažinti teisę į turtinės žalos, susijusios su būsimomis operacijomis, atlyginimą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 10000 (dešimties tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti subsidiariai iš civilinio atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir iš kaltinamojo J. D.. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis palaikė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo mažindamas jam sumokėtomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, nes 1500 lt sumos jam atlygino J. D. ir 1420 Lt neturtinės žalos jam atlygino draudimo bendrovė. Neatlygintos neturtinės žalos suma yra 7080 Lt. Turtinė žala jam atlyginta. Posėdžio metu nurodė, kad tokio žalos dydžio prašo dėl to, kad pats teismo procesas jam yra nemalonus, kad jam buvo sužalota ranka ir kojos, juto skausmą buvo apsunkintas judėjimas, kojose ir dabar tebejaučia skausmą, negali normaliai miegoti. Po eismo įvykio ekspertai jam menisko plyšimo nenustatė, tačiau vėliau po trijų mėnesių atlikus magnetinį rezonansą buvo nustatyta, kad yra dešiniosios kojos menisko plyšimas, buvo reikalinga operacija. Po eismo įvykio jam buvo nemalonu būti ligoninėje, taip pat išgyveno dėl to, jog jo artimas žmogus – dabartinė jo sutuoktinė V. P. kenčia skausmus, o jis niekuo negalėjo jai padėti. Dėl V. P. sužalojimų namuose ji negalėjo dirbti namų ruošos darbų, jam tai teko daryti vienam.

Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė „NISSAN SUNNY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo drausta draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (1 t., 17-19 b.l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nuostatomis draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusieji V. P. ir J. P. pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo subsidiariai iš minėtos draudimo bendrovės ir iš kaltinamojo J. D., nes jų reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos sumos viršija 2500 eurų (8632 Lt) sumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu civiliniu atsakovu byloje pripažinta draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, todėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pateiktame atsiliepime nurodytas argumentas, jog jie pagal ieškovų ieškinį yra netinkamas atsakovas, nes atsakovu negali būti filialas, nelaikytinas esminiu trūkumu byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-12-29 eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų V. P. ir J. P. sveikata.

V. P. iki šiol dėl buvusių dešinės rankos ir dešinės kojos sužalojimų jaučia skausmus rankoje ir kojoje, jai buvo atliktos operacijos, paskirtos reabilitacinės procedūros, teko vartoti vaistus, neaiškus tolimesnis rankos gijimas, šiai dienai ji negali rankos valdyti kaip iki eismo įvykio, nuolat jaučia skausmą, jos judesiai riboti, jai sunku vienai apsirengti, negali dirbti jokių darbų, dėl sužalojimų jai nustatytas 50 procentų darbingumas, be to jai buvo sužalotas veidas, ji jaučia diskomfortą. Kaip nustatyta kaltinamasis J. D. yra dirbantis, jo darbo užmokestis, kaip pats nurodo, yra apie 3000 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius. Teismas, atsižvelgdamas į V. P. patirtus sužalojimus ir likusias pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. P. nurodyta 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didelė ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei panašiose bylose susiformavusios teismų praktikos, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas V. P. padarytos neturtinės žalos dydį mažina iki 10 000 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. atlyginta 5100 (penkių tūkstančių vieno šimto) Lt dydžio neturtinės žalos suma, kurią sudaro 1500 Lt kaltinamojo J. D. sumokėta suma (2 t., 21 b.l.) ir 3600 Lt draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo sumokėta suma. Likusi neatlyginta V. P. padarytos neturtinės žalos suma yra 4900 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai litų). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje yra du nukentėjusieji, kuriems priteistinas žalos atlyginimas, į tai kad V. P. patyrė daugiau sužalojimų ir jai nustatytos sunkesnės liekamosios pasekmės, į tai, kad iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ galima likusi neturtinės žalos atlyginimui maksimali suma yra 3612 Lt (8632 Lt- 3600Lt (V. P.) -1420 Lt (J. P.)= 3612 Lt) abiems nukentėjusiesiems, todėl likusį 4900 Lt neturtinės žalos atlyginimą paskirto nustatant, jog iš draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ V. P. priteistina 2500 Lt suma ir 2400 Lt suma iš kaltinamojo J. D..

Nukentėjusiosios V. P. reikalavimas pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ateityje dėl būsimų operacijų bei procedūrų, susijusių su sveikatos būklės atstatymu civilinio proceso tvarka, netenkintinas, kadangi atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

V. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 1623,48 Lt turtinės žalos atlyginimo nutraukti, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas šią sumą atlygino nukentėjusiajai (BPK 107 str.).

V. P. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai 3000 (trijų tūkstančių) Lt sumai (2t., 25, 194,195 b.l.). Šias išlaidas ji patyrė dėl J. D. sukelto eismo įvykio, dėl to jos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. D. atlygino 1000 (vieną tūkstantį) Lt (2t., 18 b.l.) V. P. turėtoms advokato išlaidoms, dėl to iš kaltinamojo priteistina likusi neatlygintina 2000 (dviejų tūkstančių) Lt suma.

Nukentėjusysis J. P. patyrė dešinio žastikaulio išnirimą, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje smakro pusėje, kaip pats nurodo po įvykio jam buvo sutinusios abi kojos, išnirusi ranka, dėl sužalojimų juto skausmą, skausmą tebejaučia ir dabar, sunku užmigti, jaudinosi dėl žmonos sužalojimų, buvo nemalonu eiti į gydymo įstaigas, policiją, teismą. J. P. patyrė ir patiria fizinį skausmą, nepatogumus, šiai dienai tebejaučiamos pasekmės, kas pripažintina neturtine žala ir jam priteistinas žalos atlyginimas. Teismas, atsižvelgdamas į J. P. patirtus sužalojimus, į likusias pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, į panašiose bylose susiformavusios teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010), daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. P. nurodyta 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė. Visą tai įvertinęs bei siekdamas nukentėjusiojo J. P. bei kaltinamojo J. D. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam J. P. padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 (penkiais tūkstančiais) litų. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. P. yra atlyginta 2920 (du tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt) Lt neturtinės žalos, kurią sudaro 1420 Lt draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo išmokėta suma ir 1500 Lt (2t., 20 b.l.) kaltinamojo J. D. sumokėta suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje yra du nukentėjusieji, kuriems priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, į tai, kad nustačius, jog V. P. iš draudimo bendrovės priteistina 2500 Lt neturtinės žalos suma, likusį J. P. patirtos 2060 Lt neturtinės žalos atlyginimą paskirto nustatant, jog iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina 1112 Lt suma, ir 968 Lt suma - iš kaltinamojo J. D..

J. P. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas 1000 (vieno tūkstančio) Lt sumai (1 t., 125 b.l.). Šias išlaidas jis patyrė dėl J. D. sukelto eismo įvykio, dėl to jos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog J. D. atlygino 1000 (vieną tūkstantį) Lt (2t., 19 b.l.) J. P. turėtoms advokato išlaidoms dėl to, šis prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 107 str., 303 str.4 d., 105 str., 115 str., BK 67 str. 2d. 6 p., 71 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. D., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį pagal laidavimą A. Š. vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) sumai ir priteisti likusią neatlygintą 4900 Lt (keturių tūkstančių devynių šimtų litų) neturtinę žalą subsidiariai - 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) iš J. D. nukentėjusiosios V. P. naudai.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ateityje dėl būsimų operacijų bei procedūrų, susijusių su sveikatos būklės atstatymu civilinio proceso tvarka, atmesti.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 1623,48 Lt turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Pripažinti V. P. 3000 Lt atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti likusią neatlygintą 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) sumą iš J. D..

Nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) sumai ir priteisti likusią neatlygintą 2060 Lt (dviejų tūkstančių šešiasdešimties litų) neturtinę žalą subsidiariai - 1112 Lt (vieną tūkstantį šimtą dvylika litų) iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) iš J. D. nukentėjusiojo J. P. naudai.

J. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2012 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki visiško ieškinių atlyginimo šioje byloje.

Daiktinį įrodymą – transporto priemonę „NISSAN SUNNY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri pagal pakvitavimą grąžinta savininkui J. P., palikti jo nuosavybei.

J. P. medicininę dokumentaciją - asmens sveikatos istoriją, gydymo stacionare ligos istorijas Nr.XII-21825; Nr.XI-27726; Nr.XII-11496 - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ją pateikusioms įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.