Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus atstovei Neringai Ubartienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys G. M., M. R., institucija, teikianti išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, kad G. M. būtų pripažinta neveiksnia visose pareiškime nurodytose srityse. Nustačius jai globą, skyrius rekomenduoja globėja paskirti pareiškėją V. M., kuri tinkamai ir atsakingai rūpinasi savo dukra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M. prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Papildomai paaiškino, kad su dukra G. M. gyvena ir sutaria gerai. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, į kurią ją nuveža ir iš jos parveža mokyklos autobusas. Jos dažnai išeina pasivaikščioti, aplanko tiek maisto, tiek rūbų parduotuves, žaidžia kortomis. Šiuo metu kiekvieną sekmadienį lanko bažnyčią, nes G. vasarą priims pirmąją komuniją. Ji visapusiškai pasirūpina savo dukra. Ji gali pasirūpinti dukra, nes pati su dukra gyvena savarankiškai, susimoka mokesčius, gaunamų pajamų joms su dukra pragyvenimui užtenka, lieka pinigų ir taupymui. G. tėvas nežymiai prisideda prie dukros išlaikymo, tačiau jos nelanko, su dukra pabendrauja per telefoną.

Suinteresuoto asmens G. M. atstovas advokatas Audrius Karpinskas prašė pareiškimą patenkinti iš dalies, pripažinti jo atstovaujamąją neveiksnia ekspertizės akte nurodytose srityse. Nesutinka, kad pareiškėja būtų paskirta neveiksnia pripažintos G. M. globėja, nes ji neatitinka įstatymo imperatyvių reikalavimų. Prašo inicijuoti atskirą bylą dėl globos ir globėjo paskyrimo.

Suinteresuotas asmuo M. R. parodė, kad yra G. M. tėvas. Dėl pareiškimo tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Parodė, kad dukros G. nelanko, bendrauja per telefoną. Teikia išlaikymą G., kuris yra nuskaičiuojamos nuo jo banko sąskaitos. Jis daugiau vaikų neturi, gyvena vienas, nedirba, gauna 212 Eur netekto darbingumo pensiją.

Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, kad G. M. teismo posėdyje negali dalyvauti dėl savo psichikos sveikatos būklės, ji nebuvo šaukiama dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje įtvirtinta fizinio asmens veiksnumo samprata – fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis.) Taigi, neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.

Pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, asmenį turėtų pripažinti neveiksniu ne visose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytose konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o tik konkrečiose srityse (toliau – Aprašas), kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (Aprašo 10 punktas). Pagrindinis principas, kuriuo šios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas.

Spręsdamas dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti tai-komas dviejų kriterijų visetas: pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, ant-ra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Pareiškimu ir kitais bylos duomenimis: specialiųjų poreikių nustatymo pažymos, darbingumo lygio pažymos, rekomendacijos dėl pagalbos poreikio, neįgaliojo pažymėjimo, išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyriaus išvados, buities tyrimo akto, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto pagrindu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo G. M. dėl psichinės sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog suinteresuotam asmeniui G. M. diagnozuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (įgimta silpnaprotystė). Dėl šios negalios ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose pareiškime nurodytose srityse. Ekspertų išvadą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – pareiškėjos, jos rūpintojos ir jos atstovės paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo G. M. dėl psichinės sveikatos būklės negali tinkamai realizuoti savo teisių, jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, tik visiškai patenkinus pareiškimo reikalavimą dėl suinteresuoto asmens G. M. pripažinimo neveiksniai galima apsaugoti jos interesus ir užtikrinti jos teisių įgyvendinimą, dėl ko yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir pripažinti suinteresuotą asmenį G. M. neveiksnia pareiškime nurodytose konkrečiose srityse.

Suinteresuotą asmenį G. M. pripažinus neveiksnia tam tikrose srityse teismo iniciatyva pradėtina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis ir CPK 468 straipsnio 4 dalis, 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti G. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; 3) kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 6) paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.); 7) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 8) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros poreikių įvertinimas ir pan.); 9) pilietinių teisių srityje (asmens teisės būti išrinktam, balsavimo teisės ir pan. įgyvendinimas); 10) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 11) darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes ir poreikius ir pan.); 12) atstovavimo valstybinėse ir savivaldybės įstaigose, kitose organizacijose, bendruomenėje srityje (asmens gebėjimas kreiptis į teismą, viešojo administravimo institucijas).

Inicijuoti bylos dėl globos G. M. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo pradėjimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.