Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1224-923/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
1-1224-923/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00198-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
C. K.
Kaltinamasis
F. P.
Advokatai
Eglė Grucytė, Algimantas Kliunka
Baudžiamoji byla Nr. 1-1224-923/2013;Proceso Nr. 1-20-1-00198-2011-6;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Aušrai Sedekerskienei, Salomėjai Muralienei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorams Mariui Kuzminovui, Alimai Petruškevičienei, nukentėjusiųjų C. K. ir S. R. atstovui advokatui Algimantui Kliunkai, kaltinamajam F. P., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. P., gimęs (duomenys neskelbiami) Turkijoje, Turkijos Respublikos pilietis, turkas, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Lietuvoje pagal verslo liudijimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbiami), Kaune, teistas 2010-05-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d. (dvi veikos), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta subendrinta bausmė – 12 MGL bauda; baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. P., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2011-03-18, savo vardu registruotuose interneto puslapiuose (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) skelbdamas apie parduodamus šunis ir pateikdamas savo kontaktus, t.y. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbiami) bei elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbiami), 2010-07-29 nurodytu elektroninio pašto adresu gavęs Vokietijos pilietės C. K. paklausimą ir pageidavimą nusipirkti nurodytose svetainėse įvardintą prancūzų buldogų veislės šuniuką, 2010-08-06 – 2010-08-12 laikotarpiu, melagingai elektroniniuose pranešimuose nurodydamas, jog šuniuką turi, gali parduoti ir įtikinimui pateikdamas dvi elektronines šuniukų fotografijas, nurodęs savo vardu „(duomenys neskelbiami)“ banke atidarytos sąskaitos duomenis, 2010-08-12 iš C. K. gavo 4250 eurų (14674,40 Lt), 2010-08-18 – 5750 eurų (19853,60 Lt), bendroje sumoje 10 000 eurų (34528 Lt) ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Be to, F. P., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2011-03-18, savo vardu registruotame interneto puslapyje (duomenys neskelbiami) skelbdamas apie parduodamus šunis ir pateikdamas savo kontaktus, t.y. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbiami) bei elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbiami) 2010-09-05 – 2010-09-07 laikotarpiu nurodytu elektroninio pašto adresu gavęs JAV pilietės S. R. paklausimą ir pageidavimą nusipirkti prancūzų buldogų veislės šuniuką, 2010-09-05 – 2010-09-07 laikotarpiu, melagingai elektroniniuose pranešimuose nurodė, jog turi šuniuką vardu „M.“, gali parduoti ir įtikinimui pateikė dvi elektronines šuniukų fotografijas. S. R. pagal nuotraukas išsirinkus šuniuką, nurodė ir susitarė dėl šuniuko kainos – 6000 JAV dolerių ir 650 JAV dolerių transportavimo išlaidų, bei nurodė „DnB Nord“ banke savo vardu atidarytos sąskaitos duomenis, 2010-09-07 iš S. R. apgaule gavo 6670 JAV dolerių (17980,99 Lt) ir tokiu būdu užvaldė svetimą turtą.

Kaltinamasis F. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pinigus iš nukentėjusiųjų paėmė, šuniukų nepristatė, tikslo jas apgauti neturėjo. Internetiniai puslapiai (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) yra registruoti jo vardu. Susirašinėjimas su nukentėjusiosiomis vyko iš jo kompiuterio. Kompiuterio IP adresas yra registruotas jo vardu. Internete skelbė apie parduodamus prancūzų ir anglų buldogus. Tuo metu buvo įregistravęs savo veiklą – šuniukų pirkimai ir pardavimai. Šuniukų veisimu neužsiėmė. Į vieną skelbimą atsiliepė C. K., su kuria vėliau bendravo elektroniniu būdu bei telefonu, ji pageidavo juodo su įrudžiu prancūzų buldogo. Tokio šuniuko jis neturėjo, be to, tokios retos spalvos šuniuko Lietuvoje iš viso nebuvo. Tačiau jis žinojo, kad tokios spalvos šuniuką turi Vengrijos veislynas. C. K. jis pažadėjo jos pageidaujamą šuniuką atsiųsti per šešias savaites. Visą tą laiką jis ieškojo tokios spalvos prancūzų buldogų veislės šuniuko. Iš C. K. į savo asmeninę sąskaitą gavęs pirmą dalį pinigų (4250 eurų) kaip užstatą, iš jų 3000 eurų išsiuntė Vengrijos veislynui. Vengrai jam atsiuntė popierius, kad atsiųs šuniuką. Antros pinigų dalies iš nukentėjusiosios jis nenorėjo, tačiau ji vis klausinėjo, ar nebus šuniukas parduotas kitiems, labai norėjo to šuniuko, todėl atsiuntė ir antrą dalį pinigų – 5750 eurų. Tokie šuniukai yra labai brangūs, kainuoja 10 000 eurų. C. K. nesakė, kad jos pageidaujamo šuniuko jis neturi ir kad jį gaus iš Vengrijos. Kai jį apgavo Vengrijos veislynas, apie tai jis pasakė C. K., žadėjo atlyginti jai padarytus nuostolius, norėjo duoti šuniukų iš kitos vados, bet jų taip pat negavo. Ji klausinėjo, kada jis įvykdys pažadus, skambindavo jam, klausė, kada grąžins jai pinigus. Jis siūlė nukentėjusiajai sudaryti sutartį ir pinigus grąžinti jai dalimis. Iki šios dienos pinigų nukentėjusiajai negrąžino, nes jam nesisekė prekyba.

Su nukentėjusiąja S. R. buvo ta pati situacija. Ji norėjo kalytės ir rinkosi šuniuką iš nuotraukos. Internete buvo parodyta kito šuniuko nuotrauka, kurio jis neturėjo. S. R. išsirinko šuniuką, kurio vardas M., išsirinkto šuniuko kaina – 6000 dolerių. Kainą nustatė jis. Su nukentėjusiąja susitarė, kad jos išsirinktą šuniuką į Ameriką jis atskraidins lėktuvu per Lufthansa Cargo. Todėl S. R. į jo nurodytą asmeninę sąskaitą atsiuntė 6000 JAV dolerių už šuniuką ir 650 JAV dolerių už šuniuko transportavimą oro linijomis. Gautus pinigus jis dalimis siuntė į Vengrijos veislyną, veisėjai K. A., bet šuniuko negavo. Pats buvo apgautas, patyrė 3000 eurų nuostolį. Negavęs šuniuko iš Vengrijos, S. R. nurodė, jog šuniukas susirgo, todėl jo negalėjo išsiųsti ir žadėjo jai grąžinti pinigus arba atsiųsti kitą šuniuką. Jis tikėjosi šuniuką gauti, todėl nukentėjusiajai pinigų negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Liudytoja Vengrijos pilietė K. A. N., kurios parodymai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 4 d. buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu apklausta pagal teisinės pagalbos prašymą, parodė, kad visiškai nebendravo su F. P. apie šuniukų pirkimą ir pardavimą, nei per (duomenys neskelbiami), nei per jokį kitokį elektroninio pašto adresą. Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbiami) informaciją apie šuniukus pervežančios siuntos lėktuvu užsakymą nesiuntė. Banko sąskaitą, kuri (duomenys neskelbiami) Banke yra vedama jos vardu, naudojo ji, kai 2010-09-13 ir 2010-09-14 į jos sąskaitą Turkijos pilietis F. P. pervedė 2700 eurų, kuriuos ji iš karto pervedė savo pusbroliui. Jos pusbrolio vardas ir pavardė A. K., jis yra 41 metų amžiaus, gyvena Vengrijoje, Szekszarde. Nori pasakyti, kad pernai (2011 metais) jau vieną kartą buvo apklausta ryšius su šia byla Budapešte, XIV rajono policijos komisariate, dėl to, kad jos pusbrolis pasinaudojo jos bankinės sąskaitos numeriu. Ji pusbroliui davė leidimą nurodyti jos sąskaitos numerį kitam asmeniui, pusbrolis tuo nepiktnaudžiavo. Pusbrolis jai papasakojo, kad jį internetu jau ne vieną kartą apgavo asmuo vardu F. P., ir kad pastarasis ne vieną kartą sukčiavimu išgavo iš jos pusbrolio įvairias sumas. Nežino, tiksliai kokio dydžio sumas F. P. galėjo išgauti, bet tikrai daug kartų apgavo jos pusbrolį. Jos pusbrolis yra šunų augintojas S., ir jis užsiima ir šuniukų pardavimu. Pasak pusbrolio, šis jau daug kartų F. P. užsakymu siuntė jam šuniukus, tačiau jų pardavimo kainos negavo. Dėl to pusbrolis buvo labai įpykęs, ir galvojo, kaip galėtų atgauti iš F. P. sukčiavimo iš jo išgautus pinigus. Todėl pusbrolis paprašė jos leisti užmegzti kontaktus su F. P. jos vardu ir pasinaudoti jos bankinės sąskaitos numeriu, ir ji su tuo sutiko. Galiausiai pusbroliui pavyko atgauti pinigus. Jos pusbrolis dar pernai pasakojo, kad F. P. padavė skundą Vengrijos Policijai dėl sukčiavimo, ir todėl pusbrolis buvo apklaustas S. policijoje. Galiausiai tyrimas buvo nutrauktas, nes pusbrolis neįvykdė jokio nusikaltimo, tik norėjo atgauti sukčiavimu išgautus pinigus. Dėl šios bylos buvo apklausta ir ji. Tai pusbrolis jos vardu bendravo su F. P.. Ji sutiko su jos asmeninių duomenų panaudojimu. Beje, galiausiai pusbrolis viską pasakė F. P., kai jau buvo atgavęs sukčiavimu išgautus savo pinigus. Po viso šito F. P. pažadėjo pusbroliui, kad atiduos ir kitas savo skolas, nes be pervesto sumos pusbroliui skolingas dar didelę sumą pinigų. Ji nežino ar pusbrolis atgavo visus pinigus iš F. P.. Pinigai – 2700 eurų, kuriuos F. P. pervedė į jos sąskaitą nebuvo pastarajam grąžinti, nes tie pinigai priklauso jos pusbroliui. F. P. iš jos [pusbrolio sukčiavimo būdu išgavo šios pinigus. Tarp kitko, jos pusbrolis papasakojo ir tai, kad F. P. naudodamas ir dar daugiau elektroninio pašto adresų sukčiavimu išgavo iš jo pinigų, naudodamas ir kitas asmens tapatybes. Be to, pusbrolio žiniomis, F. P. apgavo dar ir daugelį kitų šalių gyventojų. Ji F. P. už gautus pinigus neperdavė jokių prekių, šunų. Kaip jau sakė, buvo taip, kad jos pusbrolis siuntė F. P. šunis, bet daugelių atvejų neatgavo už juos pinigų. (3 t., b.l. 80-83).

Nukentėjusiosios C. K. atstovo advokato padėjėjo Algimanto Kliunkos 2010-03-24 pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2010-07-29 – 2010-08-12 asmuo, elektroniniu paštu (duomenys neskelbiami) nukentėjusiajai C. K. prisistatęs F., F. B., F. P., panaudodamas interneto svetainę (duomenys neskelbiami), kurioje reklamuojami parduodami įvairių veislių šunys ir pasinaudodamas minėtu elektroninio pašto adresu, iš Vokietijos pilietės C. K. apgaule išviliojo 10 000 eurų už jo, neva, parduodamus prancūzų buldogų veislės šuniukus (1 t., b.l. 8-10).

Nukentėjusiosios S. R. atstovo advokato padėjėjo Algimanto Kliunkos 2011-08-22 pareikšime apie nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2010-09-05 – 2010-09-07 F. P., gyvenantis (duomenys neskelbiami), Kaune, panaudodamas interneto svetainę (duomenys neskelbiami), kurioje buvo reklamuojami, neva, jo parduodami įvairių veislių šunys, pasinaudodamas minėtu elektroniniu pašto adresu ir elektroninio ryšio priemonėmis, iš Jungtinių Amerikos Valstijų pilietės S. R. apgaule įgijo 6670 JAV dolerių už jo, neva, parduodamą turimą prancūzų buldogų veislės šuniuką (1 t., b.l. 18-23).

Iš C. K. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad C. K. susirašinėjo su F. P. dėl šuniuko pirkimo (1 t., b.l. 93-200).

Iš S. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad S. R. susirašinėjo su F. P. dėl šuniuko pirkimo ( 2 t., b.l. 1-108).

Iš ,, (duomenys neskelbiami)“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2010-08-12 C. K. į F. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbiami) pervedė 4250 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodyta – bulldog girl black tan puppy; 2010-08-18 pervedė 5750 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodyta – restzahlung black tan girl (2 t., b.l. 174).

Iš Iš ,, (duomenys neskelbiami)“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2010-09-08 S. R. į F. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbiami) pervedė 6670 JAV dolerių (2 t., b.l. 179).

2011-03-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog peržiūrėti interneto tinklalapiai (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) tinklalapiai ir užfiksuota šių tinklalapių rodoma informacija (1 t., b.l. 84-89).

2011-02-20 elektroniniame laiške adresuotame (duomenys neskelbiami), JAV pilietė S. R. praneša, jog persiuntė į F. P. sąskaitą esančią AB ,, (duomenys neskelbiami)“ banke už parduodamą šuniuką, tačiau šuniuko negavo, buvo apgauta, prašo suteikti jai pagalbą. (1 t., b.l. 16-17).

Iš 2011-04-01 Kauno apskrities VPK NTV ENTTS vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad interneto svetainė (duomenys neskelbiami) domenas (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) subdomenas (duomenys neskelbiami) yra užregistruoti atitinkamai 2009-10-27 ir 2010-08-30, kurių užsakovas (registratorius) nurodytas F. P., (duomenys neskelbiami), Kaunas, tel. (duomenys neskelbiami) ( 2 t., b.l. 109-113).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2011-04-12 atsakymo į Kauno apskrities VPK NTV ENTS paklausimą dėl IP adreso nustatymo matyti, kad 2010-08-06, 17:46:30 val. ir 2010-08-12, 09:19:55 val. IP 85.255.50.229 priklausė I. M., adresu (duomenys neskelbiami), Kaunas (2 t., b.l. 114, 128).

Iš ,, (duomenys neskelbiami)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbiami) išrašo Nr. 5 matyti, kad 2010-09-13 F. P. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbiami) pervedė N. K. A. 2700 eurų (2 t., b.l. 175).

2011-09-02 Interpolo Vengrijos nacionalinio biuro pateikta informacija, iš kurios matyti, kad į šios šalies teisėsaugos instituciją kreipėsi F. P., pagal kurio pareiškimą buvo atliktas tyrimas dėl pil. K. A. C., kuris galimai pasinaudojo N. K. A. duomenimis apgaunant F. P.. Tyrimas nutrauktas, nesurinkus įrodymų (3 t., b.l. 2).

Iš 2011-02-10 nutarimo nutraukti tyrimą matyti, kad pagal F. P. skundą, kuriame jis teigia, kad buvo apgautas K. A. N., tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo įvykdymo (3 t., b.l. 86-87).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai F. P. sukčiavus C. K. ir S. R. atžvilgiu, pasitvirtino.

Už sukčiavimą pagal LR BK 182 straipsnio atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaltinamasis F. P. kaltu prisipažino iš dalies, neneigė pasisavinęs nukentėjusiųjų pinigus, tačiau nurodė tikslo jas apgauti neturėjęs. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą kaltininkui (kasacinė nutartis 2K-117/2013). Teismų praktika išskiria tokius apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – nustatymas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad skelbdamas interneto puslapiuose (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) apie parduodamus anglų, prancūzų buldogų šuniukus, jų realiai neturėjo. Nukentėjusiosioms C. K. ir S. R. nusiuntė šuniukų nuotraukas, iš kurių jos išsirinko patikusius šuniukus, tačiau realiai tokių šuniukų pats neturėjo, nuotraukas buvo gavęs iš kitų veislynų. Tuo metu, kai nukentėjusioji C. K. į jo asmeninę banko sąskaitą 2010-08-12 pervedė 4250 eurų (14674,40 Lt), 2010-08-18 – 5750 eurų (19853,60 Lt), bendroje sumoje 10 000 eurų (34528 Lt), o S. R. 2010-09-07 pervedė 6670 JAV dolerių (17980,99 Lt), kaltinamasis jų pageidaujamų ir užsisakytų šuniukų neturėjo. Vadinasi, kaltinamasis melagingai skelbėsi internete praduodantis anglų, prancūzų buldogų veislės šuniukus, siųsdamas nukentėjusiosioms šuniukų, kurių pats neturi, nuotraukas ir leisdamas joms rinktis patikusį gyvūnėlį, jas sąmoningai suklaidino ir šis suklaidinimas buvo esminis, lėmęs tai, kad C. K. ir S. R. pervedė į kaltinamojo banko sąskaitą atitinkamai 10 000 eurų ir 6670 JAV dolerių.

Kaltinamojo parodymai, kad jis šuniukų neveisia, o pirkėjų pageidaujamus šuniukus užsakydavo įvairiuose Europos Sąjungos veislynuose, kad šiuo atveju pats buvo apgautas vieno Vengrijos veislyno, dėl kurio kaltės negalėjo pristatyti šuniukų nei C. K., nei S. R., vertinami kritiškai ir tokie parodymai neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje pagal teisinės pagalbos prašymą apklausta liudytoja Vengrijos pilietė K. A. N. paneigė kaltinamojo parodymus dėl jos veislyne užsakytų šuniukų, be to, 2011-02-10 buvo priimtas nutarimas nutraukti tyrimą pagal F. P. skundą, kuriame jis teigia, kad buvo apgautas K. A. N., ir tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo įvykdymo.

Šios bylos kontekste svarbu yra tai, kad kaltinamasis nepristatė C. K. ir S. R. šuniukų, už kuriuos gavo sutartą sumą pinigų, ir negrąžino nukentėjusiosioms jų pinigų, kas patvirtina kaltinamojo tyčią sukčiauti. Be to, kaltinamojo elektroninis susirašinėjimas su nukentėjusiosiomis patvirtina aplinkybes, jog gavęs iš nukentėjusiųjų pinigus, jis melagingai pranešinėjo S. R. apie tariamai susirgusį šuniuką, C. K. apie uždarytus oro uostus, nors teisiamajame posėdyje pripažino, kad tų šuniukų iš viso neturėjo. Iš to taip pat darytina neginčijama išvada apie sukčiavimą.

Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad F. P. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, nes apgaule esmingai suklaidinęs C. K. ir S. R., neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo jų pinigus, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiosios patirs turtinę žalą, ir to norėjo. Nustačius kaltinamojo tyčią apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, darytina kategoriška išvada, jog kaltinamasis veikė ne civilinių santykių pagrindu ir už tokius savo veiksmus jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Kvalifikuojat kaltinamojo nusikalstamą veiką, atsižvelgiama ir į užvaldyto turto vertę. Kadangi F. P. užvaldė nukentėjusiosios C. K. turtą, kurio vertė yra didesnė negu 250 MGL (32 500 litų), jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 2 d., dėl nukentėjusiosios S. R. turto užvaldymo – pagal LR BK 182 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į F. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkus ir sunkus nusikaltimai), į tyčinės kaltės formą, tiesioginės tyčios rūšį, į tai, kad nusikaltimai baigti. Vertinant F. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, vedęs, augina du vaikus, priklausomybės ligų ir psichiatrijos įstaigos įskaitoje neužregistruotas. F. P. teisiamas antrą kartą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, t.y. turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, už sukčiavimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas F. P. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių. Taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad kaltinamasis turi du vaikus, yra vedęs ir dirba pagal verslo liudijimą, yra tipinės, o ne išimtinės aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, F. P. skirtina už vidurkį mažesnė LR BK 182 str. 1 d. ir 2 d. sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką F. P. padarė būdamas nesumokėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu paskirtos 12 MGL (1510 litų) bausmės, todėl taikytinos LR BK 64 straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su neatliktąja bausme. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu paskirtos 12 MGL baudos dydis litais – 1510 litų, nurodytas netiksliai, bendrinat ir skiriant galutinę bausmę, ši aritmetinė klaida taisytina.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam F. P. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir skirtina dar viena kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (LR BPK 134 str.).

Nukentėjusioji C. K. per savo atstovą byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 34 528 litų turtinės ir 10 350 litų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 154-155). Įvertinus tai, kad C. K. žalą patyrė dėl nusikalstamų F. P. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (LR BPK 109 str.). Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė pervesdama į kaltinamojo sąskaitą 10 000 eurų (34 528 Lt), kurių kaltinamasis negrąžino. Šį turtinį reikalavimą pagrindžia išrašas iš F. P. banko sąskaitos (2 t., b.l. 174), todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad F. P. sukčiavimo būdu užvaldė didelės vertės C. K. turtą (34 528 Lt), pinigų nukentėjusioji neatgauna jau daugiau kaip trys metai, neabejojama, kad nukentėjusioji dėl to patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos turi atlyginti šią žalą padaręs asmuo, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą įvertino 10 350 litų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis dirba, yra darbingo amžiaus, jis privalo ieškoti teisėtų būdų galinčių padėti atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, į padarytos turtinės žalos dydį ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios C. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji S. R. per savo atstovą taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 18 000 litų turtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 158-159). Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė pervesdama į kaltinamojo sąskaitą 6670 JAV dolerių, kurių kaltinamasis negrąžino. Šį turtinį reikalavimą pagrindžia išrašas iš F. P. banko sąskaitos (2 t., b.l. 179), kuriame nurodyta, kad S. R. į F. P. banko sąskaitą pervedė 6670 JAV dolerių (17 980,99 Lt). Kitų įrodymų, kad nukentėjusioji patyrė ne 17 980,99 litų, o 18 000 litų turtinę žalą, byloje nėra, atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiųjų C. K. ir S. R. atstovas prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, pagrindžiančius, jog C. K. atstovavimo išlaidas sudaro 3659,97 litai, S. R. – 1837,58 litai (3 t., b.l. 156-157; 160-161). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertinant dokumentų surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, jos išieškotinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

F. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir paskirti jam bausmes:

pagal LR BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 2 d., bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 12 MGL (1500 litų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo F. P. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paskirti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (Turkijos piliečio pasą).

Nukentėjusiosios C. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš F. P. 34 528 litus turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš F. P. 17 980,99 litų turtinei žalai atlyginti.

Iš F. P. išieškoti 3659,97 litus nukentėjusiosios C. K. ir 1837,58 litus nukentėjusiosios S. R. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

F. P. Turkijos piliečio pasą siųsti laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė