- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2-671-302/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – tikroji ūkinė bendrija „Rigas mikroautobusu satiksme“, uždaroji akcinė bendrovė „Vlasava“, uždaroji akcinė bendrovė „Ridvija“, akcinė bendrovė „Liepajas autobusu parks“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Busturas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo pasiūlymų eilės nustatymo ir TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ pasiūlymo pripažinimo konkurso laimėtoju; panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. S-2595(3.42); panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. S-7(3.42); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2016 m. spalio 6 d. paskelbto atviro konkurso „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos (III paketas)“, pirkimo numeris 179415, procedūras ir įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su tiekėja TŪB „Rigas mikroautobusu satiksme“ iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių perkančioji organizacija galimai pirks paslaugas pažeisdama viešųjų pirkimų principus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas bei neefektyviai naudos biudžeto lėšas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nutarė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos (III paketas)“, pirkimo numeris 179415, pirkimo procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.Įvertinęs ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Teismas pažymėjo, kad ginčo viešojo pirkimo objektas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, nes perkamos keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos, tačiau sprendė, kad vien ši aplinkybė savaime nereiškia, jog šis interesas yra svarbesnis ir kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jį automatiškai pažeidžia. Be to, bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad viešasis pirkimas yra susijęs su itin skubių paslaugų įsigijimu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešojo intereso pagrįstumą ir netinkamai nustatė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas atsakovei padarytų mažesnę žalą nei ieškovei. Grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, kadangi ji bet kokiu atveju turi teisę į žalos atlyginimą. Viešasis interesas užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimo vietiniais reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos teikimą yra svarbesnis nei viešasis interesas užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, kadangi savivaldybė, negalėdama suteikti gyventojams reikiamos paslaugos, turėtų atlyginti jiems patirtą žalą. Sutartys su dabartiniais paslaugas teikiančiais vežėjais galioja iki 2017 m. kovo 31 d., be to, naujasis vežėjas turės teisę 3 mėnesius rengtis paslaugos tiekimui, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones perkančioji organizacija tikrai patirs didelę žalą.Ieškovė UAB „Busturas“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, jog ieškovė turi teisę į patirtos žalos atlyginimą nėra pakankama pripažinti, jog grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Teisingumas nėra įgyvendinamas formaliu ginčo išsprendimu, o teismo taikomomis procesinėmis priemonėmis siekiama realaus priimto sprendimo vykdymo. Kaip nurodo pati atsakovė, anksčiau sudarytos vežimo paslaugų sutartys yra pratęstos iki 2017 m. kovo 31 d., taigi, nepertraukiamas paslaugų teikimas gyventojams yra tinkamai užtikrintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje yra pagrįsta ir teisėta.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties arba su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 2 p. ir 4 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl jis pagrįstai pripažintas preliminariai pagrįstu. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai vertino ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymi, jog viešasis interesas nepertraukiamai teikti visuomenei tinkamas paslaugas šiuo atveju yra svarbesnis nei tiekėjų sąžiningas varžymasis. Su šiais atsakovės argumentas apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirkimo objektas yra Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad minėtų viešųjų paslaugų nepertraukiamumas yra svarbesnis nei tiekėjų teisių užtikrinimas, aplinkybių, jog visuomenės interesas pirkimo objektu šiuo metu nėra tinkamai ginamas, teismui nepateikė. Priešingai, kaip atskirajame skunde nurodė pati atsakovė, sutartys su šią paslaugą iki šiol vykdžiusiais tiekėjai, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., šiuo metu yra pratęstos iki 2017 m. kovo 31 d., o galimybė, kad jos galėtų būti pratęstos ir dar ilgesniam laikui, byloje nepaneigta. Tokiu būdu visuomenės interesas gauti tinkamas keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugas yra saugomas, o atsakovės patiriamos išlaidos dėl tokių sutarčių pratęsimo, tikėtina, galėtų būti atlygintos ieškovės ieškinį pripažinus nepagrįstu. Tuo tarpu egzistuojanti galimybė ieškovei kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pripažintina, jog šiuo atveju atsakovei toliau tęsiant konkurso procedūras, sudarius pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju ar juo labiau – pradėjus vykdyti sudarytą sutartį, ieškovei, ginčijant konkurso atskirų procedūrų teisėtumą, jai galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.