- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-886-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10884-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Tranzito terminalas“
- Ieškovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Tranzito verslas“
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui UAB „Tranzito terminalas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Tranzito verslas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti iš atsakovo 15 000 Lt skolą, 3 758,22 Lt palūkanas, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanų už priteistą sumą.
Ieškovė nurodė, kad 2003-10-08 iš savo banko sąskaitos pervedė į atsakovo banko sąskaitą 15 000 Lt. Šalys ketino ateityje sudaryti paskolos sutartį dėl paskolos suteikimo atsakovui, tačiau paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes nebuvo susitarta dėl paskolos sutarties sąlygų. Todėl 15 000 Lt atsakovas iš ieškovės yra gavęs be jokio teisinio pagrindo ir privalo šiuos pinigus ieškovei grąžinti.
Ieškovė taip pat nurodė, kad yra nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog 15 000 Lt ieškovė pervedė atsakovui už trečiąjį asmenį VšĮ „Tranzito verslas“ kaip trečiojo asmens atsakovui suteiktos paskolos dalį. Ieškovė teigė, kad nebuvo jokio susitarimo tarp jos ir trečiojo asmens dėl 15 000 Lt pervedimo atsakovui už trečiąjį asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2003-10-08 pervedė atsakovui 15 000 Lt pagal sutartį ir tai pažymėjo mokėjimo nurodyme. Ieškovei buvo arba turėjo būti žinoma apie trečiojo asmens ir atsakovo 2003-09-29 sudarytą paskolos sutartį, nes šią sutartį sudaręs trečiojo asmens direktorius yra ieškovės sūnus o steigėjas – ieškovės sutuoktinis. Trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties 3 p. numatė, kad paskolos sumą atsakovui sumoka trečiasis asmuo arba jo nurodyti kiti asmenys. Atsakovas teigia, kad ieškovės pervesti 15 000 Lt yra trečiojo asmens atsakovui suteiktos paskolos pagal 2003-09-29 paskolos sutartį dalis. Atsakovas nurodė, kad yra visiškai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu pagal 2003-09-29 paskolos sutartį.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-19 sprendimu ieškinį patenkino.
Sprendime nurodyta, kad mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovė 2003-10-08 iš savo sąskaitos pervedė į atsakovo sąskaitą 15 000 Lt. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo sandorius ar sandorius su trečiaisiais asmenimis, kurių pagrindu ieškovei būtų kilusi prievolė sumokėti atsakovui 15 000 Lt. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ir įstatymo nustatytų pagrindų, sąlygojančių tokią ieškovės prievolę atsakovui, buvimą. Taigi tarp ginčo šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo prievoliniai santykiai, reglamentuojami CK 6.237 str. 1 d. CK 6.242 str. numato asmens, nepagrįstai praturtėjusio kito asmens sąskaita, prievolę atlyginti asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Atsakovas neįrodė, kad 15 000 Lt ieškovė sumokėjo atsakovui už trečiąjį asmenį, vykdant ieškovo ir trečiojo asmens 2003-09-29 paskolos sutartį. Iš atsakovo sąskaitos išrašų matyti, kad trečiasis asmuo pervedė atsakovui visą 150 000 Lt paskolos sumą pats, 2003-12-16 sumokėdamas 50 000 Lt, taip pat 2003-12-15, 2004 m. sausio 12 d., sausio 20 d. sausio 21 d., sausio 22 d., sausio 26 d., sausio 27 d., sausio 28 d., sausio 29 d. ir sausio 30 d. sumokėdamas po 10 000 Lt. Iš minėtų sąskaitos išrašų matyti, kad visą trečiojo asmens sumokėtą 150 000 Lt sumą atsakovas įskaitė kaip gautą paskolą pagal sutartį. 100 000 Lt paskolos dalies sumokėjimą trečiojo asmens vardu atsakovui pagal paskolos sutartį patvirtina ir trečiojo asmens pateikti kasos išlaidų orderiai bei kasos pajamų orderio kvitai, iš kurių matyti, kad 2003-12-15, 2004 m. sausio 12 d., 20 d., 21 d., 22 d., 26 d., 27 d., 28 d., 29 d. ir 30 d. iš trečiojo asmens kasos buvo paimta po 10 000 Lt, kurie tą pačią dieną pagal kasos pajamų orderio kvitus buvo įnešti į atsakovo kasą ir, kaip matyti iš atsakovo sąskaitos išrašų, įmokėti į atsakovo banko sąskaitą. Tiek kasos išlaidų orderiuose, tiek kasos pajamų orderio kvituose nurodytos sumos atsakovo įskaitytos kaip paskola pagal 2003-09-29 paskolos sutartį. Taigi ieškovė neturėjo pagrindo 15 000 Lt mokėti už trečiąjį asmenį, kadangi visa 2003-09-29 sutartyje numatyta paskolos suma atsakovui buvo perduota paties trečiojo asmens.
Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui 15 000 Lt pagal 2003-03-29 paskolos sutartį, ji turėtų teisę reikalauti atsakovo grąžinti paskolos sumą (CK 6.873 str. 1 d.).
Iš atsakovo pateikto mokėjimų išrašo matyti, kad atsakovas kaip suteiktos paskolos grąžinimą trečiajam asmeniui sumokėjo tik 147 750 Lt. Taigi atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ir ieškovės sumokėtus 15 000 Lt grąžino trečiajam asmeniui kaip pastarojo suteiktą paskolos sumą pagal 200-09-29 paskolos sutartį, byloje esančiais dokumentais neįrodyta. Iš ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimų ir pateiktų jų tarpusavio atsiskaitymo dokumentų darytina išvada, kad atsakovas ir trečiasis asmuo vykdė bendrą komercinę veiklą: trečiasis asmuo teikė atsakovui paskolą, paslaugas, atsakovas taip pat teikė paslaugas trečiajam asmeniui. Be trečiojo asmens suteiktos paskolos atsakovas taip pat naudojosi ir kitų asmenų suteiktomis paskolomis, viršijančiomis atsakovo ir trečiojo asmens 2003-09-29 paskolos sutarties sumą. Tokių paskolos teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų egzistavimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-11-803/2012. Taigi aplinkybė, kad atsakovas yra atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu pagal 2003-09-29 paskolos sutartį, nepanaikina atsakovo prievolės grąžinti ieškovei iš pastarosios be pagrindo įgytą 15 000 Lt sumą.
Teismas CK 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisė 5 proc. metines palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais iki kreipimosi į teismą dienos už CK 1.125 str. 9 d. numatytą maksimalų penkerių metų laikotarpį, t.y. už 1 829 dienas, iš viso 3 758,22 Lt.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012-04-18 teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ieškovė nurodė šalių sutartą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, taip pat nurodė, kad paskolą suteikė vieneriems metams. Paskolos santykių tarp ieškovės ir atsakovo buvimą patvirtino ir trečiojo asmens direktorius (ieškovės vyras).
2. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui priteisti 15 000 Lt prašydama išduoti teismo įsakymą. Atnaujinus procesą, ieškovė pareiškė atsakovui visai kitus reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo bei dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kurie nebuvo ir negalėjo būti keliami nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka. Teismas turėjo atsisakyti priimti pakeistus ieškovės reikalavimus. Procesas šioje byloje buvo atnaujintas CK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu dėl to, kad atsakovas galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis. Ieškinyje nurodyti reikalavimai byloje, kurioje atnaujintas procesas, atsakovui iš viso nebuvo pareikšti, todėl negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.
3. Nustačius, kad trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, o ieškovė ją iš dalies įvykdė, t.y. kad prievolė atsirado iš sutartinių teisinių santykių, pažeistos teisės turi būti ginamos remiantis sutarčių teisės normomis, o taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto nebuvo pagrindo.
Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad jokių sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo ar trečiojo asmens dėl 15 000 Lt pervedimo nebuvo. Todėl ieškovė negali apginti savo teisių remdamasi sutarčių teisės nuostatomis, o ieškovės teisių gynimui taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2003-10-08 ieškovė pervedė atsakovui 15 000 Lt, mokėjimo pavedime mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal sutartį“ (1 t., 2 b.l.). 2009-04-24 atsakovui siųstame Reikalavime grąžinti skolą ir metines palūkanas ieškovė nurodė, kad 2003-10-08 ji pervedė (paskolino) atsakovui 15 000 Lt ir reikalauja per 5 darbo dienas nuo šio reikalavimo įteikimo dienos grąžinti ieškovei 15 000 Lt skolą ir 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo paskolos suteikimo (1 t., 3 b.l.). 2012-01-25 ir 2012-04-18 teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ieškovė paaiškino, kad paskolino atsakovui 15 000 Lt, atsakovas žadėjo mokėti ieškovei 11 procentų metines palūkanas, o paskolą grąžinti per metus, atsakovas taip pat žadėjo 15 000 Lt paskolos suteikimą įforminti rašytine sutartimi, tačiau vėliau vengė tai padaryti. Kad ieškovė paskolino atsakovui 15 000 Lt, 2012-04-18 teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės sutuoktinis (trečiojo asmens direktorius), kuris taip pat paaiškino, kad atsakovas kreipėsi į keletą asmenų, prašydamas suteikti paskolas, nes atsakovas 2003 metais vykdė didelį projektą Baltarusijoje, trečiasis asmuo taip pat suteikė atsakovui 150 000 Lt paskolą (1 t., 74-75, 134-142 b.l.). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 15 000 Lt ieškovė parvedė atsakovui už trečiąjį asmenį kaip dalį trečiojo asmens paskolos atsakovui pagal 2003-09-29 tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą paskolos sutartį, yra neįrodytos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad visą 150 000 Lt paskolą pagal 2003-09-29 paskolos sutartį atsakovui suteikė pats trečiasis asmuo.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Aptarti įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl 15 000 Lt paskolos suteikimo atsakovui (CPK 185 str. 1 d.). Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja kiti teisiniai santykiai, dėl kurių atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovei 15 000 Lt. Kad 2003 metais atsakovui buvo reikalingos skolintos lėšos, o atsakovui paskolą suteikė ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys, patvirtina trečiojo asmens paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai.
Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 str. 2 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė išsiuntė atsakovo buveinės adresu 2009-04-24 Reikalavimą grąžinti skolą ir metines palūkanas, kuriuo pareikalavo grąžinti paskolą ir palūkanas per 5 darbo dienas nuo šio reikalavimo įteikimo dienas (1 t., 3-9 b.l.). Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei 15 000 Lt paskolą ir sumokėti palūkanas.
Ši civilinė byla buvo pradėta CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka pagal ieškovės pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl 15 000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo (1 t., 1 b.l.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-07-02 išdavė teismo įsakymą dėl 15 000 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo ieškovės naudai (1 t., 14 b.l.). Proceso atnaujinimo pagrindais nurodytos aplinkybės, kad pareiškime išduoti teismo įsakymą nenurodyta tarp šalių kilusių teisinių santykių prigimtis, be to, teismo įsakymas nebuvo įteiktas atsakovui, todėl atsakovas neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų (1 t., 65-66 b.l.). Atsakovui prieštaraujant dėl ieškovės pareiškimo ir 2009-07-02 teismo įsakymo, ieškovė pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kuris buvo priimtas (1 t., 76, 91-96 b.l.). Taigi byla toliau buvo nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka. Be to, reikalavimas priteisti 15 000 Lt, tiek kildinamas iš paskolos teisinių santykių, tiek iš nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, galėjo būti pareikštas CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta tvarka, nes šia tvarka nagrinėjamos bylos dėl piniginių reikalavimų, kylančių ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais (CPK 431 str. 1 d.).
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad, pareikšdama ieškinį, ieškovė nurodė visai kitą savo reikalavimo pagrindą, nei buvo nurodytas pareiškiant pareiškimą. 2009-06-15 pareiškime buvo nurodytos minimalios aplinkybės, sudarančios reikalavimo priteisti 15 000 Lt, pagrindą, t.y. nurodyta, kad prašoma priteisti 15 000 Lt skolą ir metines palūkanas nuo paskolos suteikimo iki 2009-05-21 (1 t., 1 b.l.). 2012-02-07 ieškinyje ieškovė nurodė išsamesnes faktines aplinkybes, t.y. kad 15 000 Lt atsakovui buvo pervesti kaip būsimos paskolos suma, tačiau šalys nesusitarė dėl visų paskolos sutarties sąlygų, todėl, ieškovės teigimu, paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o 15 000 Lt suma laikytina kaip pervesta be teisinio pagrindo. Tačiau ieškovės nurodytos ir kitos byloje nustatytos aplinkybės tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl 15 000 Lt pervedimo atsakovui teisėjų kolegijai leido kvalifikuoti kaip tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo spredimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 163 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 2 d.).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 2 420 Lt (700,88 Eur). Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teiskiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus atlyginimas už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu buvo 1 500 Lt (434,43 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ ieškovės J. J. naudai 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 163 Eur bylinėjimosi išlaidas.