- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1-1039-311/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14901-2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) teista 2016-03-07 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2016 m. kovo 30 d., apie 12.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė į kojas sutuoktiniui A. Š. bei paėmusi peilį, įpjovė jam kairės rankos plaštaką, taip mušdama ir smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui-nukentėjusiajam A. Š., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamoji D. Š. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusysis A. Š. yra jos vyras, jau 15 metų jų santykiai pablogėję.
2016-03-30 paprašė vyro užtverti voljerą, vyras atsakė, kad tuoj ją uždarys į voljerą. Buvo neblaivi, tačiau ir vyras buvo neblaivus. Ji įspyrė vyrui į koją, daugiausiai du kartus, į sėdmenis nespyrė. Visiškai nesutinka su tuo, kad peiliu įpjovė į plaštaką. Paaiškino, kad vyras plaštaką įsibrėžė su dratu, kai tvarkė voljerą. Vyras rodė pareigūnams įbrėžtą delną, kraujo niekur nebuvo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama D. Š. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2016 m. kovo 30 d., apie 12 val. į namus parvažiavo sutuoktinis A. Š., kuris buvo išgėręs alkoholio. Ji taip pat buvo išgėrusi alkoholio. Jiedu susipyko dėl buitinių ūkinių reikalų, nes jis netinkamai buvo sutvarkęs šuns voljerą, iš kurio šuo pabėga. A. Š. pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, ji jam taip pat atsakė koliodamasi, ir tada jam kelis kartus įspyrė į kojas. Ji galvoja, kad jam įspyrė į kojas kokius du kartus. A. Š. virtuvėje pjaustė su peiliu burokėlius. Ji peilio savo rankose paėmusi nebuvo. Jis paskui jai sakė, kad ji jam įpjovė su peiliu į ranką, jis rodė jai kairės rankos plaštakos šone įdrėskimą. Su peiliu tikrai jam nepjovė ir net nebuvo paėmusi peilio. Jiedu nedaug pykosi, tik tarp jų kilusio konflikto metu ji supykusi ir susinervavusi jam kokius du kartus įspyrė į kojas. Mano, kad daugiau, kad tų penkių kartų jam neįspyrė. Ji taip elgėsi tada, kai jis paskambinęs iškvietė policiją ir patenkintas juokėsi. Dėl tokio jo elgesio ji supyko ir įspyrė. Ji prašė jo nedaryti nesąmones, kad nekviestų policijos, o jis juokėsi ir koliojosi necenzūriniais žodžiais. Sutinka, kad du kartus įspirdama vyrui A. Š. sukėlė fizinį skausmą, bet ji jam spyrė mūvėdama tik kojines, be batų. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Su sutuoktiniu A. Š. konfliktuoja senai, ypatingai susipyksta neblaivūs ( b.l. 78-79 ).
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2016-03-30 grįžo į namus iš dukros po savaitės laiko, kadangi namuose neįmanoma būti dėl to, kad žmona pastoviai grasina. Atėjus į kambarį, žmona pradėjo kolioti keiksmažodžiais. Jis pasakė, kad nustotų, nes kvies policiją. Kai pradėjo skambinti į policiją, kaltinamoji pradėjo jį spardyti. Įspyrė į kojas apie 5 kartus, kad spirtų į sėdmenis, nejautė. Bėgo nuo kaltinamosios, o ji paveja ir spiria. Kaltinamoji griebė peilį ir jam brūkštelėjo per ranką, sužalojo delno viršutinę dalį. Teigia, kad sužalojimas atsirado nuo peilio, voljero vielomis neraišiojo, voljero tą dieną netvarkė, tik šunį iš malkinės nuvedė ir uždarė garaže. Taikytis su sutuoktine nepageidauja.
Ekspertė Sigita Bielevičienė patvirtino duotą savo išvadą Nr. G582/2016(02), kurioje nurodyta, kad A. Š. padaryta pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas braukiant kairės plaštakos nugarinį paviršių neaštriomis ašmenimis. Sužalojimas gali būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, galėjo būti padarytas 2016-03-30. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ekspertė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sužalojimas padarytas 1-2 paros iki apžiūros. Galima atskirti, ar peiliu padarytas sužalojimas. Nebuvo žaizdoje matomų lygių kraštų ir galų. Galėjo nukentėjęs susižaloti ir taisant voljerą. Galėjo būti sužalojimas padarytas ir peiliu, smaigaliu. Aštresniu vielos galu taip pat galėjo būti padarytas šis sužalojimas.
Iš pareiškimo apie padarytas nusikalstamas veikas ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas yra A. Š., (duomenys neskelbtini)., kuris parodė, kad 2016-03-30 apie 12.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) sutuoktinė D. Š. ne mažiau kaip penkis kartus iš kojos spyrė jam į abi kojas, po to paėmė peilį ir įpjovė į kairės rankos plaštaką, taip sukeldama fizinį skausmą ( b.l. 2).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-03-30 apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini)., D. Š., gim. 1961-12-02, būdama neblaivi grasino susidorojimu bei su peiliu sužalojo kairės rankos plaštaką, tuo sukeldama fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai – kairės plaštakos įdrėskimas ( b.l. 13-16 ).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateiktas virtuvinis peilis, kurį pateikė A. Š. ( b.l. 18 ).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 48 matyti, kad D. Š. 2016-03-30 14:21:07 nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 34).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios D. Š. veikoje, visiškai įrodyta, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamoji tyčia, būdama girta, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sutuoktinį, sukeldama jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d. ir įrodymų vertinimo
BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš kaltinamosios D. Š. ir nukentėjusiojo A. Š. parodymų matyti, kad 2016-03-30 jų namuose kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Kaltinamoji parodė, kad įspyrė vyrui į koją, daugiausiai du kartus, į sėdmenis nespyrė. Kaltinamoji visiškai nesutinka su tuo, kad peiliu įpjovė į plaštaką. Paaiškino, kad vyras plaštaką įsibrėžė su dratu, kai tvarkė voljerą. Nukentėjusysis parodė, kad jam sutuoktinė įspyrė į kojas apie 5 kartus, kad spirtų į sėdmenis, nejautė. Parodė, kad kaltinamoji griebė peilį ir jam brūkštelėjo per ranką, sužalojo delno viršutinę dalį. Teigia, kad sužalojimas atsirado nuo peilio, tą dieną jis voljero netvarkė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaltinamosios D. Š. parodymus, kad ji jokio peilio neėmė ir juo savo sutuoktinio nesužalojo, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jos gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.
Nukentėjusysis A. Š. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad po konflikto su žmona jam išėjus į lauką, o po kurio laiko sugrįžus į virtuvę, jo žmona D. Š., išgirdusi, kad jis sugrįžo, atėjo į virtuvę, griebė peilį ir jam brūkštelėjo per ranką, taip sužalodama delno viršutinę dalį. Taip pat jis kategoriškai paneigė, kad buvo sužalotas būtent peiliu, voljero vielomis neraišiojo, voljero tą dieną netvarkė, tik šunį iš malkinės nuvedė ir uždarė garaže. Šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji D. Š. jau ne pirmą kartą pavartoja fizinį smurtą prieš savo sutuoktinį, dėl ko 2016-03-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., t.y. kad ji grasino nužudyti, papjauti savo vyrą-D. Š., taip pat kirviu kapojo ūkinio pastato, kuriam slapstėsi D. Š., duris.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad D. Š. buvo kaltinama taip pat tuo, kad sutuoktiniui A. Š. įspyrė į sėdmenis. Aplinkybės, kad kaltinamoji D. Š. būtų spyrusi nukentėjusiajam į sėdmenis, nepatvirtino pats nukentėjusysis. Specialisto išvadoje taip pat nurodytas tik nukentėjusiojo rankos sužalojimas. Daugiau jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Kaltinamoji D. Š. kalta ir baustina.
Kaltinamosios D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji D. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), teista už analogiško pobūdžio nusikaltimą (b.l. 47-48, 49-55), bausta administracine tvarka (b.l. 44-46), psichikos ir priklausomybės ligų centre registruota (b.l. 59), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-294 nurodyta, kad D. Š. skirti psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 63), Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 56-58). Nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajai taikant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamosios charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.
D. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, blogai vertino savo poelgį, padarytas nusikaltimas nesukėlė itin pavojingų padarinių, todėl pritartina prokurorės prašymui ir siekiant įgyvendinti teisingumo principą, D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėtinas, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o nustatant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu pakankamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam (BPK 94 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai D. Š. parinkta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-25 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4554, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą D. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2016-04-25 dienos sudaro 52,11 EUR.
BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 312 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
D.Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016-03-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei visiškai baigti gydymo kursą.
Vadovaujantis BK 66 str., į D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-30 13.50 val. iki 2016-04-01, 10.09 val. (viena para).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 str., 75 str. 2 d., 70 str., 72² str., D. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį ji privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam (BPK 94 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. Š. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.