Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-96-832/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
1-96-832/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Nukentėjusysis
S. L., R. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam
Kaltinamasis
Š. L.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 8 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Mindaugui Klemeniui,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai, nukentėjusiosioms S. L. ir R. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. L. 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 19 val. 00 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto su R. R. metu, tyčia sužalojo mažametę dukrą S. L. bandžiusią juos išskirti, suduodamas jai dešine ranka vieną smūgį į veido kairiąją pusę, po to dešine ranka vieną kartą sudavė į nugarą, taip padarydamas jai galvos ir kūno sumušimą, kraujosruvą dešiniajame žaste, tokiais savo veiksmais S. L. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. L. sveikatą.

K. Š. L. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino iš dalies.

K. Š. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 19.00 val. parėjo namo. Jo sugyventinė R. R. miegojo virtuvėje esančiame fotelyje. Virtuvėje buvo netvarkinga, primėtyta nuorūkų. Jis su ja sukonfliktavo, abu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis ją pastūmė keletą kartų, kad ji atgal atsisėstų į fotelį. R. R. jį taip pat pastūmė ir jis nematė, kad už nugaros stovi dukra ir krisdamas ją parvertė. Nei sugyventinei, nei dukrai jis smūgių nesudavė, prisipažįsta dėl to, kad konfliktavo ir vartojo necenzūrinius žodžius.

K. Š. (duomenys neskelbtini) kaltė, nors jis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, grindžiama įrodymais išnagrinėtais teisiamajame posėdyje:

N. S. L. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad tėtis tą vakarą buvo namuose. Ji pjaustė česnakus ir tėtis pasakė, kad blogai pjausto. Tada tėtis su mama sukonfliktavo. Ji stojo į tarpą tarp tėčio ir mamos. Tėtis ją pastūmė. Po to vonioje jis trenkė jai ranka per veidą bei kažkaip suspaudė nugarą bei kišo galvą po kranu. Tėtis apvirtęs nebuvo. Su juo susitaikė ir jam atleido.

N. R. R. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad su dukra marinavo vakarienei kulšeles. (duomenys neskelbtini) dukrai pasakė, kad ne taip pjausto česnakus. Ji sukonfliktavo su (duomenys neskelbtini) ir jis trenkė kumščiu jai į veidą ir ji nukrito. Atsibudo ant žemės prie šaldytuvo, kai policija jau ėjo per duris, o dukra daužė jai per veidą. Kaip buvo sumušta dukra nematė. Tik matė, kad buvo šlapia. Dėl jos sumušimo jam atleido, dėl dukters neatleido.

2010-08-31 įvykio vietos apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-17; 18-20).

2010-10-27 specialisto išvada Nr. G 297/10(13), kurioje nurodyta, kad S. L. nustatyta: kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22).

Byloje esantys įrodymai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis krisdamas sužalojo savo dukrą S. L., tokia jo gynybinė pozicija vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės. Nukentėjusioji R. R. parodė, kad nuo smūgio ji nukrito ir kas vyko vėliau nematė, o nukentėjusioji S. L. parodė, kad tėvas, t. y. Š. L., nuvirtęs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo Š. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. Š. (duomenys neskelbtini) veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė mažametės S. L. sveikatą, kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sukakę 11 metų.

Skiriant kaltinamajam Š. L. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika baigta, t. y. įvykdyti visi būtini objektyviosios pusės požymiai, sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata. K. Š. L. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, teistumas išnykęs. K. Š. (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje (LR BK 54 straipsnio 1 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant didesnį nei vidurkis. Ši bausmė ir toks jos dydis leis įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vien tik simbolinės, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažesnį jos dydį, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias bausmes.

Teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtinas ir vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67, 70, 72² straipsniais skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: nemokami darbai ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 70, 72², 75 straipsniais,

nusprendė:

Š. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir vadovaujantis LR BK 67, 70, 72² straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones: nemokamus darbus – paskirti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatyti dviejų mėnesių terminą nemokamiems darbams atlikti; ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius. Įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis