Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1138-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
2S-1138-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11557-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Suinteresuotas asmuo
S. G., N. G., I. G.
Pareiškėjas
R. I.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1138-577/2013(Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11557-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 129.17.; 30.9.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2013 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. I. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G., N. G., I. G., S. G., antstolė D. P..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. I. pateikė pareiškimą dėl skolininkės S. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su N. G. nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad ½ N. G. gaunamų pajamų ir turimų santaupų priklauso skolininkei S. G., nustatyti, kad ¼ dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis 0,0550 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra S. G. priklausantis turtas bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką – nustatyti, jog S. G. įvardytu nekilnojamuoju turtu naudojasi bendrai su kitais bendraturčiais. Nurodo, kad turto dalies nustatymas reikalingas siekiant išieškoti iš skolininkės skolą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1005-727/2010.

Atsiliepimas

Skolininkė S. G. ir N. G. atsiliepimu prašo pareiškimo netenkinti. 2012-12-13 bei 2013-02-27 atsiliepimuose nurodo, jog civilinėje byloje dėl skolos priteisimo N. G. nėra pripažintas atsakovu, todėl nėra pagrindo nustatyti, jog ½ gaunamų pajamų, o taip pat santaupų dalis yra S. G. priklausantis turtas. Taip pat nurodo, jog reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką bendrai negali būti tenkintinas, nes pažeidžia bendrasavininkių teises.

Suinteresuoti asmenys I. G. ir S. G. atsiliepime nurodo, jog su pareiškimu nesutinka, kadangi reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką bendrai pažeis bendrasavininkių teises.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso normos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nustatė: skolininkės S. G. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktinu N. G., dalį: nurodė, kad skolininkei S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio N. G. lėšų, gaunamų iš darbinės veiklos, ir kitų jo pajamų; nustatė, kad skolininkei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį 0,0550 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatant, kad bendraturčiai šiuo nekilnojamu turtu naudojasi bendrai, atsižvelgiant į nustatytas dalis.

Šalies argumentai

Skolininkė S. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutartį dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo panaikinti. Apeliantė tvirtina, kad nustatydamas nekilnojamojo turto dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką bendrai negali būti tenkintas, nes pažeidžia kitų bendrasavininkių teises, be to, tokio reikalavimo negalima įvykdyti. Apeliantė pažymi, kad atsižvelgiant į namo išplanavimą bei kambarių išdėstymą, nėra S. G. atskiros izoliuotos patalpos, todėl nurodytas reikalavimas negali būti patenkintas, nes bus pažeistos kitų savininkų teisės. Taip pat apeliantė nurodo, kad sodo pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės, o ne tik sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės objektas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys N. G., S. G., I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0068/11/659 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1005-727/2010 dėl 21 816,33 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. G. išieškotojo R. I. naudai (vykd. b.l. 2). Skolininkė per raginime nustatytą terminą neatsiskaitė, todėl buvo tęsiamas skolos priverstinis išieškojimas. Atliekant skolos išieškojimo veiksmus nustatyta, jog skolininkė S. G. turi sutuoktinį – N. G. (vykd. b.l. 50), todėl buvo areštuotas skolininkės S. G. ir jos sutuoktinio N. G. nekilnojamas turtas – ½ dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ dalis pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,0550 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 45-47).

P. R. Išoras pateikė prašymą dėl skolininkės S. G. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su N. G. nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad ½ N. G. gaunamų pajamų ir turimų santaupų priklauso skolininkei S. G., nustatyti, kad ¼ dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis 0,0550 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra S. G. priklausantis turtas (b.l. 2-3, 20-21).

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad S. G. ir N. G. 1973-05-11 sudarė santuoką (vykd. b.l. 50). Iš byloje esančio Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, jog suinteresuoti asmenys S. G. ir N. G. nėra sudarę vedybų sutarties (b.l. 62). VĮ Registrų centro duomenimis, S. G. bendrąja jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu N. G. priklauso ½ dalis 0,0550 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, 12-14).

Pažymėtina, kadangi minėtas turtas įgytas S. G. ir N. G. esant santuokoje, kuri buvo sudaryta 1973-05-11 (vykd. b.l. 50), todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.87 str. 1 d., CK 3.88 str. 2 d.), kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 ir 5 p., 3.117 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, visų pirma atsižvelgtina į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, o tai reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiąją, nustatymą daikte; galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas turto dalis; faktinius naudojimosi santykius, tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi daiktu tvarką. Racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu tvarka, kuri pašalina ar maksimaliai sumažina bendraturčių nesutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dalintiname nekilnojamame turte neįmanoma nustatyti lygiaverčių objekto dalių, nusprendė, kad skolininkei S. G. ir N. G. nustatytina bendrai naudotis patalpomis, atsižvelgiant į nustatytas dalis, t. y. bendrai naudotis jiems priklausančiomis dalimis sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Apeliantė savo atskirajame skunde tvirtina, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidžia kitų bendrasavininkių teises.

Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 667 str. 2 d. nustatyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką. Pabrėžtina, kad CPK 667 str. 2 d. įtvirtinta nuostata yra imperatyvi, todėl turi būti nustatyta, kaip bendraturčiai naudosis padalintu turtu, kuriomis dalimis bendrai ir kuriomis dalimis autonomiškai, t. y. individualiai.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju dalintinas nekilnojamasis turtas yra sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatant naudojimosi daiktu tvarką yra nustatoma realioji jo dalis, kuria naudosis kiekvienas bendraturtis, o dalintiname nekilnojamame turte neįmanoma nustatyti lygiaverčių objekto dalių, tai nagrinėjamu atveju yra tikslinga, kad sutuoktiniai bendrai naudosis jiems priklausančiomis dalimis sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ir pati apeliantė teismui nepateikė jokio pasiūlymo, kokią reikėtų nustatyti naudojimosi tvarką, kad nebūtų pažeisti kitų bendraturčių interesai. Skolininkė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsižvelgiant į namo planavimą, kambarių išdėstymą, į tai, kad skolininkė neturi atskiros izoliuotos patalpos, teismo nustatyta tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šie jos teiginiai yra tik deklaratyvūs, nes nėra pagrįsti įstatymo leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Be to, šis, nors ir neįrodytas apeliantės teiginys, kad ji neturi savo atskiros izoliuotos patalpos name, kaip tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti bendrą bendraturčių naudojimosi padalintu turtu tvarką.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič