- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2886-654/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei Ž. Ž., nukentėjusiajai J. D., advokatui Gediminui Skaisčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. smurtaudamas prieš šeimos narį – savo sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent:
R. D., 2015-03-31, apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, dešinėje rankoje laikydamas vytintą dešrą, vieną kartą ja sudavė sugyventinei J. D. į lūpas, tuo sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. D..
Tokiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Teismo posėdyje kaltinamasis R. D. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir paaiškino, kad 2015-03-31 jis pamatė netinkamai išvalytus langus, dėl to tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Jis yra impulsyvus. Tuo metu jis rankoje laikė dešrą ir sudavė ja nukentėjusiajai. Po suduoto smūgio ji išbėgo į laiptinę, o jis uždarė duris, kad nebūtų triukšmo. Kitą dieną nukentėjusiosios atsiprašė. Konflikto metu jis buvo blaivus, gėrė antidepresantus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. D. parodė, kad 2015-03-31, apie 21.00 val., grįžo namo (duomenys neskelbtini). Namuose tarp jos ir R. D. įvyko konfliktas, dėl to, kad ji blogai išvalė langus. Ji išėjo į kitą kambarį, o klojant vaikui lovą į kambarį atėjo R. D.. Atsistojo priešais ją ir dešinėje rankoje laikydamas vytintą dešrą vieną kartą sudavė dešra jai į lūpą. Lūpa buvo praskelta, iš jos bėgo kraujas. Išsigandusi, kad jos stipriau nesumuštų ji išbėgo iš buto. Dėl patirto fizinio skausmo ji pas medikus ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Tą vakarą, kai juos su sūnumi išvarė iš namų, R. D. nebuvo girtas, jos manymu pas jį užėjo priepuolis, dėl to, kad jis serga depresija, lankėsi pas gydytoją anksčiau. Ji jam dėl minėto įvykio pretenzijų neturi, šiuo metu su sūnumi gyvena atskirai. (b.l. 16, 19-20)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad 2015-03-31, apie 22.45 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. P. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė sugyventinę. Atvykus nustatė, kad policiją kvietė J. D.. 2015-03-31, apie 21 val., įvyko konfliktas tarp jos ir R. D.. Konflikto metu R. D. su kieta vytinta dešra trenkė į veidą J. D. ir praskėlė jai lūpą. Smurtą patyrusi J. D. jiems paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė smūgiu kieta vytinta dešra į veidą, lūpos praskėlimu. Ant J. D. lūpų matėsi kraujuojanti žaizda ir patinimas. J. D. paaiškino, kad smurtavimo atvejų buvo ir ankščiau, tačiau į policiją ne visada kreipėsi. Smurtu įtariamas R. D. buto durų neatidarė ir įvykio vietoje jiems nieko nepaaiškino. (b.l. 14-15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad 2015-03-31, apie 21.00 val., ji, būdama bute Vilniuje, R. J. g. 1-25, išgirdo laiptinėje triukšmą, moters riksmus ir vaiko riksmą. Išėjusi į laiptinę pamatė kaimynę iš 24 buto, kuri stovėjo prie savo buto durų, ji buvo apsiverkusi, iš jos lūpų bėgo kraujas, matėsi, kad jos lūpos yra ištinusios. Jos sūnus 24 buto viduje šaukė „mamyte, mamyte“, nes kaimynės sugyventinis iš 24 buto neišleido jos sūnaus. Ji priėjusi prie 24 buto durų bandė įkalbėti kaimyną, kad išleistų kaimynės sūnų, jis vaiką išleido. (b.l. 23-24)
2015-06-16 garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas J. D. pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoja. J. D., paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu, kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini). Ir nurodo, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. (b.l. 9-10)
Tarnybiniame pranešime dėl smurtavimo artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2015-03-31, apie 21 val., Jankausko g. 1-24, įvyko konfliktas tarp sugyventinių J. D. ir R. D.. Konflikto metu R. D. su kieta vytinta dešra trenkė į veidą J. D. ir praskėlė jai lūpą, po ko J. D. išbėgo iš buto. (b.l. 11-12)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. D. 2015-03-31, apie 21.00 val., bute (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, vieną kartą su vytinta dešra sudavė į lūpas sugyventinei J. D., tuo sukeldamas J. D. fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kiti surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
Šeimos nario sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnyje. Pagal teismų praktika aiškinant BK 140 str. sudėtyje esančias šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokas naudojamas BK 248 str. esantis sąvokų išaiškinimas. Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad su kaltinamuoju R. D. jie kartu gyvena apie 10 metų ir augina bendrą vaiką, taip pat ir kaltinamasis R. D. patvirtino faktą, kad su J. D. jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir augina mažametį vaiką. Remiantis kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais, baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, R. D. bei J. D. laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. D. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Nagrinėjant bylą nustatyta viena R. D. atsakomybę lengvinti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. D. laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad R. D. skirtina bausmė mažesnė už įstatyme nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina neapkeista, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
CD su garso įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. P. R. D. įpareigojimus – per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant R. D. – per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
CD su garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.