- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 1Sk-516
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose.
Alytaus rajono apylinkės teisme gautas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-11-19 nutartimi atmetė Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad nuteistasis atliko 2/3 dalis bausmės, nedirbo, nesimokė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, bet skatintas tik ketvirčio pabaigos proga vieną kartą, artėjant paleidimo galimybei iš pataisos įstaigos, o ne už konkretų poelgį ar atliktą darbą. Teismas nustatė, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkios nusikalstamos veikos padarymą, būdamas laisvėje tuoj vėl nusikalsdavo, teistas už nusikaltimus, susijusius su smurtu, buvęs lygtinai paleistas, bet dėl teismo skirtų pareigų netinkamo vykdymo grąžintas atgal į pataisos įstaigą. Teismas nurodė, kad pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, pagal psichologo išvadą nuteistasis yra manipuliatyvus, valios savybės išugdytos silpnai. Teismas įvertino aplinkybę, kad neatlikta bausmės dalis yra pakankamai ilga - 9 mėnesiai 6 dienos. Teismas atsižvelgė į LR Baudžiamojo Kodekso 41 str. nuostatas, kad bausmė yra prievartos priemonė ir viena iš jos paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas nurodė, kad LR BVK 157 str. teismo neįpareigoja privalomai lygtinai paleisti nuteistąjį asmenį, atlikusį tam tikrą dalį bausmės, o tik numato galimybę atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį visos bausmės atlimo metu, atribojant tuos atvejus, kai nuteistasis savo elgesį pakeitė tik, kai artėjo paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (LR BKV 8 str.). Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės nėra pakankamo pagrindo.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis D. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nutartį. Teigia, kad teismas priimdamas nutartį atižvelgė tik į tai, kad jis nebaustas, bet nevertino kitų, jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, neatsižvelgė į jo ateities planus, vertybines nuostatas. Nurodo, kad neatlikta bausmės dalis nėra labai didelė, nedirbo dėl darbo stokos, nesimokė, nes netenkina mokymosi programos.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimą, nuteistojo asmenybę, likusią neatliktą bausmės dalį, į bausmės paskirtį, nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šis vertinimas apylinkės teismo padarytas. Įvertinama aplinkybė, kad nuteistasis atlieka bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Šis nusikaltimas sunkus, smurtinis, savanaudiškas, nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, tame tarpe ir už plėšimus. Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad D. K. komunikabilus, tačiau kiek manipuliatyvus, valios savybės išugdytos nepakankamai. Nustatyta, jog pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, galintys įtakoti smurtinių nusikaltimų tikimybę ateityje yra ankstesni smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas bei neigiama draugų įtaka. Nurodoma, kad pakartotinio smurtinio nusikaltimo riziką galima vertinti kaip vidutinę. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į jas teismas privalėjo atsižvelgti spręsdamas klausimą ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. D. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs dalį bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis yra gan didelė lyginant su skirtąja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Teismas nurodė, kad BK 41 str., kur kalbama apie bausmės paskirtį, nurodyta, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas pagrįstai įvertino ir šias aplinkybes.
Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiamą charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas 1 kartą, bei atsižvelgiant į likusią bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, psichologinės tarnybos išvadą, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, paties nuteistojo pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, t.y. nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Ta aplinkybė, kad nuteistasis nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, rodo, jog D. K. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien ši aplinkybė nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.
Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai.
Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį.
Nuteistojo D. K. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.