Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir Ž. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Ž. N. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį, o būtent, 2012-11-01 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), po to, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 14 p., 238 p. pažeidimus ir už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, būdamas tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems tarnybos metu ir vykdantiems įgaliojimus, t. y., eismo priežiūros ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmosios kuopos pirmojo būrio vadui A. N. ir vyresniajam patruliui M. K. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį – pinigus – 500 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl Ž. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam Ž. N. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas nustatė Ž. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos matyti, kad Ž. N. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis šiuo metu jau yra vedęs (76 b. l.), dirba (38, 73, 74 b. l.), tačiau apeliantas baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (35–37 b. l.) bei anksčiau buvo teistas 3 kartus, tarp jų ir už analogišką nusikalstamą veiką (27–31 b. l.), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, pagrįstai vadovavosi ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir parinko griežčiausią BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes Ž. N. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsižvelgusi į tai, kad apeliantas nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam anksčiau paskirta švelnesnė bausmė (areštas) bei du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, nes jis darė naujas nusikalstamas veikas, kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas Ž. N. tinkamai parinko bausmės rūšį.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Esant nustatytoms po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo Ž. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo. Taip pat kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas, subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pažeidė BK 64 straipsnio nuostatas.

Nors nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis serga žvyneline, kad jam taikomas gydymas, tačiau ši liga nenurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame sunkių ligų sąraše. Be to, nuteistasis nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis dėl jam nustatytos ligos – žvynelinės (paprastosios psoriazės) negali atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą ir kt. norminius aktus, asmens sveikatos priežiūra pataisos namuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinta ir jam esant suimtam. Taip pat iš nuteistojo pateiktų dokumentų matyti, kad jo sutuoktinė yra nėščia (79 b. l.), tačiau pažyma iš Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriaus liudija, kad V. V. (dabar N.) nuo 2012-11-12 gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, todėl apelianto teiginys, kad jis vienintelis išlaiko savo žmoną, yra nepagrįstas. Taigi, šios paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad yra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Kaip minėta, apeliantas ne kartą teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė – net du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas areštas, tačiau nuteistasis darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, ir naują nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Ž. N. įvykdė praėjus aštuoniems mėnesiams po jo atžvilgiu 2012-02-02 priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. N. yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Dėl to kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik Ž. N. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo Ž. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio.